Kodėl pasaulyje mažėja savižudybių ir ką daryti, kad jų būtų dar mažiau

Filme apie 2008 m. krizę „Margin Call“ („Kraštutinė priemonė“) biržos makleris ant Volstrito dangoraižio stogo ištaria tokius žodžius: „Žinai, kai žmonės stovi ant krašto, tokio kaip šis, jie jaučia ne baimę nukristi, o baimę, kad ims ir nušoks.“

Savižudybė mus keri. Atstumia, bet ir – tamsiausiuose proto užkaboriuose – traukia. Tai kitus labiausiai paveikianti mirtis. Tėvams nėra didesnio košmaro kaip vaiko savižudybė; nusižudžius bet kuriam iš tėvų vaikai paženklinami visam gyvenimui. Jos – ne tik individualios kančios, bet ir kolektyvinės nesėkmės apraiška: jei visuomenėje per daug skausminga gyventi, gal visi esame kalti.

Nuo 2000 m. savižudybių JAV padaugėjo 18 proc. Tai ne tik tragedija, ji turi ir politinės svarbos. Didžiausias augimas užfiksuotas tarp pusamžių, menkai išsilavinusių baltųjų vyrų, gyvenančių apylinkėse, kurių nepasiekė ekonomikos bumas arba kurias nuniokojo krachas. Jų mirtys rodo bėdas, kurias esą gali išspręsti prezidentas Donaldas Trumpas. Tų problemų nereikėtų ignoruoti.

Greta liūdnos JAV statistikos yra ir optimistiškesnių tendencijų – pasaulio mastu savižudybių nuo 2000 m. sumažėjo 29 proc. Taigi per tą laiką net 2,8 mln. žmonių liko gyventi – triskart daugiau nei žuvo mūšiuose. Priežastis ne viena. Skiriasi tempas, žmonių grupės, vieta. Bet trijose grupėse skaičiai sumenko ryškiausiai.

Viena grupė – jaunos moterys Kinijoje ir Indijoje. Kone visame pasaulyje vyresni žmonės žudosi dažniau nei jaunimas, vyrai – dažniau nei moterys. Bet Kinijoje ir Indijoje nepaprastai dažnai ranką prieš save pakeldavo jaunos moterys. Dabar tokių atvejų retėja. Kita grupė – pusamžiai vyrai Rusijoje. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, staiga padaugėjo alkoholizmo ir savižudybių. Dabar abu rodikliai pasislinko žemyn. Trečia grupė – senoliai visame pasaulyje. Pagyvenusieji žudosi vidutiniškai vis dar dažniau nei kito amžiaus žmonės, bet nuo 2000 m. pasitraukusių iš gyvenimo šioje grupėje mažėja sparčiau nei kitose.

Kodėl sumenko tikimybė, kad šie žmonės patys nuspręs išeiti? Įtakos turėjo urbanizacija ir didesnė laisvė. Savižudžių artimųjų ir bandžiusių pakelti ranką prieš save pasakojimai atskleidžia, kad Azijoje daug jaunų moterų į neviltį įstūmė žiaurūs sutuoktiniai ir valdingi jų giminaičiai. Žmonėms kraustantis į miestus ir atsileidžiant tradicijų gniaužtams, moterys gali laisviau rinktis, su kuo tuoktis ar gyventi, todėl joms lengviau. Išsikraustymas iš kaimo padeda ir kitaip. Kadangi dirbant su žeme tenka galabyti įvairius gyvius, kaimo žmonės dažniau po ranka turi priemonių nusižudyti: ginklų, pesticidų.

Prisideda ir socialinis stabilumas. Kai žlugus Sovietų Sąjungai prasidėjo sumaištis, daug pusamžių gyventojų prarado pajamų šaltinį ir statusą. Bedarbiai žudosi apie du su puse karto dažniau nei dirbantys. Skaičiuojama, kad 2007–2008 m. finansų griūtis ir po jos prasidėjusi recesija savižudybių skaičių JAV ir Vakarų Europoje išaugino apie 10 tūkst. Atlėgstant krizėms ir kylant užimtumui paprastai mažėja ir savižudybių. O menkstantis senolių skurdas (visame pasaulyje sparčiau nei kitų grupių) veikiausiai prisidėjo prie to, kad žilagalviai žudosi rečiau.

Teigiamos įtakos turi ne tik ryškios socialinės tendencijos. Padeda ir politika. Michailui Gorbačiovui XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje apribojus alkoholio gamybą ir platinimą, staiga sumažėjo ir girtavimo, ir savižudybių. Kai subyrėjus Sovietų Sąjungai taisyklės neteko galios, ir girtavimo, ir savižudybių rodikliai vėl šovė aukštyn. Manoma, kad prie pastarojo meto smukimo prisidėjo 2005 m. Vladimiro Putino įvesti ribojimai.

Vyriausybės gali padėti riboti ir socialinės bei ekonominės sumaišties padarinius. Aktyvi darbo rinkos politika, numatanti bedarbių perkvalifikavimą ir pagalbą jiems grįžti į darbo rinką, užkerta kelią ne vienai savižudybei. Įtakos gali turėti išlaidos sveikatos paslaugoms, ypač toms, kurios labiausiai padeda senoliams ir pakirstiems ligos: nuolatinio skausmo baimė – viena priežasčių, skatinančių ieškoti būdų greitai išeiti. Tikėtina, kad pagyvenę britai pastaruoju metu žudosi daug rečiau iš dalies dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje yra geriausia pasaulyje palaikomosios slaugos sistema.

Prisideda ir sprendimai, neleidžiantys lengvai pasiekti žudymosi priemonių. Savižudybės – stebėtinai impulsyvios. Nagrinėjant jaunų Kinijos moterų, kurios bandė atimti sau gyvybę, atvejus nustatyta, kad trys penktadaliai apie savižudybę negalvojo nė dviejų valandų, o viena iš dešimties – nė minutės. Iš 515 žmonių, kurie 1937–1971 m. išgyveno nušokę nuo Aukso vartų tilto San Fransiske, 1978 m. tebegyveno 94 proc., taigi atidėti savižudybę veikiausiai reiškia jos išvengti.

Iš 515 žmonių, kurie 1937–1971 m. išgyveno nušokę nuo Aukso vartų tilto San Fransiske, 1978 m. tebegyveno 94 proc.

Vyriausybės turi daug svertų padaryti, kad pasitraukti iš gyvenimo būtų dar sunkiau. Itin nuodingus pesticidus pasirenka vienas iš septynių savižudžių. Pietų Korėjai 2011 m. įstatymais uždraudus parakvatą, savižudybių sumažėjo, o žemės ūkio produkcijos apimtis – ne. Pademonstruota, kad padeda reikalavimas tik mažais kiekiais parduoti galbūt mirtinus vaistus, kaip kai kurios šalys riboja aspiriną ir paracetamolį. Bet veiksmingiausia priemonė – riboti prieigą prie ginklų. JAV kulką sau paleidžia pusė savižudžių, o bendras nusišovusių procentas šioje šalyje yra apie dukart didesnis nei Jungtinėje Karalystėje, kur ginklai griežtai reguliuojami. Skirtinga ginklų įsigijimo tvarka paaiškina, kodėl savižudybių rodikliai valstijose nevienodi.

Žiniasklaidos indėlis irgi svarbus. Savižudybės keistai užkrečia. Kai 2014 m. iš gyvenimo pasitraukė aktorius Robinas Williamsas, buvo plačiai rašoma, kaip ir kodėl. Mokslininkai suskaičiavo, kad per kitus keturis mėnesius savižudybių padaugėjo 1,8 tūkst., priešingai nei būtų buvę galima prognozuoti, – dažnai pasirinkus tą patį metodą. Pasakojant apie tokias tragedijas žurnalistams nevertėtų leistis į detales ir reikėtų rašyti santūriau.

Kai kuriems žmonėms savižudybė yra bene mažiausiai baisus variantas – tiems, kurie mirtinai serga, gyvena kamuojami nepakeliamų skausmų ir yra tvirtai nusistatę išeiti. Tokiu atveju reikėtų leisti gydytojams padėti, žinoma, numačius reikalingus saugiklius. Bet dažnas iš 800 tūkst. kasmet nusižudančių žmonių pasielgia skubotai, ir geresnės sveikatos paslaugos, darbo rinkos politika, svaigalų, ginklų, pesticidų ir piliulių ribojimas padėtų išgelbėti daugiau gyvybių. Ypač JAV galėtų išvengti daug skausmo, pasimokiusios iš kitur padarytos pažangos.