-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vilniaus rajone yra kelios statybinių atliekų tvarkymo aikštelės, į kurias iš statybviečių ir daugiabučių kiemų suvežamos griovimo, remonto ir statybinės atliekos. Į vieną tokių aikštelių, priklausančių UAB „Ekobazė“, buvau pakviesta apsilankyti, viską apžiūrėti ir sužinoti apie tolesnį atliekų likimą.
„Ekobazės“ statybinių atliekų tvarkymo aikštelė yra Lentvario gatvėje, už „Maximos“ bazės. Priiminėti statybines atliekas iš įmonių bei zinių asmenų bendrovė pradėjo 2015 m. viduryje, netrukus, kai tuomet vienintelė turinti teisę vykdyti tokią veiklą UAB „Bionovus“ neteko licencijos priiminėti statybinių atliekų.
„Statybvietėse kilo didelė sumaištis. Nerūšiuotų atliekų nenorėjo priimti sąvartynai, dėl to statybos bendrovės, ziniai asmenys buvo priversti rūšiuoti atliekas tiesiog aikštelėse. Netrukus drastiškai pakilo statybinių atliekų išvežimo įkainiai. Greitai atsirado įmonių, nebrangiai išvežančių statybines atliekas į nelegalius sąvartynus, pamiškes. Mes pirmieji po šios „krizės“ įkūrėme legalią statybinių atliekų priėmimo ir rūšiavimo aikštelę, turinčią visus reikiamus leidimus, – prisimena UAB „Ekobazė“ verslo vystymo projektų vadovas Deimantas Šalna. – Vėliau atsirado ir daugiau tokių aikštelių kaip mūsų.
Manau, kad mes šiuo metu esame daugiausia mišrių statybinių atliekų priimanti aikštelė ir turime pačią galingiausią rūšiavimo įrangą. Beje, dar viena panaši „Ekobazės“ statybinių atliekų priėmimo aikštelė yra Kaune“.
„Statyk!“ nuotr.
1,2 ha plote veikia atliekų rūšiavimo linija, kuri, dirbdama maksimaliu pajėgumu, per dvi pamainas (16 valandų) pajėgtų perleisti 250–300 t atliekų. Šiuo metu rūšiavimo linija, veikdama vidutinišku tempu, per mėnesį perrūšiuoja apie 2000 t mišrių statybinių atliekų – maždaug 100 tonų per dieną. Intensyviausias darbas būna vasaros pradžioje, kartu su statybos darbų piku.
100 t
Tiek atliekų per dieną perrūšiuojama vienoje statybinių atliekų tvarkymo aikštelėje.
Stačiakampėje aikštelėje atliekų krūvos išmėtytos lyg ir chaotiškai, bet, lydinčiam mane D. Šalnai kelissyk mostelėjus ranka ir paminėjus, kur kas kraunama, nelieka abejonių, kad čia dirbama pagal aiškią rūšiavimo sistemą.
„Statyk!“ nuotr.
Prie pat administracinio pastato – dviejų žmonių ūgio nerūšiuotų atliekų kalnas. Čia suverčiama viskas, ką į statybinius konteinerius sukrauna statybininkai, vadovų dar neišmokyti rūšiuoti. Taip pat į konteinerius patenka iš griaunamų pastatų išneštos senienos, baldų lūženos, seni langai… Štai tiesiog mano akyse iš įvažiavusio lengvojo automobilio bagažinės žmogus sumeta krūvon dar akivaizdžiai sovietinę Lietuvą menančias baldines plokštes. Kiek vėliau sunkvežimis iš statybinio konteinerio išverčia, matyt, iš apleisto būsto iškraustytą šlamštą – apipelijusius, apdegusius, skudurais apvilktus čiužinius, kėdžių ir stalų lūženas… Čia pat zuja keli darbininkai, pirštinėtomis rankomis iš krūvos ištraukdami po daiktą ir nutempdami jį į šalia esančias krūvas: metalas – prie metalo, mediena – prie medienos, baldinė ir skiedrų plokštė – prie plokščių…
Dar vėliau prie šių atliekų privažiuos ekskavatorius ir dalį jų kaušu permes į priimamąjį konvejerio bunkerį – didelę keturkampę talpyklą, iš kurios aukštyn pamažėle juda konvejerio juosta, pasigriebdama pavienius daiktus. Rūšiavimo kabinoje šeši operatoriai rankomis juos dar atsijoja. O konvejerio pabaigoje – krūva atliekų, kurių jau nebeįmanoma antrąsyk panaudoti. Jos keliaus į atliekų deginimo gamyklą.
„Iš visų atliekų, kurias priima mūsų aikštelė, – pasakoja D. Šalna, – daugiau nei pusė perdirbama. Kitos atliekos yra užterštos, neperdirbamos arba jų paruošimo perdirbti sąnaudos yra didesnės nei deginimo išlaidos. Deginti skirtos atliekos išvežamos į Klaipėdą, į „Fortum“ deginimo gamyklą“. Beje, prie neperdirbamų atliekų priskiriama ir biologiškai skaidi plėvelė.
„Statyk!“ nuotr.
„Ekobazės“ keliukas veda tolyn į teritoriją. Iš dešinės lenkiu didžiulę betono, plytų, akmenų ir kitų mūro likučių laužo kalvą, kairėje, už tekstilės atliekų ir čiužinių likučių rietuvių, – žaliavų presavimo cechas. Šiandien presas į ryšulius spaudžia pakuočių kartoną ir popierių – galbūt spaudos popieriaus atraižas iš spaustuvių, apjuosia tvirta viela. Kai susikaupia pakankamai didelė krūva, vietoj kartono į presą keliauja polietileno plėvelė. Netoliese pastatytas specializuotas presas panašiu būdu presuoja polistireninį putplastį. Vėliau šie ryšuliai išvežami perdirbti.
Kartono ir popieriaus statybinių atliekų aikštelėje būna nedaug. Šios atliekos perdirbamos „Grigeo“ gamykloje Klaipėdoje, o kartais iškeliauja į Lenkiją. Putplastis taip pat dažniausiai išvažiuoja į Lenkiją. Ten jis panaudojamas antrą sykį, o gal ir trečią, ketvirtą… Lietuvoje, beje, putplasčio gamintojai jį superka, tačiau, siekdami išsaugoti gaminių kokybę, priima tik savo gaminių likučius. Lenkai, panašu, priima viską.
Plastikas lieka Lietuvoje. Čia specializuotose gamyklose jis perdirbamas į granules, iš kurių vėliau gaminami įvairūs nauji plastikiniai gaminiai.
Medienos ir baldinių plokščių atliekos laukia smulkintuvo. „Statyk!“ nuotr.
Dar kiek tolėliau, kitame sandėlio gale, – medienos rietuvės. Atskirai – gryna mediena, atskirai – baldinės, orientuotųjų skiedrų, kitokios mišrios sudėties plokštės. Prisikaupus pakankamai dideliam atliekų kiekiui, į aikštelę atvažiuoja mobilus smulkinimo įrenginys ir sumala visas šias žaliavas į smulkias skiedreles.
Susmulkinta gryna mediena bus išvežama kompostuoti, o mišrios sudėties žaliavą antriniam panaudojimui priima įvairių baldinių plokščių gamyklos.
Trečiame teritorijos kampe – naudotų padangų rietuvės. „Sykį per metus vieną komplektą padangų iš kiekvieno gyventojo nemokamai priima stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, – pasakoja D. Šalna, – o mes priimame padangas didesniais kiekiais. Už paslaugą imame pinigus. Padangas mums daugiausia suveža įmonės“.
Kai padangų prisikaupia, jos išgabenamos į „Ekobazės“ padalinį Alytuje, kur yra speciali smulkinimo įranga. Ten žaliava supjaustoma, atskiriamas kordas, kurio metalas atiduodamas perdirbti, guma susmulkinama 2–8 cm gabalėliais, o šie išgabenami į užsienį. Ten padangų perdirbėjai iš jų gamina gumos dirbinius. Šitaip gaminamos guminės trinkelės, pertvaros, buitinių atliekų konteinerių ratai… Padangos gali būti panaudotos ne tik gumos gaminiams, bet ir kurui. Bėda ta, kad gamyklų, galinčių sudeginti padangas neužteršiant aplinkos, Lietuvoje dar nėra, o išvežti į užsienį kainuoja nepigiai. Jau ne pirmus metus deginti padangas savo gamybos reikmėms planuoja Naujosios Akmenės cemento gamykla, mat cemento gamybos metu pasiekiama tokia pat aukšta temperatūra, kokios reikia padangoms deginti. D. Šalna viliasi, kad tai įvyks artimiausiu laiku ir Lietuva turės naudos iš naudotų padangų.
„Ekobazės“ priėmimo poste įrengtos sunkvežimių svarstyklės. Statybinės atliekos priimamos pagal svorį, jų priėmimo kaina skirtinga: nerūšiuotų atliekų didesnė, rūšiuotų – mažesnė. Pilnas sunkvežimis užvažiuoja ant svarstyklių, paskui teritorijoje yra iškraunamas, o tada ant svarstyklių užvažiuoja dar sykį. Rodmenų skirtumas ir laikomas atvežtų atliekų svoriu. Čia užsuka kuo įvairiausias transportas: ir žali „Ekobazės“ konteineriniai automobiliai, ir aikštelės klientų sunkvežimiai, ir lengvieji automobiliai ar mikroautobusai.
Atvežęs statybines atliekas sunkvežimis rieda ant svarstyklių. „Statyk!“ nuotr.
„Mes priimame atliekas iš visų, kurie pasirengę susimokėti už priėmimą, – teigia mano ekskursijos vadovas. – Be to, dar teikiame konteinerių nuomos paslaugą – paliekame savo konteinerius kliento statybvietėje, o išvežame juos tada, kai būna pripildyti. Artimiausioje ateityje planuojame suaktyvinti statybinių atliekų surinkimą iš gyventojų. Tuo tikslu mažą atliekų kiekį turintiems gyventojams numatome nuomoti 1 m3 tūrio didmaišius. Tai turėtų paskatinti fizinius asmenis nemesti į pamiškes statybinių atliekų, bet sukauptus jų nedidelius kiekius legaliai ir neteršiant aplinkos perduoti visus leidimus turinčiai šias atliekas tvarkančiai įmonei“. D. Šalna pamini ir presuojančius konteinerius – šie į juos sumestas atliekas patys ir suspaudžia. Tiesa, tokie įrenginiai statybinėms atliekoms surinkti netinka.
Pačiame atliekų aikštelės centre stūkso atsijų ir skaldos kalnai. Sunkvežimiai, atvežę surūšiuotą mūrą ir betono nuolaužas, iškrauna jas viename gale, o nedidukas ekskavatorius jas paskirsto. Susikaupus tam tikram kiekiui, į aikštelę užsakomas kilnojamasis smulkinimo įrenginys. Didžiuliais dantytais būgnais jis permala mūro nuolaužas į smulkesnės ir stambesnės frakcijos skeveldras, kurios vėliau parduodamos juridiniams ir fiziniams asmenims. Šie savo ruožtu panaudoja jas keliams tiesti, žemės sklypams pakelti, nelygumams užpilti…
Tokius smulkinimo įrenginius turi betono demontavimu ir pastatų griovimu besiverčiančios įmonės. Jie, mano pašnekovo žodžiais, betono, plytų atliekas susmulkina pačiame griaunamame objekte arba savo bazėse. Dalis tokių nuolaužų iškart gula į kelius ir aikšteles, panaudojama ir statybvietėje. Kaip tik todėl, paklaustas apie bendrą Vilniaus sukuriamą statybinių atliekų kiekį, D. Šalna skėsteli rankomis – apskaičiuoti, net apytiksliai, labai sunku.
Į aikštelę reguliariai atvažiuoja didžiulis smulkintuvas ir mūro laužą sutrina į skaldą. „Statyk!“ nuotr.
Nedidelį statybinių, remonto ar griovimo atliekų kiekį iš gyventojų ir privačių asmenų nemokamai priima stambiagabaričių atliekų aikštelės, tereikia nuvežti. Jei kiekiai didesni – tokios atliekų priėmimo aikštelės, kaip mano aplankyta „Ekobazė“, yra pasiekiamos telefonu ir elektroniniu paštu, nurodomais jų interneto svetainėse. Su vadybininku galima aptarti atliekų pobūdį ir apimtis, sutarti dėl atliekų pristatymo į aikštelę ar jų išvežimo „Ekobazės“ transportu. Pastaruoju atveju, įvertinę atliekų rūšį ir kiekį, galėsite išsirinkti jom skirto konteinerio tipą, jo pristatymo ir išvežimo laiką.
„Galutinė atliekų išvežimo iš kliento staybvietės kaina priklauso nuo konteinerio tipo, tūrio, nuo atstumo iki aikštelės ir nuo atliekų rūšies, – teigia „Ekobazės“ atstovas. – Privatūs asmenys dažniausiai naudoja 6–10 m3 talpos konteinerius, o kartais, jei jų susidaro labai daug ir lengvų, – net iki 30 m3. Mokestį už šią paslaugą priimame ir grynaisiais, vairuotojui išduodant kasos pajamų kvitą, ir pervedimu“. Jau pripratome prie minties, kad savo atliekas rūšiuoti ne tik galima, bet ir reikia. Pripratome ir prie to, kad kiemo gale ne vienas buitinių atliekų konteineris, o keli, spalvoti, kiekvienas skirtas vis kitkam. Dabar beliko priprasti, kad remonto ir statybinės atliekos – tai toks pat rūšiavimo ir antrinio panaudojimo objektas, kaip ir buitinės. Lietuvoje joms utilizuoti jau yra pakankamai efektyviai veikiantys mechanizmai, sukurta patogi infrastruktūra… teliko tik šiek tiek padidinti motyvaciją. Nenumoti ranka, nepatingėti išvalyti kiemo taip, kaip išvalome savo namus.
