-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Nauji laikai, nauja revoliucija. Aš – KŪRĖJAS svajonės širdims.“ Tai – šūkis, milžiniškomis raidėmis išraižytas ant sandėlio sienos Šekou, netoli Honkongo prie jūros įsikūrusioje zonoje. Į ten vykusią konferenciją, surengtą technologijų naujienų portalo iš Silicio slėnio „TechCrunch“, neseniai susirinko minios perspektyviausių Kinijos verslininkų. Tačiau jau įsitvirtinusias kinų interneto milžines „Baidu“, „Alibaba“ ir „Tencent“, kartu sutrumpintai vadinamas BAT, užgožė tokios naujokės kaip pavėžėjimo paslaugų bendrovė „Didi Chuxing“, iš Kinijos išvijusi amerikiečių „Uber“, ir dalijimosi dviračiais startuolė „Ofo“, žengianti į pasaulinę rinką.
Jos priklauso naujai išradingų jaunų įmonių, ateinančių iš Kinijos, bangai. Prieš keletą metų Kinijos naujovės tebuvo kopijavimas ir klastotės. Dabar varomoji jėga – įžūliai drąsi, talentinga ir globaliai mąstanti verslininkų karta. Į ją investuojamos didžiulės sumos. 2014–2016 m. į Kinijos įmones investuotas rizikos kapitalas siekė apie 77 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 12 mlrd. 2011–2013 m. Pernai ši šalis buvo pirma pasaulyje pagal investicijas į finansų technologijas, tempą diktuojančias JAV vejasi kituose sektoriuose (žr. 1 grafiką).
Neseniai apskaičiuota, kad bendra 89 Kinijos vienaragių (milijardu ar daugiau dolerių įvertintų startuolių) vertė perkopė 350 mlrd. JAV dolerių ir priartėjo prie bendros JAV vienaragių vertės (žr. 2 grafiką). O nugalėtojų laukia gražus laimikis. Kinijoje yra 609 milijardieriai, JAV – 552.
Nugalėtojų laukia gražus laimikis. Kinijoje yra 609 milijardieriai, JAV – 552.
„Čia naujovės sukasi greičiau“, – tvirtinta buvęs „Google“ padalinio Kinijoje vadovas Kai-Fu Lee, dabar vadovaujantis Pekine įsikūrusiam rizikos kapitalo fondui ir akceleratoriui „Sinovation Ventures“. Neliko „nusikopijuoti ir pritaikyti Kinijoje“ (C2C) ir „tik pakankamai gerai“ (JGE) strategijų, kurias taikė riboto akiračio pirmtakės. Guvūs naujieji Kinijos novatoriai taiko pasaulinio lygio technologijas – nuo superkompiuterių iki genų modifikavimo. Įsitvirtinę negailestingoje žemyninės dalies rinkoje, daugelis traukia į užsienį.
Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl ryžtingai nusiteikę Kinijos verslininkai gali sparčiai plėsti savo verslą. Pirma, antrą vietą pasaulyje užimančiam šalies ūkiui pakanka dydžio, kad vien sėkmingai tėvynėje dirbdamos įmonės pasiektų didžiulį mastą. Padeda ir homogeniškesnė nei Europoje kalba bei kultūra, taip pat nauja ir nepriekaištinga, skirtingai nei JAV, fizinė infrastruktūra (pavyzdžiui, nauji keliai ir belaidis plačiajuostis ryšys).
Antra, Kinijos pirkėjai yra godūs ir azartiški – tai palanku novatoriams, kurie siūlo išradingus gaminius, bet nežinomus prekės ženklus. Taip pat jie nepaprastai noriai priima technologijas. Kinijoje didelė mobiliųjų telefonų ir plačiajuosčio interneto skvarba, todėl startuolėms nesunku pigiai pasiekti milžinišką rinką. Be to, Kinija sparčiai atsisako operacijų grynaisiais. Mobiliųjų atsiskaitymų apimtis pernai išaugo beveik keturgubai ir pasiekė 8,6 trln. JAV dolerių, palyginti su vos 112 mlrd. Jungtinėse Valstijose. Būtent todėl Kinijoje sparčiai gausėja finansinių technologijų startuolių gretos ir dirba tiek daug didžiausios vertės pasaulio finansinių technologijų įmonių. Nuo milžinės „Alibaba“ atkilusi „Ant Financial“ gali būti verta apie 60 mlrd. JAV dolerių.
Trečia, valstybės dominuojami sektoriai – nuo telekomunikacijų ir bankininkystės iki sveikatos priežiūros – yra tragiškai neefektyvūs ir net priešiški vartotojams. Todėl Kinijoje guvioms naujokėms su klientų svarbą pabrėžiančiais verslo modeliais ir naujausiomis technologijomis pralenkti senbuves lengviau nei jų analogams išsivysčiusiose rinkose.
Valdžios nesugebėjimą tinkamai valdyti sektorius atsveria nusiteikimas paremti naujus sumanymus, o tai skatina diegti naujoves tokiose srityse kaip transportas. Davidas Frey iš konsultacijų bendrovės KPMG mano, kad valdžia pasitarnavo kaip „rinkos kūrėja“, ir tai viena priežasčių, kodėl Kinija smarkiai pralenkė JAV ir pagal registruotų elektromobilių, ir pagal įkrovimo stotelių skaičių. Neseniai paskelbta žinia, kad benzininiai varikliai galiausiai (turbūt po 2030 m.) bus uždrausti, galėtų padėti užtikrinti ilgalaikį pirmavimą pasaulinėje elektromobilių rinkoje. Bet naudingiausia permaina – sprendimas į sritį, kurioje anksčiau dominavo nevykusios įmonės, gaminančios prastus elektromobilius, įsileisti rizikos kapitalo remiamas startuoles, neturinčias abejotinos patirties automobilių gamyboje.
Kaip pavyzdį imkime jau trejus metus veikiančią automobilių gamintoją „Nio“, kurios būstinė ir mokslinių tyrimų centras įsikūrė milžiniškame mažaaukščių pastatų komplekse Šanchajaus Dziadingo rajone, siekiančiame tapti Kinijos Detroitu. Įmonę įsteigė vienas rimčiausių šalies serijinių verslininkų Li Binas. Jis susikrovė turtą iš internetinės prekybos automobiliais platformos „BitAuto“, sektoriaus pirmeivės. Iš jo idėjos gimė ir „Mobike“ – pagrindinė „Ofo“ varžovė klestinčioje dalijimosi dviračiais rinkoje; jis iki šiol vadovauja „Mobike“ valdybai. „Nio“, kurią remia įžvalgiausi pradinių etapų investuotojai, įskaitant kinų „Hillhouse Capital“ ir amerikiečių „Sequoia Capital“, vertė siekia apie 3 mlrd. JAV dolerių.
Prišokęs prie lentos Li Binas suskaičiuoja, kad Kinijoje važinėjančių automobilių poveikis planetai per praėjusį dešimtmetį yra lygus visų automobilių poveikiui per 100 metų prieš tai. „Nuo 2000 iki 2017 m., – priduria jis, brėždamas žemyn svyrančią liniją, – buvo vis mažiau džiaugsmo turėti nuosavą automobilį.“ Kaltas eismas, tarša ir avarijos. Taip pat automobilių pramonė, užstrigusi „šimto metų senumo verslo modelyje“.
Jo siūlomo sprendimo pagrindas susideda iš trijų dalių. Pirma, reikia sujungti debesų kompiuteriją, dirbtinį intelektą ir jutiklines technologijas, kad tobulėtų savavaldis transportas. Eismo spūsčių problemos tai, jo manymu, neišspręs, bet automobilyje sėdintiems buvusiems vairuotojams gali padovanoti laisvo laiko. „Nio“ pristatė koncepcinį modelį „Eve“ – iš esmės dirbtinio intelekto valdomą svetainę su ratais. Antra, būtina spartesnė elektrifikacija. Kaip priedą prie statomų įprastų įkrovimo stotelių dideliuose miestuose jis siūlys greitąjį baterijų keitimą. Trečia, reikia projektuoti specialiai skaitmeniniams laikams pritaikytus automobilius – o startuolės šioje srityje, jo manymu, turi pranašumą.
Didumą savo technologijų įmonė sukūrė pati. Joje dirba žmonės iš 40 šalių, kai kurie pervilioti iš automobilių gamybos senbuvių, įskaitant „Ford“ ir „Volkswagen“. Prašmatniame renginyje, kuris pernai lapkritį vyko Saatchi galerijoje Londone, „Nio“ pristatė pirmąjį savo automobilį EP9, kuriam priklauso pasaulinis elektromobilių greičio rekordas. Jis suprojektuotas kritikams sužavėti ir technologiniam meistriškumui pademonstruoti, o ne masinei rinkai. Li Binas žada, kad vėliau bus ir masinei rinkai.
Jis mano, kad per ateinantį dešimtmetį prekyba išaugs iki milijonų – pusė bus parduodama ne Kinijoje. „Nio“ turi buvusios „Cisco“ technologijų direktorės Padmasree Warrior vadovaujamą filialą Silicio slėnyje, kuris šiemet planuoja rinkti lėšas kaip nepriklausomas subjektas. „Save laikome pasauline startuole, nes norime spręsti visuotines problemas“, – sako Li Binas. Kalbant apie varžoves, jis neabejoja, kad „Nio“ gali pasiekti daug geresnių rezultatų nei „Tesla“.
Inovacijas skatina ir azartiški vartotojai. Kinai mielai bando naujus produktus ir yra atlaidesni nei vakariečiai, jei gaminiai dar netobuli. Daug metų buvę atkirsti nuo plataus vartojimo ir prabangos prekių, jie trokšta eksperimentuoti. Pasiturintys kinai yra jaunesni (Vokietijoje „Audi“ paprastai perka į šeštą dešimtį įkopę žmonės, Kinijoje – į ketvirtą), todėl geriau pažįsta technologijas. Kadangi automobilis nėra branginamas kultūrinis simbolis kaip JAV, vietiniai nepamišę dėl vairavimo ir yra atviri alternatyvioms mobilumo formoms, pavyzdžiui, pavėžėjimo paslaugoms.
Tai labai pravertė bendrovei „Didi“. Nurodoma, kad ji vertinama 50 mlrd. JAV dolerių, todėl yra didžiausios vertės startuolė pasaulyje po „Uber“. Labai pagelbėjo šiais metais gauta 5,5 mlrd. JAV dolerių injekcija – tai didžiausias visų laikų finansavimas jaunai technologijų įmonei, kurį skyrė japonų „SoftBank“ vadovaujama grupė. Į „Didi“ taip pat investavo visos trys BAT bendrovės ir „Apple“. „Didi“ anaiptol nėra tik paprasčiausia išmaniųjų telefonų programėlė automobiliui išsikviesti, kaip aiškina Connie Chan iš amerikiečių rizikos kapitalo bendrovės „Andreessen Horowitz“. Jos verslo modeliui susiformuoti padėjo vietos vartotojų noras eksperimentuoti.
„Didi“ siūlo grupinį pavėžėjimą, mikroautobusus ir autobusus, taip pat taksi ir prabangius automobilius. Ji turi paslaugų senjorams, taip pat gali išsiųsti vairuotoją, kuris parveš namo jūsų automobiliu. Kinijoje bendrovė surengia apie 20 mln. pavėžėjimų per dieną – keliskart daugiau nei „Uber“ visame pasaulyje. „Didi“ tikisi, kad dirbtinis intelektas jai padės prognozuoti kliento transporto poreikius – ar jis norėtų važiuoti automobiliu, viešuoju transportu, gal dviračiu. Bendrovės platforma siūlo 200 tūkst. elektromobilių, o po kelerių metų jų skaičius turėtų pasiekti milijoną. Bendrovė taip pat planuoja intensyviai populiarinti savavaldžius automobilius.
Rugpjūtį kinų naujokė investavo į du „Uber“ klonus – estų „Taxify“, aptarnaujančią Europą bei Afriką, ir Dubajaus „Careem“, dirbančią Artimuosiuose Rytuose.
„Tikrai sieksime pasaulinio masto“, – pareiškia „Didi“ prezidentė Jean Liu. Jos įmonė turi akcijų pavėžėjimo paslaugas siūlančiose įmonėse visame pasaulyje – nuo indų „Ola“ ir Pietryčių Azijos „Grab“ iki brazilų 99 ir amerikiečių „Lyft“. Liepą „Didi“ ir „SoftBank“ įdėjo 2 mlrd. JAV dolerių į „Grab“. Rugpjūtį kinų naujokė investavo į du „Uber“ klonus – estų „Taxify“, aptarnaujančią Europą bei Afriką, ir Dubajaus „Careem“, dirbančią Artimuosiuose Rytuose. Įmonei netrūksta ambicijų. „Per penketą ateinančių metų „Didi“ nebeapsiribos mobilumo paslauga ir taps pirmaujančia pasaulio automobilių tinklo valdytoja bei naujų transporto technologijų lydere“, – teigia bendrovė.
„Didi“ sėkmė rodo, kaip vietos įmonės gali suardyti pasaulinę tvarką, siūlydamos Kinijoje išbandytas dalijimosi ekonomikos paslaugas. Tenykščiai miestiečiai išmaniaisiais jau dabar už nedidelį mokestį nuomojasi skėčius, mobiliųjų kroviklius, kamuolius ir kitus reikmenis. Tokias paslaugas teikiančios bendrovės skina kelią mikromokėjimams ir kreditams patvirtinti analizuojant socialines medijas.
Dėl dviračių Kinijos dalijimosi ekonomikos rinkoje vyksta labai nuožmi kova. Besivaržančios šio sektoriaus vienaragės „Ofo“ ir „Mobike“, abi vertos po maždaug 3 mlrd. JAV dolerių, kuklųjį dviratį pavertė išmaniu įrenginiu, sujungtu su debesija. Didžiuosiuose Kinijos miestuose pilna ryškiaspalvių dviračių, kuriuos siūlo įvairiausi konkurentai. Kadangi sekimo technologijos leidžia atsisakyti specialių terminalų, dviratį galima pasiimti ir palikti bet kur. Dėl šio patogumo atsiranda naujų spręstinų problemų. „Ofo“ pirmoji bando kreditingumo vertinimo sistemą, apdovanojančią pavyzdingus naudotojus ir baudžiančią nepaklusniuosius, pavyzdžiui, mėgstančius palikti dviratį viduryje kelio.
„Ofo“ vadovas Dai Wei paaiškina, kad jo įmonei sparčiai kilti padeda masiškai Kinijoje augantis išmaniųjų telefonų, mobiliųjų atsiskaitymų ir daiktų interneto vartojimas. Vos prieš trejetą metų „Ofo“ įkūrėjai buvo vargšai Pekino studentai, kuriuos erzino dažnos jų dviračių vagystės. Šiandien jie valdo 8 mln. dviračių ir JAV, Singapūre, Jungtinėje Karalystėje bei Kinijoje, surengia apie 25 mln. pasivažinėjimų per dieną, o iki metų pabaigos tikisi įsitvirtinti jau 200 miestų dvidešimtyje šalių.
„Ofo“ juda Kinijos greičiu, bet kelias priešakyje gali būti duobėtas. Žemyninėje dalyje veikia tuzinai dalijimosi dviračiais startuolių. Visos jos aršiai investuoja. Beveik visos gali būti sutriuškintos. Pekino „Cheung Kong“ aukštosios verslo mokyklos dekanas Xiang Bingas aiškina, kad Kinijoje šansų žlugti gerokai daugiau nei Silicio slėnyje. Bet kai tiek daug gerai finansuojamų įmonių vaikosi tiek daug novatoriškų idėjų tokiu greičiu, mūšio užgrūdinti laimėtojai, anot jo, taps pasaulio čempionais.
Valstybės dominuojamas neefektyvus Kinijos ūkis yra kita didžiulė verslininkus varanti jėga. Pasitelkusios naujas technologijas ir naujoviškus verslo modelius, jaunos įmonės stumia valstybines atsilikėles iš kelio. Antai Kinijos sveikatos paslaugų sektorius yra nusenęs ir pakrikęs. Valstybinėse ligoninėse vargina ilgos eilės, dėl neaiškios išdavimo sistemos sunku gauti vaistų. „Alibaba“ padalinys „AliHealth“ dabar pirmauja kaip internetinis piliulių platintojas. „WeDoctor“ padeda pacientams užsirašyti pas gydytoją išmaniuoju telefonu. „Venus Medtech“ išrado išimamą širdies vožtuvą, skirtą pacientams, kurių arterijos smarkiai užkalkėjusios.
Geriausias vietos sveikatos priežiūros sektoriaus perversmininko, turinčio pasaulinio potencialo, pavyzdys – sveikatos duomenų analitikos bendrovė „iCarbonX“ iš Šendženo, netoli Honkongo įsikūrusio metropolio. Įmonę įsteigė Wang Junas, tikras aktyvios sveikatos, kurią nori skatinti su savo startuole, įsikūnijimas. Anksčiau jis vadovavo BGI, vienai pagrindinių pasaulio genomo tyrimų bendrovių. Ši Kinijos įmonė dalyvavo pasaulinėse lenktynėse pirmą kartą dekoduoti žmogaus genomą ir vienu metu jai priklausė pusė pasaulio genų sekos kaitos įrangos.
Paklaustas, kodėl išėjo, Wang Junas prisipažįsta, kad jį pradėjo erzinti mokslinių tyrimų ribos, jaučiamos net privačiai valdomoje BGI. Proveržis genomikos srityje realiam pasauliui paprastai nieko nereiškia. Jo manymu, verčiau būtų sujungti genomiką su duomenimis apie gyvenimo būdą, mitybą, žarnyno bakterijas, kraują ir panašiai, ieškant tvirtesnių sąsajų ir geresnio gydymo. Jis sumetė, kad tam reikia verslumo, nes „komercinės įmonės siekia efektyvumo“.
Bendrovėje „iCarbonX“ jo tikslas – sukurti kiekvieno kliento skaitmeninį antrininką prognozėms. Jo teigimu, iš pradžių įmonė sieks per keletą metų pritraukti 1 mln. klientų, bet vėliau, tobulėjant dirbtinio intelekto algoritmams, superkompiuterijos žinioms ir analitikos metodams, tikimasi pritraukti 10 mln. arba 100 mln., o gal ir daugiau. Bendrovę įkūręs 2015 m., Wang Junas per šešis mėnesius užsitikrino pakankamą finansavimą iš „Tencent“ ir kitų įmonių, kad „iCarbonX“ taptų vienarage. Ji – greičiausiai tokio vardo pelniusi bendrovė pasaulyje.
Pagaminta Kinijoje.
Norėdama pasiekti gilią sveikatos duomenų gyslą, „iCarbonX“ investavo 400 mln. JAV dolerių, siekdama sukurti pasaulinę medicinos startuolių koaliciją. „SomaLogic“ suteiks žinių žmogaus baltymų analizės srityje. Apie 500 tūkst. chroniškai sergančių asmenų tinklą internete prižiūrinti „PatientsLikeMe“ dalysis pacientų patirtimi. „AOBiome“ prisidės duomenimis apie bakterijų ir žmogaus sveikatos sąveiką.
Panašių tikslų turi ir konkurentės iš Vakarų, kaip antai IBM ir „Google“, bet Wang Juno tai nebaugina. „Mes surinksime daugiau ir geresnių duomenų ir padarysime tai greičiau“, – tvirtina verslininkas. Labai tikėtina. Turėdamas „Tencent“ kaip partnerę, jis gali gauti duomenų, kuriuos renka „Tencent“ valdoma pranešimų ir mokėjimų programėlė „WeChat“, turinti apie milijardą naudotojų. Padeda tai, kad kinų vartotojai į dalijimąsi asmens duomenimis žiūri paprasčiau nei vakariečiai. Praverčia ir Kinijos valdžios parama „tiksliajai medicinai“.
Aukštyn kojomis verčiami ir kiti neefektyvūs valstybės dominuojami sektoriai. 2016 m. Kinijos logistikos sąnaudos siekė apie 15 proc. BVP – buvo net didesnės nei Brazilijos ar Indijos. Daug individualiems asmenims priklausančių sunkvežimių negauna užsakymų, nes neturi informacijos apie galimą naują krovinį. Tai sparčiai keičiasi. „Mūsų tikslinė rinka dešimtkart didesnė už „Didi“ rinką“, – skaičiuoja logistikos technologijų vienaragės „Huochebang“ finansų direktorius Richardas Zhangas. Jis teigia, kad Kinijoje sunkvežimiai 40 proc. laiko važiuoja tušti – gerokai daugiau nei JAV. „Huochebang“ siūloma internetinė rinka už dyką suranda vairuotojams krovinį (nors R. Zhangas tikisi, kad apmokestinta paslauga taps pagrindiniu įmonės pajamų šaltiniu). Bendrovė taip pat siūlo sunkvežimių prekybą ir nuomą, draudimą ir finansines paslaugas. R. Zhangas prisiekia, kad ateityje eis į pasaulinę rinką.
Senesnės įmonės dažnai laikosi gerai pažįstamos savo šalies rinkos, bet geriausios naujokės gimsta globalios ir taikosi į pasaulį. Daugelio jų įkūrėjai mokslą baigia užsienyje, kitas remia užsienio rizikos kapitalistai. Kinijos inovacijų ekspertas Edwardas Tse tvirtina, kad vietos startuolės disponuoja pasaulinio lygio žmonėmis ir technologijomis: „Apie tai, kas vyksta Silicio slėnyje ar Izraelyje, jos žino gerokai daugiau nei europiečiai.“
Senesnės įmonės dažnai laikosi gerai pažįstamos savo šalies rinkos, bet geriausios naujokės gimsta globalios ir taikosi į pasaulį.
Kai-Fu Lee mano, kad milžiniška ir auganti šalies rinka, didžiulis gyventojų tankis miestuose ir minios technologijų ištroškusio bei laisvai pinigus leidžiančio jaunimo – daug geresnis bandomasis poligonas globalumo siekiantiems verslininkams nei sąstingio apimtos išsivysčiusio pasaulio rinkos. Jis įsitikinęs, kad niekur nėra darbštesnių verslininkų ir drąsesnių rizikos kapitalistų kaip Kinijoje. Todėl, jo tvirtinimu, Kinijos laimėtojai „perims padorią pasaulio rinkos dalį“.
Akivaizdu, kad naujieji Kinijos verslininkai kyla, bet jie dar gali suklupti. Išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, smarki recesija arba bankų krizė, gali baigtis paniška rizikos kapitalo griūtimi. Teisės viršenybė Kinijoje išlieka abejotina. Daug naujų įmonių, kaip antai veikiančios internetinių finansų ir dalijimosi ekonomikos sektoriuose, išlieka pilkosiose zonose, kurios gali nukentėti nuo reguliuotojų užgaidų. Net populiariosios dalijimosi dviračiais įmonės gali sulaukti dienos, kai jų verslo modelius pakirs iš lubų paimtos naujos taisyklės.
Kelionė nebūtų visai smagi ir dėl Kinijos inovacinio proceso dinamiškumo. Stulbinamą vienų įmonių iškilimą gali lydėti staigus kitų krytis. Kad ir kaip būtų, yra rimtų priežasčių manyti, jog geriausios iš jų įveiks tokias kliūtis ir ilgainiui padidins konkurenciją ir visiems kraštams duos geresnių prekių bei paslaugų. Kinų startuolė net gali pasauliui pristatyti labiausiai nepasiduodantį išradimą – skraidantį automobilį.
„Kuang-Chi Science“ jau užsidirba pinigų virš miestų skraidindama helio pripildytus dirižablius, prigrūstus jutiklių ir ryšio įrangos. Įmonės valdybos pirmininkas Liu Ruopengas paaiškina, kad tai nebrangus „palydovas išmaniesiems miestams“, galintis stebėti eismą ir taršą, dirbdamas kaip daiktų interneto mazgas. Įmonė tobulina pažangias karšto oro balionų technologijas ir tikisi, kad jau po keleto metų jie galės turistus ir krovinį iškelti į artimąjį kosmosą už menką dalį raketų kainos. Įmonei priklauso Naujosios Zelandijos įmonės „Martin Jetpack“, gaminančios skraidykles vienam žmogui, kontrolinis akcijų paketas. „Kiekvienas individas turėtų turėti galimybę skristi pigiai, lengvai ir saugiai!“– tvirtina Liu Ruopengas. Naujoji Kinijos verslininkų banga jau pakilo į skrydį.
