Scanpix nuotr.

Parlamento rinkimai Italijoje: euroskeptikai, dešinieji, populistai ir S. Berlusconi

Parlamento rinkimai Italijoje: euroskeptikai, dešinieji, populistai ir S. Berlusconi

Italijoje sekmadienį vyksta ko gero sunkiausiai prognozuojami parlamento rinkimai, kuriuose ryškių laimėjimų tikisi kraštutiniai dešinieji ir populistai, be to, manoma, kad svarbiausias vaidmuo teks Silvio Berlusconiui.

Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. (8 val. Lietuvos laiku) ir užsidarys 23 val. (24 val. Lietuvos laiku); tad pirmųjų rezultatų laukiama jau pirmadienį.

Niūrią rinkimų kampaniją, kurioje dominavo nuogąstavimai dėl imigracijos ir ekonominių problemų, temdė virtinė kraštutinių dešiniųjų aktyvistų ir antifašistų susirėmimų visoje šalyje.

„Tai buvo labai negatyvi kampanija“, – Florencijoje sakė 28 metų Domenico Coricelli.

Daug italų ciniškai vertina daugelio besiriejančių partijų rinkimų pažadus ir yra sutrikę dėl to, kokie galėtų būti rinkimų rezultatai.

„Tikimės, kad kažkas pasikeis, nes iki šiol viskas buvo labai blogai“, – Milano gatvės turguje sakė pagyvenęs pirkėjas Enzo Gallo.

„Vidurinės klasės nebėra, neturtingieji tampa dar neturtingesni, turtingieji dar labiau turtėja, nėra socialinio teisingumo, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Rinkėjų balsai gali pasiskirstyti apylygiai populistiniam „Movimento Cinque Stelle“ (Penkių žvaigždučių judėjimui, M5S), triskart premjero poste dirbusio Silvio Berlusconi dešiniojo sparno koalicijai ir valdančiajai centro kairės Demokratų partijai.

Paskutinės rinkėjų apklausos prieš rinkimus rodė, kad S. Berlusconi koalicija pirmauja ir turėtų gauti 37 proc. balsų. M5S buvo prognozuojami 28 proc., o centro kairiesiems – 27 proc. balsų.

Tačiau dėl naujos, pirmą kartą taikomos sudėtingos rinkimų sistemos, kuri yra proporcingo atstovavimo ir paprastosios daugumos sistemų mišinys, nuspėti šių rinkimų rezultatus ypač sunku. Bet kokiai grupei reikės mažiausiai 40 proc. balsų, kad ji turėtų daugumą vietų abejuose parlamento rūmuose.

„Šie rinkimai yra loterija. Taip būdavo ir anksčiau, bet dar niekad taip, kaip dabar“, – sakė politologas Roberto D’Alimonte iš Romos Laisvojo tarptautinio socialinių studijų universiteto (LUISS).

Berlusconi sugrįžo

Vienas ypatingas šių rinkimų bruožas buvo 81 metų S. Berlusconi sugrįžimas į dėmesio centrą, nors jo politinę karjerą temdė sekso skandalai ir teismai.

Šis milijardierius nebegali pretenduoti į vyriausybės vadovo pareigas, nes buvo nuteistas už sukčiavimą, bet paskelbė, kad siūlys Europos Parlamento pirmininką Antonio Tajani kandidatu į ministrus pirmininkus, jei jo centro dešiniųjų blokas laimės rinkimus.

Tačiau S. Berlusconi planams nepritaria jo ambicingasis koalicijos partneris, „Lega Nord“ („Šiaurės lygos“) lyderis Matteo Salvini, kurio antiimigracinė ir euroskeptiška retorika išjudino kampaniją.

M. Salvini puoselėja ambicijas tapti premjeru ir yra užsiminęs, kad šis postas turėtų atitekti jam, jeigu jo „Lega Nord“ surinks daugiau balsų nei S. Berlusconi „Forza Italia“ („Pirmyn, Italija!“), o jų koalicija bendrai gaus daugumą.

S. Berlusconi ir M. Salvini yra pažadėję išvaryti iš Italijos 600 tūkst. nelegalių migrantų, jei ateis į valdžią. Centro kairė šį pasiūlymą vadino logistiškai neįmanomu.

„Grynas populizmas“

Rinkimai patraukė tarptautinį dėmesį, juos komentavo ir buvęs Baltųjų rūmų patarėjas Steve’as Bannonas – žmogus, pasinaudojęs populistine banga, iškėlusia į valdžią Donaldą Trumpą.

Italijos rinkimai „įkūnija viską, tai grynas populizmas“, praėjusią savaitę interviu laikraščiui „The New York Times“ sakė S. Bannonas.

S. Bannonas, kuris lankosi Europoje ir atvyko į Italiją, laikraščiui sakė: „Italai per trumpesnį laiką nuėjo toliau, nei britai dėl „Brexit“ ir amerikiečiai dėl Trumpo.“

Potencialų M5S ir „Lega Nord“ aljansą – finansų rinkas ir Europos sostines bauginantį scenarijų – jis pavadino „didžiausia svajone“.

Demokratų partijos lyderis Matteo Renzi penktadienį per paskutinį kampanijos renginį savo gimtojoje Florencijoje sakė, kad tik balsas jo partijai sutrukdys M. Salvini ateiti į valdžią.

„Demokratų partija yra vienintelė rimta politinė jėga, galinti nulemti konkrečius rezultatus“, – mitinge AFP sakė 70 metų pensininkė, buvusi geležinkelių kompanijos darbuotoja Chiara Serdone.

Scenarijai

Jeigu jokia partija negaus bendros daugumos, vienas analitikų nurodomų scenarijų galėtų būti didžioji Demokratų partijos ir „Forza Italia“ koalicija. Toks scenarijus nuramintų investuotojus, bet galėtų paskleisti daugiau cinizmo ir padrąsinti populistus bei kraštutinius dešiniuosius.

Kita galimybė galėtų būti laikina vyriausybė ir, galiausiai, nauji rinkimai.

Prieš isteblišmentą veikiantis M5S, kurį remia tradicinėmis partijomis nusivylę italai, gali tapti didžiausia paviene partija, bet atmetė bet kokią galimybę po rinkimų tartis su kitais.

M5S lyderis Luigi Di Maio sulaužė tradicijas ir dar prieš balsavimą paskelbė savo kandidatus į vyriausybės narius, tarp kurių yra daug akademinės bendruomenės narių, neturinčių politinės patirties.

„Kai kas šaiposi iš šio sprendimo, bet būtent mes juoksimės pirmadienį“, – šalininkams pareiškė 31 metų L. Di Maio.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų