Lošimai internete. Pagauk, jei gali

Išmanusis telefonas ir interneto ryšys žaidimų automatą leidžia turėti tiesiog kišenėje, tačiau valstybės įstaigoms šios rūšies lošimus kontroliuoti itin sudėtinga

Kas aštuntam azartinių lošimų žaidėjui internetas buvo pirmoji pažinties su jais vieta. Šių metų vasarį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 26,2 proc. respondentų pirmą kartą azartinius žaidimus išbandė lošimo automatų salone, 24,6 proc. – kazino, 16,7 proc. – lažybų punktuose ir 12,4 proc. – internete.

Bendrosios lošimų pajamos, atskaičius laimėjimų išmokas, iš internetinių lošimų pernai siekė apie 15,4 mln. eurų (iš kitų lošimų – 75,6 mln. eurų), bet į šiuos oficialius duomenis nepatenka nelegalių bendrovių uždarbis.

Pirmoji sporto lažybų internetu paslaugas Lietuvoje dar 2004 m. birželį pradėjo teikti dabar jau bankrutavusi įmonė „Omnibetas“. Įstatymų bazė tam nebuvo paruošta – 2001 m. priimtas Azartinių lošimų įstatymas neįvertino naujųjų technologijų poveikio rinkai.

Beveik nekontroliuojami lošti internete lietuviai galėjo iki 2016 m. pradžios, kai įsigaliojo ilgai atidėliotos, bet pagaliau priimtos Azartinių lošimų įstatymo pataisos. Jomis įvestas esminis pakeitimas – nuotolinių lošimų organizatoriai privalo turėti bent 20 fizinių lošimo punktų, todėl daugelis populiariausių svetainių buvo paskelbtos nelegaliomis, o interneto tiekėjai įpareigoti blokuoti prieigą prie jų pagal Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) administruojamą ir teismo patvirtintą sąrašą. Šis įstatymas įteisino ir kitus virtualiuosius lošimus.

Praėjus pirmiesiems griežtesnės kontrolės metams įsitikinta, kad internetą sutramdyti sunku. Azartinių lošimų mėgėjams apeiti draudimus padeda virtualiojo privačiojo tinklo ir kitos technologijos, leidžiančios virtualiai pakeisti kompiuterio lokaciją.

Tačiau kai kuriais atvejais nereikia netgi to. Nelegalūs lošimų tinklalapiai nesunkiai surandami naudojant paieškos sistemas. Kadangi blokuojamas tik konkretus svetainės adresas, lošimų organizatoriui pakeisti domeną ilgai neužtrunka, o lošėjai dažnai gali atspėti naują adresą, nes jie kuriami pagal tam tikrus dėsnius, pavyzdžiui, užblokavus tinklalapį noriulosti.com, nedelsiant sukuriamas naujas adresas noriulosti1.com, uždarius šį, noriulosti2.com ir taip toliau.

Panašų sprendimą blokuoti nelicencijuotas bendroves iš užsienio 2014 m. priėmė latviai. Tiesa, jų sąrašas šiandien gerokai ilgesnis – jame daugiau nei 1000 svetainių adresų, o lietuviškajame vasario viduryje buvo vos 152, tarp kurių – nemažai svetainių su panašiais domenais. LPT vadovas Virginijus Daukšys tai aiškina tuo, kad Latvijoje, skirtingai nei Lietuvoje, blokuoti svetainei nereikia teismo sprendimo, todėl sąrašą galima pildyti kur kas sparčiau.

Neįveikiamas „Unibet“

Prievaizdams, V. Daukšio teigimu, sunkiausia kovoti su „Unibet“ rengiamais lošimais internete, šios svetainės blokuotos jau 17 kartų. Internete norint surasti naują „Unibet“ kloną, pakanka „Google“ paieškos laukelyje lietuvių kalba įvesti jo pavadinimą. „Mes neturime teisinių priemonių juos visiškai uždrausti. Nuolat blokuojame, bet jie vis keičia interneto adresus. Reikėtų aiškiai įvardyti, kad tai yra kaip vagystė, kaip kontrabanda“, – kalbėjo V. Daukšys.

Anksčiau LPT medžiojo ir „Triobet“ priklausančias interneto svetaines, tačiau šioms galiausiai pavyko legalizuotis. „Triobet“ prekės ženklą valdanti „Betsson“ pernai nusipirko Antano Guogos „Tonybet“ lažybų punktų tinklą ir taip įgyvendino įstatymo reikalavimus.

Nelegaliose interneto svetainėse žaidžiantys asmenys teisinių padarinių nesulaukia. „Žaidėjas dabar rizikuoja nebent savo nauda – jei bendrovė nutartų neišmokėti laimėtos sumos, Lietuvos priežiūros įstaigos negalėtų niekuo padėti. Tačiau būtų sunku rasti įstatymą, kurį pažeidžia pats lošėjas“, – tvirtino advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ atstovas Karolis Vinciūnas.

Lietuvoje lošimus organizuojančios bendrovės tvirtina savo taisykles LPT, o nelicencijuotos įmonės tokios prievolės išvengia. Tad šioje grandinėje bene vienintelis įpareigotas lieka tarpininkas – interneto tiekėjas.

V. Daukšys taip pat mini nelegalių lažybų reklamos lietuviškuose sporto tinklapiuose problemą: „Galbūt reikėtų blokuoti ir tokias svetaines, kurios yra nelegalių lošimų reklamos platforma. Tačiau internete bet kokie suvaržymai ir draudimai turi būti gerai pamatuoti, be to, juos sunku įgyvendinti.“

Kuo skiriasi „Ebay“ ir lažybos

Lošėjų bendruomenėje sprendimas blokuoti nelegalias svetaines sutiktas prieštaringai. Nors viešų skundų negirdėta, interneto erdvėje lošėjai piktinosi – patyrę ir sėkmės dažnai sulaukiantys žaidėjai Lietuvos lažybų bendrovėse turi žemą statymo limitą, kiti nepatenkinti lošimo koeficientais, pokerio žaidėjus masina didesni nelegalių svetainių prizų fondai.

Valstybė griežtai kontroliuoti lošimus internete ėmėsi dėl to, kad negalėjo apginti lošėjų interesų, apsaugoti nepilnamečių ir gauti pajamų į šalies biudžetą. Šio įstatymo kritikai tvirtina, jog lošimai yra tas pats kaip internetinė prekyba, kuri nedraudžiama nei Lietuvoje, nei užsienyje esančioms bendrovėms.

„Toks palyginimas nekorektiškas, nes kuo tada skiriasi specializuota alkoholio parduotuvė nuo specializuotos sporto prekių parduotuvės? Tai tokia pati parduotuvė, atsiskaitau tais pačiais eurais, bet sutikite, kad tų dalykų padariniai skirtingi“, – kalbėjo K. Vinciūnas, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokato padėjėjas.

Teisininkas taip pat pabrėžė, kad, nors daugelis nelicencijuotų įmonių yra registruotos ES šalyse, kiekviena valstybė narė turi teisę savarankiškai reglamentuoti lošimų verslą: „Vienas svarbiausių argumentų yra socialinės išlaidos, kurias turi prisiimti valstybė, nes lošimai sukelia socialinių problemų. Dėl to valstybė privalo kontroliuoti rinką ir rinkti mokesčius, kad galėtų kompensuoti lošimų sukeliamą žalą.“

Mažai mokesčių, jokios kontrolės

Lošimams skirtos interneto svetainės turi apčiuopiamą konkurencinį pranašumą prieš kazino, lošimo automatų salonus ar lažybų punktus. „Internete viskas galima. Net naudoti „autostarto“ funkciją, kai lošėjui nereikia nuolat sėdėti prie kompiuterio. Nėra būdų užtikrinti, kad čia neloštų nepilnamečiai ar nuo lošimo priklausomi asmenys. Interneto svetainėms nereikia kaupti garantinio fondo“, – kalbėjo bendrovės „Novogaming Vilnius“ direktorius Danutis Baubonis.

„Olympic Casino“ kazino operacijų vadovas Aleksandr Avin siūlo įpareigoti bankus neatlikti finansinių operacijų su nelegaliomis lošimų svetainėmis, tokie draudimai priimti Danijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse.

Tradicinės lošimų vietos suteikia daugiau naudos šalies ekonomikai: kazino nuomoja nekilnojamąjį turtą, investuoja, perka įvairias paslaugas, kuria darbo vietas, moka mokesčius. Todėl daugelis valstybių stengiasi riboti internetinių lošimų verslą ar net visiškai drausti. Europoje liberaliausia tvarka galioja Jungtinėje Karalystėje.

Daugelio kitų šalių įstatymų leidėjai dar ieško sprendimų reguliuoti sparčiai kintantį lošimų verslą elektroninėje erdvėje. Vokietijoje lošimai internete nelegalizuoti, kaimynėje Lenkijoje jie taip pat uždrausti, išskyrus sporto lažybas. Tačiau draudimų lazdą išsitraukusios valstybės rizikuoja internetinių lošimų organizatorius trauktis į šešėlį. Sėkmės recepto kol kas nerado nė viena.