Mo muziejus. Vilnius. (Paulius Peleckis/Fotobankas).

Lenktynės dėl lankytojų

Lenktynės dėl lankytojų

Asmenukių konkursai, tiesioginės transliacijos internete, suskaitmenintos kolekcijos – to griebiasi kultūros ir meno įstaigos, norėdamos pritraukti ar bent išlaikyti su technologijomis suaugusią auditoriją. Tačiau žengiant į virtualybę joms kyla naujų iššūkių.

Naujas muziejus, ką tik atidaryta ekspozicija ar kino teatruose rodoma filmo premjera – šiandien beveik viskas akimirksniu atsiduria socialiniuose tinkluose. Galima net išgirsti juokaujant: jeigu neturi nuotraukos, negali sakyti, kad buvai – taip tarsi patvirtinama, kad ir kultūriniam gyvenimui keliami nauji reikalavimai.

Bandydami privilioti socialiniuose tinkluose apsigyvenusius lankytojus, muziejai imasi įvairių priemonių – nuo aktorių įgarsintų eksponatų aprašų iki asmenukių konkursų. Šie ne tik sudomina besivaikančius laikų, bet ir tampa nemokama reklama.

Menotyrininkė, „Kaunas 2022“ platformų „Atminties biuras“ ir „Atsibusk, sukrusk“ kuratorė Daiva Citvarienė atkreipia dėmesį į Metropoliteno meno muziejaus (MET) organizuotą kampaniją – fotografijų konkursą „It’s Time We Met“. Kiekvienas, įsiamžinęs MET, galėjo savo fotografijas įkelti į socialinius tinklus, o atrinktos nuotraukos buvo naudojamos šios įstaigos reklamos kampanijoje. Lankytojai pasidalijo beveik tūkstančiu konkurse dalyvavusių fotografijų.

„Išlošė ir MET, nes sulaukė nepaprastai didelio dėmesio, ir lankytojai, kurie tapo tokios garsios kultūros įstaigos reklaminiais veidais. Muziejuose darytos fotografijos leidžia lankytojams tapti savotiškais jų ambasadoriais. Dalydamiesi savo nuotraukomis su draugais ir artimaisiais, jie pasakoja ir eksponatų istorijas“, – naudą apibendrino D. Citvarienė.

Panašią tendenciją buvo galima matyti ir vos duris pravėrus MO muziejui Vilniuje. Net ir nespėjus apsilankyti per atidarymo savaitgalį iš socialinius tinklus užliejusio nuotraukų srauto buvo galima sužinoti apie muziejų, jo ekspoziciją, patirti dalyvavimo jausmą ar net pagauti save svarstant: gal ir man reikia nueiti? MO muziejuje, kaip lankytojams tampa vis labiau įprasta, neliko anksčiau daug kur galiojusio kategoriško draudimo fotografuoti.

„Asmeniniams tikslams galima fotografuoti ir pastatą, ir ekspozicijas. Nesilaikome jokios griežtos fotografavimo politikos – esame atviri ir kviečiame visus apsilankyti parodose, jas įamžinti. Stengiamės nustatyti kuo mažiau apribojimų lankytojams. Kuriame muziejų, kuris būtų atvira ir maloni miesto erdvė vilniečiams ir sostinės svečiams“, – sakė MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

Vertinant muziejus ir galerijas atsiranda naujas kriterijus – instagramiškumas. Lankytojai ieško vietų, kurios gražiai atrodo nuotraukose.

Vertinant muziejus ir galerijas atsiranda naujas kriterijus – instagramiškumas.

Galima net rasti instagramiškiausių muziejų sąrašų: būtent juose darytos nuotraukos, dažnai matomos socialiniuose tinkluose, tampa plačiai sklindančia reklama.

Pagauk, jei gali

Vis dėlto socialinius tinklus užplūstančios nuotraukos nėra vienintelis šiuolaikiškas būdas pritraukti lankytojų. Menotyrininkė D. Citvarienė pabrėžė, kad kultūros įstaigų auditorija tekstams skiria vis mažiau dėmesio: „Tyrimai negailestingi – lankytojas vidutiniškai prie vieno teksto praleidžia 5 sekundes.“ Todėl naudojamos kuo įvairesnės vizualizacijos, audiogidai, animaciniai filmai ar žinomų žmonių įgarsintos istorijos.

Tokias formas jau naudoja ir spalį atidarytas MO. „Šiuolaikinis muziejų lankytojas dažnai yra greitas informacijos vartotojas, todėl technologijos gali padėti jį įtraukti, sudominti, o galbūt netgi daugiau pasigilinti“, – teigė MO muziejaus direktorė. Šioje įstaigoje taip pat įgyvendinta audiogidų idėja.

Sezono „must have“ – nuotrauka iš MO (Paulius Peleckis/Fotobankas).

Greitas gyvenimo tempas lemia dažno norą vienu metu išgyventi net kelias patirtis, sujungti keletą pojūčių. Į tai savaip reaguoja ir kino teatrai. Kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė pasakojo, kad idealiu atveju žiūrovams turėtų būti siūlomi keli pojūčiai – filmas ir vakarienė, filmas ir žaidimas ar kitas renginys. „Tokie dalykai veikia, ir norėtųsi, kad jų būtų kuo daugiau. Vis dėlto jie neturėtų prarasti išskirtinumo. Jeigu visi filmai bus rodomi kartu su vakariene, tik pirmą kartą tai atrodys nauja. Todėl reikia ieškoti vis naujų idėjų“, – kalbėjo ji.

Kino teatrai ieško naujų būdų pritraukti žiūrovų. Vienas tokių pavyzdžių – Jungtinėje Karalystėje veikiantis „Secret Cinema“. Bilietus įsigijęs lankytojas nežino, kur vyks kino seansas – jo vieta slepiama iki paskutinės minutės. Žiūrovai pirmiausia patenka į performansą, kuris gali vykti imituotoje kosminėje stotyje, dykumoje, kalėjime – viskas priklauso nuo to, apie ką bus pasirinktas filmas.

Iš kino teatrų imama tikėtis ir didesnio patogumo – turinį publika pageidauja pasiekti bet kada ir bet kur. „Žiūrovai savo laisvalaikį nori leisti jiems kuo patogesniu metu, įdėdami kuo mažiau pastangų. Todėl atsiranda noras žiūrėti filmus namie, niekur neišeinant, jiems patogiu laiku, kaip nori apsirengus arba pasiruošus kokį nori gėrimą“, – sakė A. Balžekienė. Kino teatras „Pasaka“ į tai sureagavo prieš pusantrų metų – pradėjo veikti skaitmeninė filmų platforma, leidžianti žiūrėti kiną neišeinant iš namų.

Vis dėlto tokioms platformoms laikai nelengvi. Kaip teigė A. Balžekienė, žmonėms vis dar atrodo, kad internetas – nemokamas dalykas, todėl tenka konkuruoti su nelegaliomis platformomis. Kino teatrų skaitmeninių platformų išskirtinumas – čia žiūrovams gali būti pasiekiami europietiški filmai ar festivalių hitai. Tai yra tas turinys, kuris retai rodomas didžiuosiuose kino ekranuose, nesudomina ir televizijų ar „piratų“.

Atsigręžti atgal

Nepaisant spartaus technologijų tobulėjimo, jau išgirstama ir apie pavargusius nuo jų. Žmonės ištrina savo socialinių tinklų paskyras, kiek galima labiau atsiriboja nuo kitų technologijų. Šios idėjos šalininkų daugėja ir kultūros srityje.

„Kritikai pastebi, kad meno kūriniai dažnai tėra fonas lankytojų asmenukėms. Muziejuose nebelieka autentiškos meno patirties, jie tampa tik erdve, kurioje pozuojama. Iš tiesų kai kurie muziejai nusprendė uždrausti fotografavimąsi ir pasiūlė patirti unikalią, magišką atmosferą“, – sakė D. Citvarienė.

Kritikai pastebi, kad meno kūriniai dažnai tėra fonas lankytojų asmenukėms.

Anot menotyrininkės, kad ir kokie svarbūs tampa įspūdingi vaizdai ar garsai muziejuje, lankytojas vis tiek pirmiausia tikisi pamatyti autentišką eksponatą, kuris yra tikras praeities gyvenimo ir istorijos liudininkas. O technologijos dažnai sudomina tik kuriam laikui.

Pavyzdžiui, 3D filmai iš pradžių daug kam atrodė itin patrauklūs, tačiau ilgainiui atsitokėta – akiniai spaudžia, krenta, o ir efektai nesuteikia didelės pridėtinės vertės.

Poreikį ne parodyti akimirką, bet joje būti akcentuoja ir neseniai Lietuvoje lankęsis JAV rokeris Jackas White’as. Į savo koncertus jis publikai neleidžia įsinešti išmaniųjų telefonų būtent dėl minėtos priežasties. Per jo koncertą Vilniuje socialiniai tinklai turėjo išgyventi be tiesioginių transliacijų ir nuotraukų iš įvykio vietos. Tačiau gyvai jį girdėję klausytojai, ko gero, tuo nesiskundė. Gal net priešingai – turėjo progą pasijusti išties išskirtinio įvykio, kuris nėra tuoj pat tiražuojamas feisbuke, dalimi.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų