-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
– Kaip kilo mintis surengti tokį festivalį? Kiek šiai idėjai įtakos turės noras dar labiau išpopuliarinti Metų knygos rinkimus, kurių šiųmečiai nominuotieji taip pat dalyvaus renginyje?
– Projektu siekiama pakeisti visuomenės nuomonę apie rašytojų ir poetų rengiamus viešus skaitymus. Šiuo metu Lietuvoje, skirtingai nei kitose ES šalyse, viešas literatūros skaitymas suvokiamas kaip tik patiems rašytojams ir grupelei jų gerbėjų įdomus užsiėmimas. Vieši skaitymai neturi prestižinio, plačiajai visuomenei aktualaus renginio statuso. Šiuo metu sunkiai suvokiama, kad viešų skaitymų lankytojai turėtų už tai sumokėti bent simbolinę sumą, ir taip literatai, literatūra bei jos viešas skaitymas nuvertinamas iki neprofesionalaus užsiėmimo statuso.
Tiesa, Vilniaus knygų mugė sutraukia tūkstančius lankytojų, bet daugelis jų atvyksta įsigyti pigesnių knygų ir tada išnaudoja galimybę susitikti su rašytojais. Taigi festivalis siekia populiarinti viešus literatūros skaitymus, skirtus ne specialistams, o plačiajai visuomenei. Visi neabejingi knygai kviečiami ateiti ir išgirsti įdomiausių nacionalinės literatūros autorių, susipažinti su vienu užsienio svečiu. Beje, iš 12 renginių tik trys yra mokami.
Metų knygos rinkimuose dalyvaujančius rašytojus pakvietėme dėsningai, nes naujos jų knygos šiemet yra labiausiai skaitomos ir aptarinėjamos. Todėl juos ir įtraukėme į festivalio programą.
– Apraše teigiama, kad „Vilniaus lapų“ projektu norima keisti žmonių įpročius. Vis dėlto šis festivalis – naujiena ne tik skaitytojams, bet ir rašytojams. Kaip sekėsi juos užkrėsti renginio idėja, įkalbėti dalyvauti ne tik skaitymuose, bet ir diskusijose, poezijos ir džiazo fiestoje?
– Nė vieno pakviesto dalyvauti festivalyje rašytojo nereikėjo ilgai įkalbinėti. Ilgiau diskutavome ne apie patį dalyvavimą, bet aptarinėjome, kaip skaitymus padaryti netradicinius, naujoviškus, patrauklius ir tinkančius teatro scenai. Jaučiame didelį literatų palaikymą, idėja, kad vieši skaitymai turi būti populiarinami ir užimti deramą vietą kultūriniame gyvenime, kurį laiką sklandė ore. Apie galimybę organizuoti tokį festivalį esu kalbėjusi su daugeliu rašytojų, viešųjų ryšių atstovų, atidžiai įsiklausėme į jų pastabas ir mintis.
– Būsimojo festivalio svečias iš Islandijos – Hallgrímuras Helgarsonas, Lietuvoje didelio dėmesio sulaukusios knygos „Tūkstančio laipsnių moteris“ autorius. Ar sunku buvo jį įkalbėti atvažiuoti į pirmą kartą vyksiantį festivalį? Kodėl kvietėte būtent šį rašytoją?
– Islandija pirmoji pripažino Lietuvą, tai kodėl nepradėti naujo festivalio pasikviečiant mums artimos šalies (įvairiais atžvilgiais) rašytoją? Tikrai manau, kad tarp islandų ir lietuvių yra nemažai bendro, tai atsispindi ir literatūroje. Šį autorių pasirinkau ir dėl jo knygos temos aktualumo, man retai teko skaityti kūrinių, kur taip subtiliai būtų atspindėtas senyvo žmogaus – senyvos moters – ryžtas nepasiduoti ir netapti nei auka, nei našta, išlaikyti individualybę bei orumą. Tai istorija apie tikrai neeilinę asmenybę. Autorius iš karto mielai sutiko atvažiuoti į Lietuvą. Jis su didžiausiu malonumu prisimena savo pirmąją kelionę į Lietuvą, į tarptautinį literatūros forumą „Šiaurės vasara“, vykusį Jurbarke. Todėl užteko tik pakviesti, ir H. Helgarsonas sutiko, bet paprašė palaukti ir detales pradėti derinti po Europos futbolo čempionato, nes tuomet turėjo laiko tik futbolui.
– Kokius „lapus“ festivalio programoje atvers ne tik rašytojai ir poetai, bet ir kiti dalyviai – fotomenininkai, muzikai?
– Kad džiazas ir poezija puikiai dera tarpusavyje, jokia paslaptis. Labai džiaugiuosi, kad pirmąjį vakarą galime visus pakviesti į Džiazo ir poezijos fiestą. Šiame vakare norėjosi atskleisti ne tik žanrų dermę, bet ir kartų dialogą. Vakare dalyvaus žinomo Lietuvos džiazo saksofonininko Vytauto Labučio vadovaujamas jaunų ir labai kūrybingų žmonių kolektyvas „Silent blast quintet“. Ryškiausia jo pažiba – jauna dainininkė Kotryna Juodzevičiūtė. Pramaišiui su muzika eiles skaitys Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas A. A. Jonynas bei vidurinės kartos poetai G. Kazlauskaitė, D. Čepauskaitė, M. Burokas, M. Nastaravičius. Labai tikimės, kad šis nemokamas vakaras privilios ir jaunimo. Būtų smagu, jei džiazo gerbėjus pavyktų sudominti poezija, o poezijos gerbėjus – džiazu.
Džiazas ir literatūra susipins ir RoRa pasirodyme. Išgirsime ne tik Rolandą Rastauską, bet ir lietuviško džiazo žvaigždes Dmitrijų Golovanovą bei Arkadijų Gotesmaną. Veiks ir dvi parodos – tai fotografuojančio poeto Dainiaus Dirgėlos nuotraukų ekspozicija ir už pavadinimo manipuliacija.lt pasislėpusio fotografo instaliacija.
– Ar ateityje „Vilniaus lapai“ turi ambicijų tapti masiniu reiškiniu (kaip Vilniaus knygų mugė) ar visgi sieks būti kameriniu renginiu?
– Apie ateitį tvirtai kalbėti bus galima po pirmojo festivalio, bet neslėpsiu, kad turime ambiciją jį rengti kasmet ir šalia lietuvių literatūros geriausiųjų pristatyti garsius, įdomius Europos ir pasaulio rašytojus. O kaip mums pasiseks, parodys laikas.
Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (Gedimino pr. 4, Vilnius), gruodžio 9–11 d.
