-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Didžioji ir tolimoji Amerika apipinta stereotipais ir legendomis. Taip pat ir jos mada. Vieniems ji atrodo primityvi, vienoda, nuobodi – beisbolo kepuraitės, trikotažiniai marškinėliai, šortai ir sportiniai bateliai, kitiems – nuostabi, pasakiška, brangi ir neprieinama. Ir vieni, ir kiti teisūs, nes ji yra tokia įvairi, kad apima visus apibūdinimus, stilius, stereotipus ir keistenybes. Mados istoriją ji skaičiuoja tik dešimtmečiais, tačiau į pasaulio mados archyvus įrašytas ne vienas amerikietiškos mados šedevras.
Europos emigrantai visada ilgėjosi, idealizavo, žavėjosi savo senąja tėvyne, žvalgėsi į kultūrą, laisvalaikį, menus, madą. Prancūziška mada buvo kiekvienos pasiturinčios amerikietės svajonė, siekiamybė ir pasididžiavimas. Turtingosios amerikietės pas prancūzų dizainerius užsisakinėjo proginius ir laisvalaikio drabužius, sekė jų mados diktatu. Tai buvo priimtina ir patogu, kol jos gyveno pasyvų, nuo vyrų priklausomą gyvenimą, susidedantį iš vakarienių, pasivaikščiojimų, arbatėlių, oficialių priėmimų. Bet sumaniusios tapti aktyvios visuomenėje, pradėjusios dirbti, sportuoti, dalyvauti politiniame gyvenime, jos suvokė, kad turi dar vienus pančius – perdėm pretenzingus, puošnius, nepatogius, daug laiko ir priežiūros reikalaujančius drabužius. Prancūziškos mados išlepintoms amerikietėms reikėjo kažko, kas būtų madinga, stilinga, gražu, bet kartu praktiška ir patogu. XXI a. pradžioje pradėjo rastis būtinybė turėti drabužius iškyloms, aktyvioms kelionėms, golfui, plaukiojimui, tenisui, galų gale, darbui. Moterims prireikė kažko ypatingo, ko iki šiol nebuvo – amerikietiško stiliaus.
Amerikiečiai – stilingų sportinio stiliaus drabužių iš medvilnės pradininkai.
Šią ore tvyrančią būtinybę viena pirmųjų apčiuopė Claire McCardell. Gavusi Parsono dizaino mokyklos Niujorke diplomą, jaunoji modeliuotoja išvyko į Paryžių toliau gilintis į drabužių dizaino subtilybes. Ten susižavėjo įstrižo kirpimo virtuozės Madeleine Vionnet drabužių dizainu. Supratusi, kad amerikietiškas ir europietiškas gyvenimo būdas skiriasi, ji besąlygiškai nepasidavė prancūziškajam diktatui, o jo taisykles ėmė taikyti grįžusi atgal į Ameriką, kurdama stilingus kasdienius drabužius, atitinkančius tuometinius amerikiečių moterų gyvenimo būdo poreikius.
1938 m. pasaulį išvydo pirmasis didžiulio populiarumo sulaukęs jos kūrinys – nepretenzinga, laisva tiesaus kirpimo suknelė, su laisvomis rankovėmis, be pečius išryškinančių pagalvėlių, iškiliomis kišenėmis, diržu pabrėžtu liemeniu. Ji buvo pavadinta vienuolių suknele (angl. „Monastic dress“). Tokio paprasto dizaino apdaras iš nebrangaus medvilnės kartūno su moters figūra darė stebuklus – paryškino privalumus ir slėpė trūkumus.
Modeliuodama drabužius, kurių reikėjo jai pačiai, 1942 m. McCardell sukūrė vadinamąją „Popover dress“ – medvilnės ar vilnos susiaučiamą, su užmetimu priekyje suknelę namų šeimininkėms, tinkamą visoms progoms: atlikti namų ruošos darbus, gaminti valgį, eiti pasivaikščioti ar priimti netikėtus svečius. 7 dolerius kainavusios suknelės iš karto parduota apie 75 000 modelių.
Taip buvo įgyvendinta amerikiečių moterų svajonė – turėti stilingus, gražiai gulančius, o svarbiausia praktiškus ir patogius drabužius už neįtikėtinai patrauklią kainą. Šios McCardell suknelės taip pat galėjo būti siūdinamos iš prabangaus šilko ir tiko vakarėliams ar ypatingoms progoms. Genialų amerikiečių modeliuotojos drabužių dizainą netrukus pripažino įtakingiausios to meto mados redaktorės Diana Wreeland ir Bobs Simpson, o komplimentų kolegei negailėjo ir prancūzų mados diktatorius Christianas Dioras. Visos McCardell kolekcijos po pristatymo būdavo parduodamos akimirksniu, nespėjusios pasiekti Septintojoje aveniu įsikūrusio jos mados salono.
Paryžietiškos proginės mados dizaino elementus – drapiravimą, vyniojimą, kaišiojimą, rišimą ir t. t., taikydama kasdieniams drabužiams, McCardell sukūrė maudymosi kostiumėlį iš suvyniotų draperijų, iškilias kišenes ant kelnių, vientisą stilingą kombinezoną, į kasdienį garderobą įvedė balerinos batelius… Ši dizainerė pradėjo vadinamąjį amerikietiškojo mados realizmo aukso amžių, kuris tęsėsi iki 1970 m. ir neabejotinai įtakojo šiuolaikinę madą – pradėjo kūrybinę išsilaisvinimo iš prancūziškos mados diktato revoliuciją ir davė dingstį atsirasti racionaliai, universaliai, demokratiškai, autentiškai amerikiečių madai.
Amelia Earhart ir June Travis po pirmosios skraidymo pamokos Holivudo oro uoste 1936 m.
Vadinamojo amerikietiškojo mados realizmo pradininkė Claire McCardell, kartu su kolegomis Bonnie Cashin, Vera Maxwell, Tina Leser ir kt. 1920-aisiais išpopuliarėjusią sportinę aprangą įvedė į madą ir pradėjo kurti sportinį stilių. Dar neįpusėjus XX amžiui jis jau reiškė ne specializuotą aprangą, o stilingus, madingus, dienai bei vakarui skirtus drabužius ir tapo moderniu sportiniu aprangos kodu. Šio fenomeno radimąsi lėmė aktyviai gyvenančių amerikiečių poreikis turėti patogių, lengvai prižiūrimų drabužių: džersio bliuzonų, sijonų, kombinezonų, žaismingų suknelių, tvido mantijų, vilnos apsiaustų ir t. t. Ši amerikiečių dizainerių nuojauta buvo palaikoma ir Paryžiuje Coco Chanel, Elsos Schiaparelli, Jean Patou – aukštosios mados taisykles prancūzai taikė kurdami praktiškus kasdienius drabužius. Amerikietiška sportinė mados tradicija moters kasdieniniame garderobe įtvirtino kelnes, nesudėtingo dizaino, bet dailiai gulančius drabužius iš kokybiškos medvilnės, patogią laisvalaikio avalynę ir t.t.
Sportinis stilius įkūnijo amerikietišką demokratijos idėją, iki šiol puoselėjamą ir populiarinamą ištisų dizainerių kartų: Geoffrey Bene, Billo Blasso, Calvino Kleino, Tommy Hilfigerio, Ralpho Laureno, Donnos Karan ir kt. 1970-aisiais Geoffrey Bene sportinės stilistikos moteriškų drabužių dizaine išradingai taikė vyriško garderobo elementus (liemenes, sluoksniavimą, kaklaraiščius), kūrė stilingas sportinio tipo sukneles. Šis dizaineris ypač išradingai maišė įprastus dienos ir vakaro aprangos atributus: pavyzdžiui, vakarinė suknelė siūdinta iš flanelės ar džersio, dieninė – iš satino, nėrinių ir šilko. Kontrastingais akibrokštais, sudėtingomis konstrukcijomis jis kūrė lengvus, praktiškus ir patogius drabužius.
Vadinamąjį aukštąjį sportinį stilių kūrė ir Billas Blassas, kurio funkcionalūs, praktiški drabužiai pasižymėjo išradingomis derinimo galimybėmis, leidžiančioms madingoms miestietėms atrodyti išskirtinai. Ypatingosios Blasso ilgos sportinio stiliaus suknelės iš prabangių medžiagų (šilko, kašmyro, ypatingai dekoruotos) kūrė naują vakaro ekstravagancijos išraišką. Stilingu sportiniu amerikietišku stiliumi greitai pasekė italai, kurdami prabangius laisvalaikio drabužius. O didžiulės „Ralph Lauren“, „Calvin Klein“, „Tommy Hilfiger“ imperijos XX a. pabaigoje šį amerikietiškos mados fenomeną, apimantį prabangos, praktiškumo ir universalumo poreikius, išpopuliarino pasauliniu mastu.
Chrestomatinis mados istorijos faktas – 1930-1950-ųjų Holivudo aukso amžius, į Amerikos madą atgręžęs viso pasaulio žvilgsnius, negana to, įvedęs naują grožio kanonų ir mados diktatūrą – nuostabųjį glamūrą. Garsiausios to meto kino kompanijos „MGM“, „Paramount“, „20th Century Fox“ pasauliui gausiai pažėrė mados ir kino žvaigždžių. Tuo metu Holivudo mados olimpe žibėjo tokie mados kūrėjų vardai kaip Gilbertas Adrianas, Travisas Bantonas, Edith Head, Helen Rose, Williamas Travilla ir kt. Varijuodami romėniška drapiravimo maniera, iš paprastų kirpimų ir prabangių, efektingų audinių bei įmantrių detalių jie kūrė naujuosius moters grožio idealus – lieknos, bet figūringos, charakteringos, savitos, charizmatiškos, seksualios deivės koketiškai šypsojosi iš ekranų ar gundė išraiškinga kūno kalba bei įsimintinais apdarais.
Jean Harlow – viena iš Holivudo aukso amžiaus glamūro ambasadorių, greta Joan Crawford, Marilyn Monroe, Marlene Dietrich…
Holivudo kostiumų kūrėjai nesiekė suniveliuoti gražiausių moters bruožų į vieną idealą, o stengėsi pabrėžti ypatingus kiekvienos aktorės bruožus. Kino mada perprato ir optines drabužių galimybes, leidžiančias paslėpti trūkumus ir išryškinti privalumus. Kino juostose buvo reikalingi fotogeniški, efektingi drabužiai, kurių kiekviena detalė – kruopščiai apgalvota: subtili iškirptė, žvyneliais siuvinėti akcentai, monumentalios rankovės ar žemę šluojantys šleifai, kailio, plunksnų papuošimai – viskas tarnavo visagaliui įvaizdžiui.
Holivudas pasauliui nupiešė tokius įsimintinus paveikslus: Marlene Dietrich, filme „Šanchajaus ekspresas“, vilkinti it juodosios gulbės apdaras T. Bantono sukurtą juodo aksomo suknelę su plunksnų šaliu; balta Adriano suknelė su gigantiškomis parauktomis rankovėmis, kurią Joan Crawford vilkėjo filme „Letty Lynton“ (per kelias dienas „Macy‘s“ parduota 500 000 šios suknelės modelių), įsimintini ir šios aktorės kostiumai kino juostoje „Grand Hotel“; legendiniai Jean Harlow įvaizdžiai su draperijomis vilnijančiomis įstrižo kirpimo šilko suknelėmis. Ir, žinoma, ikoniškas Marilyn Monroe paveikslas iš Billy Wilderio juostos „Seven Year Itch“, kurioje, vilkėdama baltą klostuoto krepo Williamo Travillos sukurtą suknelę, ji stovi tunelio fone. Profesionalų išpuoštos kino žvaigždės tapo seksualumo, moteriškumo idealiais ir mados ikonomis.
Amerikos madai teikdami apdovanojimus už demokratiją, glamūrą, sportinį aprangos kodą, turime nepamiršti ir pasaulyje bene populiariausio drabužio – džinsų. Jų istorija – kaip pasaka, kurioje vargšas tampa princu. O buvo taip: amerikiečių angliakasiai, fermeriai ir kiti darbininkai kadaise dėvėjo drabužius iš patvarios medvilnės, nenudėvimos, nenudilstančios… Tada atsirado du išradėjai – latvių kilmės amerikietis Jacobo Daviso ir vokiečių kilmės – Levi Straussas, 1873 m. patentavę mėlyno džinso kelnes, su dvejomis užpakalinėmis kišenėmis, dekoruotas metalo kniedėmis, užsegamas užtrauktuku, paslėptu po antsiuvu, ir pradėję kurti pasakišką džinsų istoriją. 1886 m. džinsams pridedamas ypatingas atributas – didelė odinė emblema, vaizduojanti du įkinkytus arklius, o 1936 m. dar vienas – prie kairės kišenės prisiūta raudona „Levi‘s“ etiketė, žyminti 501 modelio džinsus. XX a. viduryje šio drabužio diktatą pradėjo Holivudo vesternai, ypatingai Marlonas Brando filme „The Wild One“ (1953) ir Jame Deanas „Rebel without a Cause“ (1955). Džinsai tapo jaunatviško maištingumo simboliu. Antrojo pasaulinio karo metu amerikiečių kariai juos išpopuliarino tarptautiniu mastu, o septintame dešimtmetyje šis drabužis perėjo į moterų aprangą. Neilgai trukus džinsus pradėjo gaminti ir kitos kompanijos. Pasakišką džinsų istoriją šiandien reziumuoja iškalbingi skaičiai ir faktai, pavyzdžiui, jog 2009 m. džinsų apyvarta JAV buvo aštuoni bilijonai dolerių, jog 13-24 metų moterys vidutiniškai turi septynerius džinsus ir dėvi juos maždaug 4 kartus per savaitę.
Jacobas Davisas ir Levi Straussas 1873 m. užpatentavo mėlyno džinso kelnes su dvejomis užpakalinėmis kišenėmis, dekoruotas metalo kniedėmis, užsegamas užtrauktuku, paslėptu po antsiuvu.
Su džinsais susiję dar pora tipinių amerikiečių mados elementų – kaubojiškas stilius ir vadinamasis american teen įvaizdis. Tai Holivudo vesternų išpopuliarinti vyriški įvaizdžiai, perėję į moterų garderobą ir tapę cikliškai pasikartojančia mados tendencija. Kino dievaičiai Marlonas Brando ir Jamesas Deanas bei muzikos karalius Elvis Presley išpopuliarino stilingo ir geidžiamo blogo berniuko įvaizdį, kurio esmė – trikotažinių marškinėlių, džinsų ir odinio švarkelio derinys. Iš novelių bei serialų į mados kultūrą perėjo ir kaubojiškas stilius. Plačiabriaunė skrybėlė, kaubojiški auliniai, įvairiai rišama skarelė, muslino marškiniai su liemene, džinsinės arba odinės kelnės su antblauzdžiais akivaizdžiomis replikomis ar subtiliomis užuominomis atgimsta podiumuose ir nuolatos gyvuoja gatvės madoje. Romantiškas ir nuotykių kupinas XIX a. pabaigos Misisipės lygumų kaubojų gyvenimo būdas sugebėjo įtakoti modernios mados istoriją, perėjo į kino, teatro, šou pasaulio įvaizdžius. Kaubojišką įvaizdį savitai interpretavimo, modernizavo ir mados kontekste išpopuliarino amerikiečių mados legenda Ralphas Laurenas savo „Ralph Lauren Polo“ linijoje.
„Calvin Klein“, „Ralph Lauren“, „Tommy Hilfiger“ mados imperijos, kuriančios šiuolaikišką amerikietišką įvaizdį, jį išpopuliarino pasauliniu mastu. Vienas pirmųjų mados globalizacijos procesą pradėjo Calvinas Kleinas, su savo legendine „CK“ emblema. 1968 m. būsimą megabrandą įsteigęs dizaineris pirmiausia iš naujo atrado džinsą kaip vardinės mados elementą. 1980-aisiais jo vardo mados namai įsteigė neįtikėtinai sėkmingą apatinių drabužių liniją. Tačiau greta šimtais tūkstančių parduodamų drabužių, milijonais ir bilijonais dolerių skaičiuojamo pelno, šis dizaineris buvo laikomas ne tik pardavimų, bet ir savitos minimalistinės estetikos virtuozu. Calvino Kleino genialumas skleidėsi kuriant ir įvairialypių drabužių linijas („Calvin Klein Collection“, „Calvin Klein Sport“, „Calvin Klein Jeans“, „Calvin Klein Home“, „Calvin Klein Underwear“), ir efektingas, įsimintinas, seksualias, provokuojančias reklamas.
Amerikietišką madą itin efektingai garsina ir visiems atpažįstama etiketė, kurioje pavaizduotas stilizuotas polo žaidėjas. Tai 1978 m. įsteigtos „Ralph Lauren Polo“ linijos emblema. „Ralph Lauren“ mados imperija, įkurta 1968 m., šiandien laikoma viena pirmųjų stilingo gyvenimo būdo kompanijų, kurianti produkciją nuo drabužių iki namų apyvokos daiktų, baldų. Dizaineris, savo karjerą „Brooks Brothers“ kompanijoje pradėjęs 1964 m., kur buvo atsakingas už polo marškinėlių dizainą ir gamybą, dabar po savo vardu telkia ne vieną mados liniją „Rugby“, „Purple Label“, Black Label“, „Blue Label“, „Ralph Lauren Home“ ir kt. Šios mados legendos karjeros sėkmės paslaptis – itin didelės ambicijos. Viename interviu „Vogue“ žurnalui R. Laurenas išsitarė – „Aš nenoriu būti madoje, aš noriu būti mada“. Šiandien šio dizainerio drabužius dėvi ir vaikai, ir koledžų studentai, ir stilingas jaunimas, ir pagyvenę ponai, nesvarbu ką veiktų: ilsėtųsi, pramogautų, dirbtų, žaistų polo ar golfą. Nuo 1981 m. R. Laurenas tapo gerai žinomas ir Europoje, nes jis vienas pirmųjų Amerikos dizainerių Senajame Žemyne atsidarė savo vardo saloną.
1985-ųjų „Ralph Lauren“ reklama.
Vadinamąją amerikietišką svajonę įkūnija ir „Tommy Hilfiger” mados kompanija. 1969 m. pradėjęs karjerą su 150 dolerių ir 20 porų džinsų, šis dizaineris ilgainiui tapo amerikiečių mados ikona su atpažįstamu Šiaurės Amerikos Rytų koledžų stiliaus interpretacija. 1984 m. įkurta jo vardo linija su legendiniu raudona-balta-mėlyna logotipu. 2004 m. įsteigta ekskliuzyvinė „H“ linija, apimanti elegantiškų drabužių, akinių, kvepalų, namų apyvokos daiktų, sportinės aprangos kūrimą, šią imperiją pavertė universaliu, globaliu mados pasaulio fenomenu.
Bene seniausias mažmeninės mados salonas Amerikoje įkurtas 1818 m. Manhetene Henry Sandso Brookso. Jame buvo prekiaujama gatavais vyriškais kostiumais: jau tais laikais amerikiečiai vyrai laiko taupymą laikė vertybe ir užsiėmę aukso paieškomis gailėjo brangių valandų periodiniams vizitams pas asmeninius siuvėjus. Jiems reikėjo gatavų stilingų, dailiai gulančių, elegantiškų, patogių kostiumų, ir Henry Sandso Brookso kompanija tokius poreikius puikiai tenkino. 1850-aisiais šeimos verslą perėmė trys įkūrėjo sūnūs ir pavadino ją „Brooks Brothers“. Tai pirmoji pasaulyje gatavų kostiumų, kokius šiandien vadiname dalykine klasika, kompanija. Europiečiai turėjo elegantišką, bet pretenzingą įliemenintą švarką, o jo priešingybė – amerikietiškas: universalesnis, įvairesniems sudėjimams tinkantis tiesaus silueto švarkas neišryškintais pečiais, su viena eile sagų.
Marškiniai su pritvirtinamais apykaklės kampais – kitas „Brooks Brothers“ išpopuliarintas drabužis. Šios kompanijos hitu tapo švelniai rožiniai marškiniai, derinami su bermuda šortais. Pasaulinį šio prekinio ženklo populiarumą ir vertę įtvirtino didžių vyrų pripažinimas: prezidentų Abraomo Linkolno, Teodoro Ruzvelto, taip pat – Barako Obamos, menininko Andy Warholo, aktorių Beno Afflecko, Willo Smitho, George Clooney, Denzelio Washingtono. Etiketė su auksinės avelės simboliu šiandien reiškia išlaikytą, nuo pat įkūrimo pradžios puoselėtą, kokybės ir nepriekaištingo pasiuvimo lygį ir beveik vienvaldžiai karaliauja oficialiame dalykiniame stiliuje.
Ponia Kennedy su seserimi Princess Lee Radziwill Londone 1965-aisiais.
Kalbant apie klasiką, viena nuostabiausių pastarųjų amžių jos apraiškų – legendinis JAV prezidentienės Jacqueline Bouvier Kennedy stilius, kurio citatų ar užuominų apstu kiekvienais metais nuo jos vyro Jonh F. Kennedy prezidentavimo laikų. 1961–aisiais prancūzišką madą dievinusiai poniai Kennedy tapus oficialia figūra, dėl politinių reikalavimų populiarinti vietinius mados kūrėjus, teko pasirinkti amerikiečių drabužių dizainerį. Juo tapo Olegas Cassini. Stilingos moters ir talentingo dizainerio duetas kūrė nuostabų glotnaus minimalizmo stilių. Jaunatviški trapecijos formos sijonai, švarkeliai su trijų ketvirčių rankovėmis, elegantiškos palaidinės išraiškingomis iškirptėmis, rafinuotas pastelinis drabužių koloritas, griežtų, prigludusių linijų, prie panašaus pobūdžio suknelių priderinti paltukai, tapo amerikietiškos mados kryptimi, vadinamos „Jackie“. Ponios Kennedy išvaizda suteikė svorio jos politinei veiklai ir drauge su dizaineriu Cassini įrašė jos vardą į pasaulinės mados istorijos puslapius. Ypač išpopuliarėjo ir tapo kopijuojamas Jacqueline Kennedy leopardo kailio paltukas, stilingai ant galvos ryšima skarelė ir masyvūs akiniai nuo saulės.
Šis amerikietiškų mados išradimų sąrašas toli gražu ne baigtinis. Tolimajame žemyne sukurti ir šiandien sparčiai tobulinami sintetiniai audiniai, ir skaitmeninės technologijos aprangos pramonėje, čia – ir nenukonkuruojamo gatvės mados hito „Converse“ sportinių batelių, ir liberaliojo kasdieniško penktadienio („Casual Friday“) tradicijos, laisvalaikio aprangą įteisinusios ofisuose, gimtinė. O kur dar žymioji Penktoji aveniu ar nuostabiausi pasaulyje išpardavimai (net iki 90 procentų)! Nepamirškime ir pirmosios šalies ledi Michelle Obamos neformalios elegancijos įtakos dabartinei madai, neabejotinai paliksiančios ryškų įspaudą ir visuotinėje mados istorijoje. Amerika! Amerika…
