Lietuvių sukurtas baldas skatina kūrybiškumą

Stuburo slankstelius primenanti kėdė „Spyndi“ užkariavo ne tik lietuvių, bet ir pasaulio vartotojų širdis. Multifunkcio baldo kūrėjas Mindaugas Žilionis sako, kad kartu su partneriais Raimonda Klimašauskaite ir Andriumi Patecku nuėjo ilgą jo tobulinimo kelią – jau greitai bus galima įsigyti ir įvairių spalvų plastikinį „Spyntex“.

„Spyndi“ kūrėjų komanda. Gamintojų nuotr.

– Kaip gimė „Spyndi“, dar kitaip vadinamos tobula kėde, idėja?

– Prieš vienuolika metų, 2007-aisiais, organizuotas dizaino konkursas, kuris vyko baldų parodoje „Litexpo“ ir vadinosi „Du viename“. Sukurti baldai privalėjo atlikti bent dvi funkcijas. Buvo skirta labai mažai laiko: per pusantro mėnesio mums reikėjo sugalvoti idėją ir ją įgyvendinti, turėjome padaryti tikrą daiktą. Pradėjęs eskizuoti variantus (iš viso buvo trys), pasirinkau stuburo slankstelių motyvą. Nežinau, kodėl jie atsirado, tiesiog natūraliai. Kitaip tariant, ranka pati nupiešė. Tada vyko eskizavimo, prototipų gamybos procesas. Aišku, pirminė idėja buvo vienokia, rezultatas išėjo gerokai kitoks, bet slanksteliai vis tiek liko ir galutinis produktas pranoko visus mano pradinius lūkesčius. Kaip sakoma tokiais atvejais – pasisekė.

– Tai yra multifunkcis baldas. Kokios tos funkcijos?

– Funkcijų žmogus gali ir pats prisigalvoti. Šiuo atveju objektas buvo kuriamas kaip baldas ir slankstelio dydis pasirinktas pagal jo specifiką, neatsitiktinai toks. Medžiaga – fanera, atlaikanti žmogaus svorį. Funkcijų yra daug: kėdė, fotelis, šezlongas, stalo pagrindas (galima padaryti apskritimą ir ant jo uždėti stalviršį – stiklinį ar medinį), suoliukas, pertvara, lentyna (aišku, per brangu gaminti daug tokių slankstelių). Galima sugalvoti kitokių variantų iš tokių pačių narelių, gal iš kitos medžiagos, mažesnių, pigesnių ar plastikinių, nes tai yra ne baigtas baldas, o konstruktorius, susidedantis iš daug kaladėlių.

– Kokios medžiagos ir technologijos buvo naudojamos kuriant „Spyndi“?

Medžiaga pasirinkta paprasta ir visiems prieinama – drėgmei atspari klijuota beržo fanera. Naudota paprasta CNC frezavimo technologija, arba koordinatinės frezavimo staklės. Pripjaustai daug kaladėlių ir jas klijuoji į vieną profilį. Tuo metu ši technologija buvo vienintelė prieinama, kuri man padėjo įgyvendinti idėją per tą laikotarpį. Tačiau kuo prieinamesnė technologija, tuo didesnė savikaina – toks dėsnis. Ir jeigu tau dabar nereikia investuoti į gamybos technologijas ir stakles, tai pagaminti daiktą užtruks, jo savikaina bus aukšta, todėl ir galutinė kaina pakankamai didelė. Tam, kad padarytum daiktą greitai ir už prieinamą kainą, turi investuoti į tam tikras gamybos technologijas, stakles ir t. t.

Šiuo metu pirminė, brangesnė gamybos technologija yra įvaldyta, bet tobulinamos dar dvi. Viena bus pritaikyta minėtai fanerai, o kita ‒ klijuoto medžio masyvui. Tai leis pagreitinti gamybą ir sumažinti savikainą.

Kad sumažintume gaminio kainą, pasirinkome kitą medžiagą. Krėslo profiliai bus gaminami ekstruzijos būdu. Jį galima palyginti su namine malimo mašinėle, į kurią įdėjus formą su daug skylučių iš tešlos išeis sausainiai. Tai ir yra ekstruzija. Tas pats daroma ir su įvairiais plastikais. Šiuo būdu dažniausiai gaminami langų profiliai.

Dabar mes šią technologiją bandome įdiegti į gamybą. Rezultatas– gerokai mažesnė savikaina ir kur kas didesnis darbo greitis, tad galutinė produkto kaina bus prieinama daugumai vartotojų. Komerciniu požiūriu, tai vienas iš rentabiliausių mano projektų, kuriam esame sukūrę atskirą prekės ženklą – „Spyntex“.

Gamintojų nuotr.

Dar dvi technologijos, kurias mes irgi esame numatę diegti, priklausomai nuo medžiagos – ekstruzija naudojant aliuminį. Tuomet atsparų produktą būtų galima naudoti viešosiose miestų erdvėse, pavyzdžiui, lauko suoliukams, ir mažojoje lauko architektūroje, kioskeliuose arba pavėsinėse, stotelių laukimo paviljonuose – yra daug visokių minčių. Dar viena technologija, kurią naudojant bus sukurtas išskirtinis daiktas, yra anglies pluošo ir keluaro kompozitas. „Formulė-1“ jį naudoja automobilių kėbulų gamyboje. Tai išskirtinis produktas, be galo lengvas ir atsparus, bet ir nepigus. Ekstruzija naudojant aliuminį, ko gero, yra pati brangiausia technologija iš mums prieinamų.

– Jūs minėjote, kad pirmasis projektas buvo imlus laiko, nes reikėjo pagaminti daug detalių. Kiek jis užtruko?

Norint pagaminti vieną standartinį „Spyndi“ profilį, reikia suklijuoti nuo 20 iki 24 kaladėlių. 20 proc. darbo atlieka frezavimo staklės pjaudamos kaladėles, visa kita (80 proc.) yra rankų darbas – suklijuoti, nušlifuoti, integruoti stabdžius, nes visi profiliai rakinami, kad neišnirtų. Vienam apmokytam meistrui klijuoti kaladėles, šlifuoti ir po to nutepti alyva, nes ją mes naudojame vietoj apdailos, tenka apie 10 dienų.

– Kalbėdamas apie „Spyndi“ jūs akcentuojate, kad tai – daiktas visam gyvenimui. Kas padeda užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir kodėl jums tai buvo svarbu?

– Pati klijuota fanera yra ilgaamžė, nes, kaip aš dažnai sakau, turi plieno savybių. Iš jos galima gaminti ir kitus baldus, kurie irgi bus ilgaamžiai – kad ir paprastą taburetę arba stalą. Dar ne taip seniai visi daiktai, kuriuos turėjo žmonės, tarnavo labai ilgai. Juos tiesiog reikėjo kartkartėmis pataisyti, patvarkyti, ir viskas. Dabar visi tuos daiktus keičia. Aš deklaruoju, kad mums svarbu ilgaamžiškumas ir dėl to norime kurti tikrus daiktus, o ne vienkartinius. Tai užtikrina medžiaga ir paprastas požiūris. Viskas priklauso nuo to, ką tu sumąstysi. Nori – padaryk šimtametį, nori – galintį tarnauti 200 metų. Bus taip, kaip užprogramuosi.

Gamintojų nuotr.

– Sukūręs „Spyndi“ jūs pasinaudojote minios finansavimo platforma ir sulaukėte didelio susidomėjimo.

– Kompanija „KickStarter“ buvo be galo pigi, greita ir efektyvi sklaidos platforma. Esame paskaičiavę, kad maždaug per metus „KickStarter“ vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas apie 30 mln. kartų „Facebook“, „Youtube“ ar kituose medijos kanaluose.

– Žinau, paskelbėte, kad už kiekvieną parduotą „Spyndi“ pasodinsite po medį. Ar šis idėja pradėta įgyvendinti, gal turime miškelį?

– Taip, jau pasodinome daug medžių.

– Ar multifunkciai baldai yra dizaino ateitis, ar vis labiau populiarėjantys daiktai? O galbūt greitas vartojimas vis dar neleidžia jiems išpopuliarėti?

– Manau, kad tai nei ateitis, nei praeitis – tai dabartis. Multifunkcių baldų naudojimas buvo aktualus visais laikais. Aišku, susidomėjimas jais banguoja, bet yra visada, populiarumas niekada nenugęs. Prikurta be galo daug multifunkcių baldų variantų, ir tai iš tiesų įdomu. Jie ypač reikalingi ten, kur dėl brangaus nekilnojamojo turto erdvės yra mažos, pavyzdžiui, Japonijoje. Ten multifunkciai baldai karaliauja – lova pavirsta spinta, stalas išlenda iš grindų ir panašiai.

Manau, kad mūsų baldas irgi atlieka tokią užduotį, bet ne tik ją. Kiekvienas žmogus yra kūrybininkas, tačiau ne kiekvienas tą žino. „Spyndi“ ir „Spyntex“ žadina poreikį sukurti ką nors savo, galvoti, konstruoti ir leidžia pasireikšti kiekvieno iš mūsų kūrybiniam užtaisui.