„Shutterstock.com“ nuotr.
Patalpų vėdinimas – būtinybė. Tai niekam nekelia abejonių. Tačiau, kalbant apie vėdinimo sistemas, beveik visuomet visas dėmesys tenka rekuperaciniams vėdinimo įrenginiams ir ne mažiau svarbus oro filtravimo aspektas paliekamas nuošaly. O juk oro filtrai yra kiekviename vėdinimo įrenginyje – jie valo ne tik tiekiamą, bet ir šalinamą orą.
Oro filtras – tai įtaisas, iš nešvaraus oro srauto pašalinantis kietąsias daleles ir (arba) kvapus. „Tiekiamas oras juda per filtrą. Ore esantys teršalai prikimba prie filtruojančios medžiagos ir lieka jame, o švarus oras keliauja į patalpas“, – taip trumpai esminį oro valymo principą apibūdina bendrovės „Systemair“ projektų vadovas Žygimantas Kiškis.
Filtrai saugo vėdinimo įrenginį
Vėdinimo įrenginyje esantys oro filtrai valo ne tik į patalpas tiekiamą, bet ir iš jų šalinamą orą. „Tiekiamas oras filtruojamas, kad būtų užtikrinama pageidaujama vidaus patalpų oro kokybė, taip pat – siekiant apsaugoti nuo užteršimo vėdinimo įrenginio vidaus dalis ir užtikrinti vėdinimo sistemos veikimo efektyvumą“, – paaiškina specialistas.
Vėdinimo įrenginio šilumokaitį, ventiliatorius gali užteršti ir šalinamas oras – patalpose į jį taip pat pakliūva įvairių teršalų, nors ir kitokių nei į tiekiamą orą. Tad jis irgi turi būti valomas. Be to, šalinamo oro filtras sulaiko teršalus, kad šie nepakliūtų atgal į aplinką.
Vidinės rekuperatoriaus dalys (šilumokaitis, ventiliatoriai) užsiteršia ir tuomet, kai vėdinimo įrenginys ilgą laiką neprižiūrimas, nekeičiami jo filtrai, netgi tuomet, kai jis ilgai buvo išjungtas ir nenaudojamas. Kad apleistas įrenginys vėl veiktų efektyviai, nepakaks oro filtrus pakeisti naujais – užsiteršusias dalis teks kruopščiai išplauti.
Oro filtrų tipai
Skirtingi gamintojai siūlo įvairių tipų filtrų. Specialistai juos skirsto pagal konstrukciją.
- Kišeniniai – plačiausiai pritaikomi filtrai. Jų ypatybės: tvirta konstrukcija bei didelis filtruojančio paviršiaus plotas.
- Kasetiniai (kompaktiniai) – bene populiariausi buitiniuose vėdinimo įrenginiuose naudojami plokšti oro filtrai. Palyginti su kišeniniais, kasetiniai filtrai vėdinimo įrenginyje užima labai nedaug vietos. Tai leidžia sumažinti ir paties vėdinimo įrenginio dydį nepabloginant filtravimo efektyvumo.
- V tipo filtrai, savo forma primenantys kišeninius, tačiau sudaryti iš kompaktinių filtrų. Jų konstrukcija leidžia į nedidelį plotą sudėti didelį kiekį filtravimo medžiagos ir taip padidinti filtruojančio paviršiaus plotą. „Tai reiškia, kad šio tipo filtrai praleidžia didesnį oro srautą nesukeldami papildomų slėgio nuostolių. Esant mažesniam oro srautui, slėgio nuostoliai dar mažesni, jei lyginsime su kompaktiniais ar kišeniniais filtrais. Slėgio nuostolių dydis yra svarbus, nes mažesnis sistemos pasipriešinimas lemia ir mažesnes energijos sąnaudas“, – pabrėžia UAB „Ygla“ prekybos inžinierius Arnas Kavolynas. V tipo filtrai daugiausia naudojami pramoniniuose įrenginiuose, sukuriančiuose ir palaikančiuose didelio slėgio oro srautus.
- Angliniai filtrai skirti įvairioms ore ištirpusioms medžiagoms sulaikyti. Jie puikiai iš oro pašalina tabako dūmus, maisto kvapus, benzino garus ir kitas tiek buityje, tiek viešojoje aplinkoje ir pramonėje išsiskiriančias lakiąsias medžiagas. „Svarbu žinoti, kad šie filtrai nenaudojami vieni, o būtinai kartu su kitu oro filtru (priglaudžiamas prie jo), kuris atlieka pirminį (mechaninį) oro valymą – šalina dulkes ir kitus nešvarumus. To nepadarius, angliniame filtre esančios aktyvintosios anglies dalelės apsineš dulkėmis ir taps neveiksmingos, – atkreipia dėmesį vėdinimo sistemų inžinierius Rolandas Zaremba. – Anglinius filtrus verta naudoti, jei būstas yra pramoniniame rajone, netoli labai intensyvaus eismo, nuotekų valymo įrenginių ar sąvartynų, žemės ūkio paskirties pastatų, taip pat jei aplinkiniai gyventojai naudoja skystąjį kurą ar akmens anglis“.
- Absoliutaus valymo (EPA, HEPA, ULPA) – šis oro filtrų tipas naudojamas visuose sterilumo reikalaujančiuose procesuose (gamyboje, medicinoje ir kt.). Pagrindinis jų išskirtinumas – itin aukštas sauso oro valymo efektyvumas, siekiantis iki 89–99,999995 proc. Šie filtrai nenaudojami buitiniuose vėdinimo įrenginiuose.
Oro filtrai klasifikuojami pagal standartą LST EN ISO 16890-1:2017 „Oro filtrai, skirti bendrajam vėdinimui. 1 dalis. Techninės specifikacijos, reikalavimai ir klasifikavimo sistema pagal kietųjų dalelių sulaikymo efektyvumą (ePM) (ISO 16890-1:2016)“. Šis standartas pakeitė 2017 m. kovą nustojusį galioti LST EN 779:2012 „Kietųjų dalelių oro filtrai, skirti bendrajam vėdinimui. Filtravimo charakteristikų nustatymas“.
Oro filtrai skirstomi į tris grupes: išvalantys stambius, vidutinius ir smulkius teršalus. Kiekviena šių grupių skirstoma į smulkesnes filtravimo klases: nuo G1 (sulaiko tik pačias didžiausias daleles) iki F9 (sulaiko pačias mažiausias daleles) – pagal tai, kaip efektyviai ir kokios frakcijos daleles jie sulaiko.
Pirminio valymo filtrai (dar vadinami priešfiltriais) yra skirti stambiems nešvarumams (kietosioms dalelėms, augalų lapams, vabzdžiams ir kt.) sulaikyti ir apsaugoti aukštesnės klasės filtrus ar greitai gendančius įrenginius.
Aukštesniojo bei aukščiausiojo lygio filtrai efektyviai iš oro pašalina smulkias kietąsias daleles ir dulkes. Šių filtrų efektyvumas yra reglamentuojamas – visą bandymo laiką jie turi išlaikyti nurodytą filtravimo efektyvumą ir šis rodiklis negali nukristi žemiau lentelėje nurodytų procentų.
UAB „Ygla“ inf.
Kokios klasės filtrą rinktis namams?
„Vėdinimo įrenginys parenkamas įvertinus daugybę aspektų. Individualiame name naudosimi oro filtrai numatomi atsižvelgiant į pastato aplinkos oro sąlygas, – teigia A. Kavolynas. – Net jei namas stovi miške, kur oras, atrodytų, itin švarus, vėdinimo įrenginys vis tiek reikalingas – šaltuoju sezonu vargu ar norėsis šilumą išleisti lauk atidarant langus. O jei yra vėdinimo įrenginys, jame būtini ir oro filtrai, kuriuos būtina keisti. Gal ne taip dažnai, kaip miesto centre, tačiau bent porą kartų metuose – tikrai“.
Tiesa, gamtinėje aplinkoje stovinčio namo orui valyti gali pakakti žemesnės klasės filtrų. Jei namuose nebūna labai orą teršiančios veiklos, tai daugiausia dėmesio skirtina į patalpas tiekiamam orui valyti. Prieš patenkant orui į vėdinimo įrenginį, jis turi pereiti oro filtrą, kurio pagrindinė užduotis – sulaikyti stambius nešvarumus: medžių lapus, žiedus, vamzdžius, dulkes, smėlį ir kt.
„Systemair“ nuotr.
Kai kurių filtrų filtruojančioji medžiaga labai panaši į drabužiuose naudojamą sintetinį šiltalą, todėl atsiranda norinčiųjų sutaupyti. „Vis dėlto, norint namuose kvėpuoti iš tiesų švariu oru, apsaugoti patalpas nuo dulkių ir kvapų, reikėtų rinktis kokybiškus, specialiai tam skirtus gaminius. Ko gero, visos į filtrus panašios medžiagos gali būti naudojamos orui valyti. Pagrindinis klausimas – kokio dydžio daleles tikitės iš jo sugaudyti? Net ir vielinis tinklelis, uždėtas ant oro paėmimo angos, atlieka filtravimo funkciją: lapus ir kitas stambesnes šiukšles jis sulaikys, tačiau tai nebus kokybiškai išvalytas oras“, – sako „Systemair“ specialistas.
R. Zaremba nurodo dar vieną filtrų parinkimo aspektą: „Atsižvelgiant į tai, kokios klasės yra filtras, priklauso, ar jis bus naudojamas kaip priešfiltris, ar kaip pagrindinio valymo filtras. Žemesnės klasės (G1–G4) filtrai yra pigesni, sulaiko didesnius teršalus, tad jie įprastai naudojami kaip pirminio valymo filtrai, dar vadinami priešfiltriais. Tačiau toks keliapakopis oro valymas individualioje gyvenamojoje aplinkoje įrengiamas retai, nebent būstui keliami ypatingi reikalavimai.“ Vėdinimo specialisto teigimu, dažniausiai buitiniuose vėdinimo įrenginiuose naudojami G4, M5 ir F7 klasių filtrai – jų filtravimo kokybės tikrai pakanka.
Kur kas svarbiau nei filtro klasė yra tinkamas vėdinimo įrenginio naudojimas ir priežiūra: negalima taupyti vėdinimo sąskaita išjungiant vėdinimo įrenginį ir atidarant langus – būtina laiku keisti filtrus, jei reikia – išplauti šilumokaičius ir ventiliatorius.