-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiandien viskas sukasi aplink energinį pastato naudingumą. Šis rodiklis apima daugybę pastato aspektų, iš kurių svarbiausi yra išorinių atitvarų šiluminės charakteristikos ir jų sandarumas. Tačiau negalima pamiršti ir kitų namo atitvaroms, ypač sienoms, keliamų reikalavimų, – atsparumo gniuždymui ar garso izoliacijos. Renkantis mūro blokelius, susiduriama su išvardytais ir dar daugybe nepaminėtų techninių parametrų. Žinoma, ne visi jie vienodai svarbūs.
Dažniausiai sienos mūrijamos iš akytojo betono (dujų silikato), keraminių, keramzitbetonio ar silikato blokelių.
Esminė sienų užduotis – laikyti perdangos ir stogo svorį (apkrovas), savo nuosavą svorį su langais ir durimis, taip pat išlaikyti jose įtvirtintas konstrukcijas (pavyzdžiui, laiptus) ir pakabintus baldus ar inžinerinę įrangą. Kitaip tariant, sienos turi būti atsparios gniuždymui ir varžtų ištraukimui.
Tad mūro blokai turi būti tvirti ir išlaikyti įvairias apkrovas. Mūrinės konstrukcijos projektuojamos perimti vertikalias gniuždymo apkrovas, todėl svarbiausia mūro gaminių, šiuo atveju – plytų ir blokelių – savybe galima laikyti gniuždomąjį stiprį.
Blokelių gamintojai įprastai deklaruoja normalizuotą vidutinį gniuždomąjį stiprį. Šiuo požiūriu stipriausi yra silikatiniai ir keraminiai mūro blokeliai, o mažiausiai atsparūs gniuždymui yra lengvojo betono (keramzitbetonio, akytojo betono) blokeliai. Antra vertus, statant individualų namą, kuris retai kada būna daugiau nei dviejų aukštų, namo konstrukcijų apkrovos nėra tokios didelės, kad reikėtų itin atsparių gniuždymui blokelių. Ši savybė aktualesnė vertinant gelžbetoninio žiedo prieš perdangą būtinybę, sąramų virš langų, durų ir kitų didesnių angų parinkimą ar išorinių sienų armavimo būtinybę, taip pat didelių erdvių be atramų formavimo galimybę. Žinoma, įtakos turi ir pastato planas – kai sienų mažai, blokeliai turi būti stipresni.
Jei sienos mūrijamos iš akytojo betono ir tuštymėtų keraminių blokelių, bijomasi dėl jų trapumo gręžiant ar ištraukiant grąžtą, įsuktą varžtą. Specialistai šią baimę vadina nepagrįsta, mat viskas priklauso nuo tinkamai parinktų tvirtinimo elementų. Porėtiems ir tuštymėtiems mūrams skirti inkaruojantys varžtai ir išsiplečiantys kaiščiai, esant ypatingiems reikalavimams, galima naudoti ir specialų cheminį tvirtinimą (inkaravimą).
Galų gale kiekgi tų sunkių daiktų kabinama ant sienos? Keletas virtuvinių spintelių, rekuperatorius, vandens šildytuvas. O daiktai, kurie savo pagrindiniu svoriu remiasi į grindis ir kurių tik viršutinė dalis tvirtinama prie sienos (knygų lentyna ar drabužių spinta), siekiant išvengti užvirtimo, nesukuria tokių didelių tempimo apkrovų, kad nepakaktų jau minėtų kokybiškų sraigtų arba inkarinių varžtų.
Villa SandozChamblon 31Yverdon
Net patys šilčiausi mūro blokeliai niekaip neatitiks dabar galiojančių šilumos laidumo reikalavimų, nes jie (ar kita medžiaga) tėra laikančioji konstrukcija, prie kurios tvirtinama termoizoliacinė medžiaga. Būtent pastaroji ir turi užtikrinti išorinių sienų šiltumą, jos šiluminė varža sudaro didžiausią visos konstrukcijos varžos dalį.
Nuomonė, kad siena iš didesnės varžos blokelių reiškia ir šiltesnį pastatą, yra klaidinga. Bloko ir iš jo sumūrytos sienos varža gali gerokai skirtis – ir ne į gerąją pusę – dėl mūro siūlių ploto ir skiedinio šilumos laidumo. Todėl privalumu neretai pavadinamas blokelių dydis: kuo didesni blokeliai, tuo mažesnis siūlių plotas sienoje, taigi geresnė mūro varža. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal šiandieninius energinio naudingumo reikalavimus mūrą būtina šiltinti, nei siūlių plotas, nei blokelių dydis sienos šiltumui neturi lemiamos reikšmės. Žinoma, mūrui iš šiltesnių blokelių šiltinti reikės plonesnio termoizoliacijos sluoksnio nei mūrui iš didesnio šilumos laidumo blokelių.
Specialistai pamini ir dar vieną aspektą: sienos šiluminei varžai įtakos turi ir gelžbetoniniai konstrukciniai elementai (sijos, sąramos, pardangų ruožai ir t. t.), kurie savo šiluminėmis charakteristikomis tikrai stipriai nusileidžia blokeliams, ant kurių jie sumontuoti.
Tad kur kas svarbiau pasirinkti tinkamus konstrukcijos įrengimo sprendinius (mazgus), kad nesusidarytų sąlygos šilumos tilteliams, ir pastatą apšiltinti reikiamu termoizoliacinės medžiagos sluoksniu, užtikrinant jo vientisumą.
Dauguma šiuolaikinių blokelių būna pakankamai tikslių matmenų. Didesnės paklaidos būdingos keramzitbetonio, betono ir keraminiams blokeliams.
Dauguma blokelių modelių turi vertikalias įlaidas, todėl mūrijant vertikalių siūlių nebūtina tepti skiediniu ar mūro klijais. Kuo tikslesni blokelių matmenys, tuo plonesnio klijų sluoksnio pakanka. Jei matmenys netikslūs, gali reikėti ir 12 mm storio skiedinio sluoksnio, taip pat – daugiau tinko sienų apdailai. Taigi tikslūs blokelių matmenys paspartina ir kiek atpigina darbus.
Jei darant apdailą siena nebus tinkuojama ar kitaip užsandarinama, labai svarbu vertikalias siūles mūrijant užtepti skiediniu. Specialistai teigia, kad tinkamai sumūryta namo dėžutė – net ir netinkuota, o tik kruopščiai užteptomis vertikaliomis siūlėmis – gali siekti net A+ klasės sandarumo parametrus. Jei namo konstrukcija bus šiltinama, to daryti gali ir neprireikti – viskas priklausys nuo to, kokia šiltinamoji medžiaga bus naudojama, kaip ji bus įrengiama ir kaip kokybiškai bus atliekami darbai.
„Pagal naujus sandarumo reikalavimus, privaloma tinkuoti visus blokelius, o kai kuriuos – net iš abiejų pusių“, – atkreipia dėmesį „Wienerberger“ atstovas Dainius Molotokas.
Norint, kad siena gerai izoliuotų garsą, blokeliai turi būti kuo didesnės masės (tankio). Juos mūryti reikia išlaikant kuo vienodesnes siūles ir kuo tiksliau jungiant vieną su kitu, vertikalias siūles užtepant skiediniu, sieną iš abiejų pusių nutinkuojant. Visa tai padidina sandarumą. Tai labai svarbu, kai iš blokelių mūrijamos vidinės laikančiosios sienos. Išorinių sienų akustinės savybės priklauso nuo visos konstrukcijos, taigi ir nuo termoizoliacinės medžiagos garso izoliacinių parametrų.
„Reikia įvertinti ir tai, kad oru sklindantis garsas plinta ne tik per sieną, bet ir per gretimas konstrukcijas ir ventiliacijos kanalus. Taip pat prie garso plitimo prisideda sienų ertmės, elektros lizdai ir pan.“, – atkreipia dėmesį „Fibo“ produktų grupės vadovas Ryšardas Barkovskis.
Žinoma, didelę reikšmę turi ir tai, kokie pasirinkti langai ir durys, kaip kokybiškai jie įstatyti. Čia geriausias derinys – kuo didesnio tankio mūro bokeliai ir mineralinės vatos šiltinamasis sluoksnis, nes dėl plaušėtos struktūros ji labai gerai sugeria garsą.
Atsparumas drėgmeiVisiems žinoma tiesa, kad drėgmė yra rimtas konstrukcijų tvirtumo ir šiltumo priešas, be to, ji sudaro puikias sąlygas pelėsiui atsirasti ir išplisti.
Visi mūro blokeliai įgeria tam tikrą kiekį vandens – nelygu, iš kokios medžiagos jie pagaminti, įgeriamas vandens kiekis gali skirtis. Keramzitbetoniui ir akytajam betonui nustatomas kapiliarinės vandens įgerties koeficientas – kiek gramų vandens įsigeria į vieną kvadratinį metrą per sekundę. Akytajam betonui dar svarbi sąlyginės susitraukties džiūstant vertė, nes dėl porėtos struktūros jis gali trauktis. Keramika ir silikatas traukiasi bei plečiasi arba dėl drėgmės deformuojasi mažiau. Jų techninėse charakteristikose nurodomas įmirkio rodiklis – kiek vandens medžiaga sugeria per tam tikrą laiką.
Apšiltintoje ir nuo aplinkos poveikio tinkamai apsaugotoje konstrukcijoje blokelių įgeriamumas nėra labai svarbus, nes patirti vandens poveikį jie gali tik statybos broko ar avarijos atveju: netinkamai įrengus pamatų hidroizoliaciją, pratrūkus lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemai, prakiurus stogui, pažeidus fasadų termoizoliacinį ir apdailos sluoksnius ir pan.
Blokelių atsparumas drėgmei labai reikšmingas, kai, statant namą, juos reikia sandėliuoti, kai neapšiltintą konstrukciją tenka palikti žiemoti. Nors per laiką vanduo iš blokelių pasišalina, tai gali užtrukti – priklauso, iš kokios medžiagos jis pagamintas. Drėgni ar šlapi blokeliai trukdo ir net visai stabdo kitus darbus, iki kol pakankamai išdžiūva. Todėl labiau drėgmę įgeriančius blokelius ar iš jų sumūrytas, bet neapšiltintas ir nenutinkuotas konstrukcijas rekomenduojama apsaugoti nuo tiesioginių ir nuolatinių kritulių, gruntinės drėgmės.
Ar tiesa, kad didesniu įmirkiu pasižymintys blokeliai pernelyg stipriai ir greitai įgeria drėgmę iš tinko ir šis gali sutrūkinėti? Specialistų manymu, šito bijoti nereikia, nes daugiau ar mažiau drėgmės įgeria visi blokeliai. Gamykloje jie yra tinkamai paruošti darbui, juos iškart galima mūryti ir jie niekaip nepaveiks tinko džiūvimo ar kitų statybos procesų.
Blokeliai būna supakuoti – tai juos apsaugo nuo įmirkimo lyjant, taip pat nuo perdžiūvimo saulėje, ypač jei vasarą užklumpa dideli karščiai – pastarasis aspektas aktualesnis silikatiniams blokeliams. Jei gaminiai sandėliuojami tinkamai, nepažeista pakuote, tai nei mūrijant, nei tinkuojant nekils problemų dėl blokelių įmirkio ar perdžiūvimo. Galų gale, jei blokeliai per sausi, visada galima juos šiek tiek sudrėkinti. Daug sunkiau išgarinti drėgmę iš netinkamai laikytų, todėl primirkusių blokų.
Net patys šilčiausi mūro blokeliai niekaip neatitiks dabar galiojančių šilumos laidumo reikalavimų, nes svarbiausia mūro blokelių savybė – gniuždomasis stipris. Mūrinės konstrukcijos projektuojamos perimti vertikalias gniuždymo apkrovas. Todėl išorinių sienų šiltumą turi užtikrinti prie blokelių mūro tvirtinama termoizoliacinė medžiaga.
Gyvenant individualiame name, kasdienės žmogaus veiklos rezultatas – išskiriama drėgmė (vandens garai). Dalį šių garų gali įgerti konstrukcijos. Dalis šios drėgmės iš konstrukcijos grįžta į patalpą orui išsausėjus, kita dalis per mūrą, šiltinamąją medžiagą ir apdailą pasišalina į lauką.
Šiuolaikiniai namai privalo turėti įrengtą mechaninio vėdinimo sistemą. Jeigu ji veikia tinkamai, tai perteklinė drėgmė pašalinama kartu su iškvėpuotu oru, todėl patalpose neturi susidaryti kritinė situacija, kai drėgmė ima kondensuotis ant paviršių ar kitaip veikti konstrukcijas.
Ši blokelių ypatybė vertinama labai panašiai kaip ir atsparumas drėgmei. Kadangi lauko sienų mūras iš išorinės pusės nuo šalčio poveikio yra apsaugotas termoizoliacinės medžiagos sluoksniu, tai iš esmės šaltis blokeliams, priešingai nei fasado apdailos medžiagoms, neturi jokio poveikio.
O kaipgi sandėliuojami blokeliai arba žiemai palikta neapšiltinta konstrukcija? Specialistai sako, kad svarbiausia apsaugoti mūrą nuo kritulių drėgmės, tuomet ir šalčio poveikis netaps bėda. Taip pat turi būti gerai įrengta hidroizoliacija (ypač tose vietose, kur mūro konstrukcija turi sąlytį su gruntu), tuomet šaltis didelės žalos nepadarys.
Blokelių atsparumas šalčiui vertinamas pagal tai, kiek užšalimo ir atšilimo ciklų jie atlaiko, kol ima irti. Lietuvos gamintojai dažniausiai nurodo 20–50 atsparumo šalčiui ciklų. Tačiau jei tiesioginio šalčio poveikio mūrui nėra, tai tokio atsparumo šalčiui daugiau nei pakanka – juk normaliomis sąlygomis statomos sienos neliks nešiltintos ir be išorinės apdailos ilgiau nei vieną žiemą.
Net labai geri blokeliai ir mūro skiedinys arba klijai neužtikrins reikiamų sienos tvirtumo, garso izoliacijos ir kitų parametrų, jei bus sumontuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo instrukcijų, skubant, nekreipiant dėmesio į orų sąlygas ir pan. Kokybiškai atlikti mūrijimo darbai – pusė galutinio rezultato sėkmės.
Seniausia dirbtine statybine medžiaga laikomos keraminės plytos yra savotiškas kokybės bei gero skonio etalonas. Nuolat tobulinta keraminė plyta šiandien yra virtusi keraminiais tuštymėtaisiais blokeliais, vertinamais dėl ilgaamžiškumo, natūralumo, gebėjimo akumuliuoti šilumą ir kvėpuoti, atsparumo karščiui, šalčiui ir temperatūrų svyravimui.
Sudėtis. Keraminiai blokeliai gaminami tik iš natūralių medžiagų: į molio masę pridedama smėlio ir medžio pjuvenų, viskas išmaišoma, išdžiovinama ir išdegama.
Darbas su jais. Blokeliai yra tuštymėti, tačiau kiaurymės yra tokios formos ir taip išdėstytos, kad iš jų būtų galima statyti laikančiąsias pastatų sienas. Kiaurymės sumažina blokelių svorį (kartu – ir apkrovą pamatams) ir padidina šiluminę varžą. Blokeliai didelių matmenų, įvairių formų, tarpusavyje vertikaliai jungiami be skiedinio ir labai tiksliai, todėl sumažėja ne tik siūlių, bet ir išvengiama šilumos tiltelių susidarymo.
Tvirtumas. Keraminiai „Porotherm 25 P+W“ – vieni tvirčiausių blokelių rinkoje. Didelis gniuždymo stipris (15 MPa) leidžia statyti ne tik daugiaaukščius, bet ir sudėtingos konstrukcijos pastatus. Be to, nebūtina įrengti monolitinio žiedo prieš perdangą ir papildomai armuoti mūro, todėl padidėja darbų sparta ir sutaupoma medžiagų. Blokeliams būdinga didelė pasipriešinimo tempimui (išraukimo iš blokų) jėga. Dėl tuštymėtos struktūros, tvirtinant varžtus į keraminius blokelius, reikia naudoti specialiai tuštymėtosioms konstrukcijoms skirtus inkarinius tvirtinimo elementus su stiprai išsiplečiančiais kaiščiais („Fisher“, „Ejot“, „Mungo“).
Garso izoliacija. Dėl nemažo tankio (~800 kg/m³) ir tuštymėtos struktūros mūras iš šių blokelių gerai izoliuoja tiek iš patalpų vidaus, tiek iš išorės į vidų oru sklindantį triukšmą. Iš abiejų pusių tinkuotas neapšiltintas šių blokelių mūras sulaiko iki 53 dB (Rw) garsą.
Termoizoliacija. Keraminiai blokeliai ne tik gerai izoliuoja šilumą (blokelio varža – 0,97 (m²K)/W), bet ir kaupia ją, o vėliau tolygiai išspinduliuoja atgal į patalpą.
Atsparumas drėgmei ir laidumas vandens garams. Blokeliai vandens gali įgerti iki 20 proc. blokelio tūrio, tačiau drėgmės savyje nelaiko – tuoj pat atiduoda ją atgal. Jie ne tik greitai išdžiūva – iš karto po mūro darbų galima tinkuoti, bet ir padeda palaikyti optimalų patalpos oro drėgmės balansą ir tinkamą patalpos mikroklimatą eksploatavimo metu.
Veikiami drėgmės ar temperatūros svyravimų, nekeičia savo matmenų, nebrinksta ir nesitraukia.
Atsparumas šalčiui. Iš keraminių blokelių sumūryta namo dėžutė gali ramiai laukti pavasario, net jeigu ji neapšiltinta, nes blokeliai atlaiko iki 50 užšalimo ir atšilimo ciklų. Svarbiausia, kad konstrukcija būtų uždengta stogu ir ant jos tiesiogiai nelytų, nesnigtų.
Atsparumas ugniai. Itin aukštoje temperatūroje išdegtas keraminis blokelis ugnies nebebijo – jis priskiriamas A1 degumo klasei, t. y. laikomas visiškai nedegiu. Keraminių blokelių mūras atlaiko tiesioginį ugnies poveikį iki 4 valandų.
Akytasis betonas, dar vadinamas dujų silikatu, – tai dirbtinis akmuo, kuriame tolygiai pasiskirstę milijonai porų. Dėl porėtos struktūros blokeliai pasižymi labai geromis šiluminėmis savybėmis ir yra lengvi. Jie skirti mažaaukščių (iki 2 aukštų) gyvenamųjų namų statybai: rūsiui, pirmam aukštui, mansardai įrengti.
Sudėtis. Akytojo betono blokeliai gaminami iš natūralių mineralinių medžiagų: iš kalkių, cemento, kvarcinio smėlio ir vandens suformuojamas porėtas masyvas, kuris supjaustomas į tikslių matmenų gaminius, o šie sukietinami autoklave.
Darbas su jais. Kadangi blokeliai yra labai tikslių matmenų, juos galima klijuoti mūro klijais (plonasluoksniu skiediniu) – taip gaunamos plonesnės siūlės, padidėja atitvarų šiluminė varža ir darbo sparta. Akytasis betonas yra lengvai mechaniškai apdirbamas: pjaustomas ir frezuojamas rankiniu būdu.
Tvirtumas. Tarpporinės pertvarėlės lemia medžiagos tankį ir stiprį: „AirStone“ blokų tankis, nelygu jų tipas, būna nuo 375 kg/m³ iki 600 kg/m³, o stipris gniuždant – 2,0–3 MPa., todėl prieš perdangas reikia įrengti monolitinį žiedą iš specialių sąraminių blokų. Tvirtinant kitas statybines konstrukcijas ar sunkesnius elementus prie akytojo betono sienos, atkreiptinas dėmesys į varžtų ištraukimo jėgą. Pagal šį parametrą akytasis betonas nusileidžia silikatiniams ir keraminiams mūro gaminiams. Todėl rekomenduojama naudoti tik specialius šios rūšies betonui pritaikytus inkarinius varžtus.
Garso izoliacija. Akytojo betono mūras iš pertvarinių 100 mm pločio blokelių, kurių tankis siekia apie 600 kg/m³, gerai izoliuoja oru sklindantį garsą – sulaiko iki 46 dB.
Išorinės sienos mūrijamos iš gerokai storesnių blokelių, kurių masė yra didelė. Būtent ji lemia gerą garso izoliaciją. Tačiau išorinėse sienose iš lauko sklindantį garsą slopina ne tik blokeliai, bet ir termoizoliacinis sluoksnis.
Termoizoliacija. Kadangi akytasis betonas porėtas, jo šiluminė varža 10 kartų didesnė nei įprasto skaldos betono ir 2–4 kartus didesnė nei keraminių ar silikatinių blokelių. Dėl porėtumo „AirStone“ blokų (24 cm pločio) šiluminė varža – 2,7 (m²K)/W. Blokeliai pasižymi mažu šilumos laidumo koeficientu, todėl išorinėms sienoms šiltinti reikia plonesnio termoizoliacijos sluoksnio. Standartinių 375 kg/m³ tankio blokų šilumos laidumo koeficientas – 0,09 W/(mK). Palyginimui: atitinkamas silikatinių blokelių koeficientas – 0,65 W/(mK). Naudojant storesnius blokelius, galima pasiekti didelę mūro sienos laikomąją galią (būtų galima statyti net didesnius nei 2 aukštų pastatus). Tokiu atveju reikės daug plonesnio termoizoliacinio sluoksnio ir bus galima taikyti paprastesnius šiltinimo sprendinius.
Atsparumas drėgmei ir laidumas vandens garams. Akytojo betono blokelių pradinis drėgnumas palyginti didelis. Ką tik pagamintame akytbetonyje drėgmė sudaro 22–35 proc. masės. Tinkamai apsaugotas nuo kritulių, maždaug per pusmetį jis išdžiūva, o drėgmė sumažėja iki 1,5–5 proc. masės. Kuo lengvesnis blokelis, tuo jo pradinis drėgnumas mažesnis: lengvumą nulemiančios poros greitai sugeria vandenį, lygiai taip pat greitai ir išdžiūsta. Mūras iš „Airstone“ blokelių užtikrina pastovų ir neutralų mikroklimatą pastato viduje.
Atsparumas šalčiui. Akytojo betono blokeliams šaltis pakenks, jei sandėliuojami blokeliai ar iš jų sumūryta konstrukcija bus tiesiogiai veikiama drėgmės. Todėl jei per žiemą paliekamos nešiltintos sienos, jas reikia gerai apsaugoti nuo lietaus: uždengti stogu, užtikrinti vandens nuolydį.
Atsparumas ugniai. Akytojo betono blokai nedegūs, atsparūs ugniai bei karščiui, į aplinką neišskiria kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagų. Bandymais nustatyta, kad gaisro veikiama 15 cm storio akytojo betono blokelių siena išsilaiko mažiausiai 6 valandas. Tikro gaisro sąlygomis yra buvę ir taip, kad tokia siena išliko sandari net 120 valandų. Todėl iš akytbetonio gaminamos net ir specialiai pastato konstrukcijų apsaugai nuo gaisro skirtos plokštės.
Akytasis betonas, dar vadinamas dujų silikatu, – tai dirbtinis akmuo, kuriame tolygiai pasiskirstę milijonai porų. Dėl porėtos struktūros blokeliai pasižymi labai geromis šiluminėmis savybėmis ir yra lengvi. Jie skirti mažaaukščių (iki 2 aukštų) gyvenamųjų namų statybai: rūsiui, pirmam aukštui, mansardai įrengti.
Sudėtis. Akytojo betono blokeliai gaminami iš natūralių mineralinių medžiagų: iš kalkių, cemento, kvarcinio smėlio ir vandens suformuojamas porėtas masyvas, kuris supjaustomas į tikslių matmenų gaminius, o šie sukietinami autoklave.
Darbas su jais. Kadangi blokeliai yra labai tikslių matmenų, juos galima klijuoti mūro klijais (plonasluoksniu skiediniu) – taip gaunamos plonesnės siūlės, padidėja atitvarų šiluminė varža ir darbo sparta. Akytasis betonas yra lengvai mechaniškai apdirbamas: pjaustomas ir frezuojamas rankiniu būdu.
Tvirtumas. Tarpporinės pertvarėlės lemia medžiagos tankį ir stiprį: „AirStone“ blokų tankis, nelygu jų tipas, būna nuo 375 kg/m³ iki 600 kg/m³, o stipris gniuždant – 2,0–3 MPa., todėl prieš perdangas reikia įrengti monolitinį žiedą iš specialių sąraminių blokų. Tvirtinant kitas statybines konstrukcijas ar sunkesnius elementus prie akytojo betono sienos, atkreiptinas dėmesys į varžtų ištraukimo jėgą. Pagal šį parametrą akytasis betonas nusileidžia silikatiniams ir keraminiams mūro gaminiams. Todėl rekomenduojama naudoti tik specialius šios rūšies betonui pritaikytus inkarinius varžtus.
Garso izoliacija. Akytojo betono mūras iš pertvarinių 100 mm pločio blokelių, kurių tankis siekia apie 600 kg/m3, gerai izoliuoja oru sklindantį garsą – sulaiko iki 46 dB. Išorinės sienos mūrijamos iš gerokai storesnių blokelių, kurių masė yra didelė. Būtent ji lemia gerą garso izoliaciją. Tačiau išorinėse sienose iš lauko sklindantį garsą slopina ne tik blokeliai, bet ir termoizoliacinis sluoksnis.
Termoizoliacija. Kadangi akytasis betonas porėtas, jo šiluminė varža 10 kartų didesnė nei įprasto skaldos betono ir 2–4 kartus didesnė nei keraminių ar silikatinių blokelių. Dėl porėtumo „AirStone“ blokų (24 cm pločio) šiluminė varža – 2,7 (m²K)/W. Blokeliai pasižymi mažu šilumos laidumo koeficientu, todėl išorinėms sienoms šiltinti reikia plonesnio termoizoliacijos sluoksnio. Standartinių 375 kg/m3 tankio blokų šilumos laidumo koeficientas – 0,09 W/(mK). Palyginimui: atitinkamas silikatinių blokelių koeficientas – 0,65 W/(mK). Naudojant storesnius blokelius, galima pasiekti didelę mūro sienos laikomąją galią (būtų galima statyti net didesnius nei 2 aukštų pastatus). Tokiu atveju reikės daug plonesnio termoizoliacinio sluoksnio ir bus galima taikyti paprastesnius šiltinimo sprendinius.
Atsparumas drėgmei ir laidumas vandens garams. Akytojo betono blokelių pradinis drėgnumas palyginti didelis. Ką tik pagamintame akytbetonyje drėgmė sudaro 22–35 proc. masės. Tinkamai apsaugotas nuo kritulių, maždaug per pusmetį jis išdžiūva, o drėgmė sumažėja iki 1,5–5 proc. masės. Kuo lengvesnis blokelis, tuo jo pradinis drėgnumas mažesnis: lengvumą nulemiančios poros greitai sugeria vandenį, lygiai taip pat greitai ir išdžiūsta. Mūras iš „Airstone“ blokelių užtikrina pastovų ir neutralų mikroklimatą pastato viduje.
Atsparumas šalčiui. Akytojo betono blokeliams šaltis pakenks, jei sandėliuojami blokeliai ar iš jų sumūryta konstrukcija bus tiesiogiai veikiama drėgmės. Todėl jei per žiemą paliekamos nešiltintos sienos, jas reikia gerai apsaugoti nuo lietaus: uždengti stogu, užtikrinti vandens nuolydį.
Atsparumas ugniai. Akytojo betono blokai nedegūs, atsparūs ugniai bei karščiui, į aplinką neišskiria kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagų. Bandymais nustatyta, kad gaisro veikiama 15 cm storio akytojo betono blokelių siena išsilaiko mažiausiai 6 valandas. Tikro gaisro sąlygomis yra buvę ir taip, kad tokia siena išliko sandari net 120 valandų. Todėl iš akytbetonio gaminamos net ir specialiai pastato konstrukcijų apsaugai nuo gaisro skirtos plokštės.
Lengvojo betono blokeliai „Fibo“ naudojami ne tik laikančiosioms ir pertvarinėms sienoms statyti. Iš specialiai suformuotų keramzitbetonio gaminių gali būti mūrijami tiek mažaaukščių (1–3 aukštų) pastatų pamatai ir cokoliai, tiek keraminių modulinių dūmtraukių kaminai.
Sudėtis. „Fibo“ blokeliai gaminami iš keramzito (degto molio granulių) ir cemento. Medžiagos sumaišomos su vandeniu iki vientisos masės. Ši dedama į specialias formas, kuriose vibropresavimo būdu formuojami blokai. Blokelių sudėtyje nėra kenksmingų medžiagų, jie nebijo cheminių medžiagų poveikio.
Darbas su jais. Šiurkštus keramzitbetonio blokelių paviršius užtikrina gerą sukibtį su skiediniu ir tinku. Su blokeliais lengva dirbti (pjaustyti ir kt.), mūrijant beveik nesusidaro atliekų, nėra papildomų išlaidų dėl jų utilizavimo. Jie neskyla transportuojami ir sandėliuojami, tad nesunku tiksliai apskaičiuoti reikiamą kiekį. „Fibo“ blokeliai turi įlaidas, kurios pagreitina ir supaprastina mūrijimą, nes juos galima jungti ir be skiedinio vertikaliose siūlėse. Blokelių horizontaliose plokštumose suformuoti grioveliai skiediniui leidžia daryti plonesnę siūlę ir sumažina skiedinio išeigą. Viduryje liekantis oro tarpas pagerina sienos šilumines savybes.
Tvirtumas. Blokeliai yra lengvi (jų tankis, nelygu blokelio tipas, yra 690–880 kg/m3), tačiau pakankamai atsparūs gniuždymui. Jie gaminami dviejų – 3 MPa („Fibo 3“) ir 5 MPa („Fibo 5“) – gniuždomųjų stiprių. 3 MPa atsparumo gniuždymui blokelių pakanka vieno ar dviejų aukštų pastatų laikančiosioms ir nelaikančiosioms sienoms statyti. Tik didesnėms nei 3 m ilgio angoms reikia betoninių sąramų. Jei perdangos plokštės ilgesnės nei 6 m, gali tekti įrengti monolitinį žiedą. Tokiu atveju (kai numatomos didelės apkrovos sienoms) geriau tinka 5 MPa blokeliai.
Garso izoliacija. Geriausiai garsą sugeria netinkuotas keramzitbetonio blokelių mūras – iš tokio statomos akustinės sienos palei intensyvaus eismo gatves ar autostradas. Tai yra gera priemonė garso aidėjimo trukmei patalpose sumažinti. Nutinkavus blokelių paviršių, užpildomos poros, todėl garso sugėrimas sumažėja. Tačiau individualaus namo garso izoliacijai užtikrinti keramzitbetonio blokai tinka kuo puikiausiai. „Fibo 5“ blokeliai yra masyvesni nei „Fibo 3“, tad ir garsą sulaiko geriau. Blokelių mūras kartu su mineralinės vatos sluoksniu ir gipskartonio apdaila gali izoliuoti oru sklindantį iki 60 dB garsą.
Termoizoliacija. Keramzitbetonis pasižymi ne tik žemu šilumos laidumu (atsižvelgiant į blokelio tipą, šilumos laidumas yra 0,18–0,26 W/(mK)), bet ir geromis akumuliacinėmis savybėmis. Šilumą geriau izoliuoja „Fibo 3“, todėl jie dažniau naudojami individualių namų statybai.
Atsparumas drėgmei ir laidumas vandens garams. „Fibo“ blokeliai įgeria vandenį labai nežymiai, nes stambių porų struktūra neleidžia drėgmei plisti kapiliariniu būdu. Esant 90–95 proc. santykiniam drėgniui, vandens kiekis sudaro apie 6,5 proc. blokelių masės. Dėl mažo vandens įgeriamumo gerai sukietėja net plono sluoksnio mūro mišinys ir tinkas, nes skiedinyje esantis vanduo yra minimaliai įtraukiamas į blokus. Eksploatuojamų išorės sienų santykinis drėgnis nekinta ištisus metus ir siekia maždaug 4 proc., o vidaus sienų – 2–3 proc., todėl patalpoje sukuriamas ir palaikomas malonus mikroklimatas. Tinkamą konstrukcijos vandens garų pralaidumą užtikrina apdaila – tinkas ir glaistas.
Atsparumas šalčiui. Visi blokai išlaiko daugiau nei 50 užšalimo ir atšilimo ciklų. Užšalimo žemoje temperatūroje atveju dėl porėtos keramzitbetonio struktūros drėgmei pakanka vietos virsti kristalais. Blokai drenuoja laisvą vandenį, nes porų struktūra yra pralaidi ir kapiliariškai neabsorbuojanti, o vidinis porų tūris uždaras. Blokai neužšąla, jeigu jie nėra vandenyje.
Atsparumas ugniai. Dėl didelių porų struktūros ir mažo šilumos laidumo keramzitbetonio mūras itin atsparumus ugniai – jis priskiriamas A1 degumo klasei, yra visiškai nedegus. Iš „Fibo“ blokelių galima statyti ir ugniasienes, kurios tiesioginį ugnies poveikį turi atlaikyti ne mažiau kaip 240 min. „Fibo“ mūras net ir gaisro atveju dažniausiai nepraranda laikomosios galios, daugeliu atvejų vėliau jį galima atstatyti.
Komentarai
-
- SKAITYTOJAS
- 12:46 2018.08.28
Rodyti visus komentarus (1)KLAUSIMAS !
Ar bent perskaitė kas nors šį straipsnį iš specialistų prieš pateikiant skaitytojams? Malta, sumalta, primalta, primaišyta.