Metamorfozės kvartalas

Daugelio neištyrinėti Kauno rajonai, neatsilikdami nuo centrinių, keičiasi, atsinaujina ir praturtina miestą šviežiomis idėjomis. Vienas iš tokių pavyzdžių – Žemieji Šančiai, kuriuos bendruomenės skleidžiama meninė dvasia sparčiai „reanimuoja“. Čia iš senųjų caro kareivinių į patrauklius gyvenamuosius ir komercinius pastatus transformuotos erdvės yra naujas traukos objektas.

Naujai atgimęs kvartalas – sudėtinė pirmojo Kaune įkurto karinio miestelio (Šančių kareivinių) dalis, buvusi caro, vėliau sovietų kariuomenės prieglobsčiu. Kadaise gyvybinga iš 8 pastatų sudaryta miesto terpė nuo Nepriklausomybės atkūrimo buvo apleista, o 2011–2015 m. perkurta į bohemiškos dvasios rajoną, patrauklų dėl patogios lokacijos ir gamtos pojūtį suteikiančio Nemuno.

Atsižvelgdami į gyvenamųjų erdvių poreikį ir siekdami išlaikyti kvartalo vientisumą, architektūros studijos „Archispektras“ nariai prikėlė du Juozapavičiaus prospekto pastatus. „Daug sunkiau nei pastatyti ką nors naujo yra prikelti seną pastatą naujam gyvenimui. Tokiu atveju būtina prisitaikyti prie esamos struktūros, nuspręsti, ar ji tinkama numatomai naujai paskirčiai, įvertinti pastato fizinę būklę ir laikytis griežtų nekilnojamojo kultūros paveldo reikalavimų, – pastebi už senojo kvartalo metamorfozę atsakingas architektas Evaldas Žurkus. – Svarbu atsižvelgti ir į bendrąjį miesto planą.“

Juozo Kamensko fotografija

Architekto teigimu, buvo stengiamasi ne tik pasiūlyti naujų architektūrinių elementų, bet ir išlaikyti esamus, atkurti autentiškas eksterjero detales. „Restauruojamų pastatų sienos turi savo istoriją. Architekto užduotis – išlaikyti pasakojimus, kurie gyvena sienose, o ne juos sunaikinti. Autentiškumo saugojimas ir kuria atmosferą, sužadina jausmus“, – įsitikinęs E. Žurkus.

Kontrasto principu panaudotos modernios stiklinės konstrukcijos taip pat buvo pasirinktos tam, kad neužgožtų unikalios, autentiškos architektūros.

Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išlaikyta esminė pastato dalis – mūrinės išorinės sienos, o, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo reikalavimus, stogas uždengtas falcais jungiama skarda. „Kontrasto principu panaudotos modernios stiklinės konstrukcijos taip pat buvo pasirinktos tam, kad neužgožtų unikalios, autentiškos architektūros“, – paaiškina E. Žurkus. Išlaikytas ir vidinių erdvių – laiptinių, koridorių – mastelis bei atkurtas jų medžiagiškumas.

Dėl kritinės būklės pertvaras, perdangas, langų angas ir vidines konstrukcijas teko pakeisti ar rekonstruoti. Pasiūlyti nauji sprendimai padėjo pastatą pritaikyti naujai funkcijai ir motyvavo aktyvesnį jo erdvių panaudojimą: tūriniai stoglangiai suteikė galimybę apgyvendinti mansardinį aukštą.

Pora triaukščių daugiabučių (4 307 m² ir 4 790 m²) jau atviri aktyviam gyvenimui. Kiekviename pastate įrengta po 58 butus. Apatiniai aukštai skirti komercinei veiklai, viršutiniuose galima įsikurti dviejų kambarių butuose. Mansardoje numatytos didesnės kvadratūros, trijų kambarių gyvenamosios erdvės. „Butų planą „pasiūlė“ esama pastato langų struktūra“, – paaiškina studijos „Archispektras“ narys. Kokia bus kitų, vis dar rekonstruojamų Juozapavičiaus prospekto pastatų paskirtis – kol kas galima tik spėlioti.