-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ekspertai prognozuoja, kad individualių namų statybos augimo tendencija turėtų ir toliau išlikti, nes individualus būstas yra daugelio lietuvių siekiamybė, o, kylant šalies ekonomikai bei didėjant gyventojų pajamoms, atsiranda geresnės galimybės jį įsigyti. Taigi klausimas, kokį namą – vienaaukštį ar dviaukštį – rinktis, statyti su rūsiu, garažu ar be jo,matyt, dar ilgai bus aktualus.
Shutterstock iliustr.
Vilniečiai Inga ir Žilvinas Kavaliauskai ilgą laikę gyveno dviejų aukštų 125 kv. metrų name, o šiuo metu statosi 150 kv. metrų vieno aukšto būstą. Pasak jų, ankstesniojo – dviaukščio namo pasirinkimą lėmė gana mažas (6 arų) sklypas, nors visuomet pirmenybę jie teikė vienaaukščiam.
Dabartinis sutuoktinių sklypo, kuriame statomas namas, plotas siekia 18 arų, todėl net nesvarsčiusi pora rinkosi tokį namą, kokio visuomet norėjo. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dviaukštis namas nėra patogus, jeigu namuose yra mažų vaikų, be to, ir pati ne kartą esu nučiuožusi nuo laiptų, ypač jei lekiu skubėdama ar ryte būnu apsimiegojusi. Tiesa, laiptų problemą gal būtų nesunku išspręsti, parinkus atitinkamą neslidžią dangą. Taip pat labai erzindavo, kad visus daiktus, kurių vieta antrajame aukšte, visi kraudavome ant laiptų ir, pasitaikius progai, nešdavome į viršų”, – sako I. Kavaliauskienė.
Kita vertus, dviaukštis namas turi ir pliusų, ypač jei per balkoną atsiveria puikus vaizdas. „Dabartinį projektą labai ilgai braižėme, dėliojome patalpas. Man labai svarbu, kokie name langai, kokio dydžio, kokios spalvos ir pan. Taip pat norėjau, kad svetainės, virtuvės ir miegamojo langai būtų į terasą, nes kieme yra tvenkinys“, – nurodo pašnekovė.
Kavaliauskai vieno aukšto namą, kaip jau minėjo, statosi atsižvelgę į sklypo dydį ir tai, jog namo projektas nesunkiai pritaikomas prie taisyklingos sklypo formos. Name planuojamas garažas atstos ir rūsį: jis projekte numatytas galvojant ne tiek apie pagrindinę jo paskirtį – automobilio laikymą, kiek apie daiktų sandėliavimą.
Tuo tarpu Birutė ir Simonas Jurkšai pasirinko dviaukštį namą su garažu ir daliniu rūsiu. Pagrindinis 6 arų sklype pastatyto 250 kv. metrų (100 kv. m sudaro techninės ir pagalbinės patalpos) namo principas – praktiškumas. „Praktiškumas jau iš pat pradžių buvo pagrindinis kriterijus, kuris padėdavo gana greitai apsispręsti, net jei pasirinkimo galimybių daug. Šį principą mes suprantame paprastai – sąnaudų taupymas ir efektyvumas. Išlaidų taupymas savaime suprantamas daugeliui, o štai efektyvumas dažnai priklauso nuo asmeninių poreikių“, – aiškina S. Jurkša.
Vilniečiai, statydamiesi namą, dėmesį skyrė didelei patalpai pirmame aukšte, kurioje vyksta „pagrindinis veiksmas“, erdviai virtuvei, stogui su pietų pusėje įmontuotais saulės kolektoriais, šildančiais vandenį, taip pat dideliems langams pietinėje pusėje. Sentimentų paskatinti, įsirengė ne vieną „tamsų kambariuką“ namų apyvokos daiktams laikyti. Kubo forma namui pasirinkta kaip energiškai efektyvesnė.
Pasirinkimą name turėti garažą lėmė tai, kad net jei jame automobilis nebebus laikomas, tai patalpas galima panaudoti daiktams laikyti. Platūs garažo vartai leidžia laisvai ir patogiai pasiekti įvairius rakandus, daiktus ar prietaisus. Be to, garaže beveik visada pliusinė temperatūra, tad žiemą automobilis neatšąla, lengviau paleisti variklį, šis greičiau sušyla, neprišąla langai – taigi taupomi degalai. Pašnekovai garaže laikys automobilį, dviračius, kitą laisvalaikio įrangą.
Pagrindinė priežastis įsirengti rūsį – tai noras turėti papildomą – darbo kambarį pirmame aukšte ir siekis kuo labiau išnaudoti užstatomą plotą. Jurkšai skaičiuoja, kad rūsio grindų kvadratinio metro kaina yra 2,5 karto didesnė už antžeminės dalies, bet, turint 6 arus bei ribotą aukštingumą (8 metrai), tai – geriausia išeitis.
A. Ufarto nuotr.
Gyventojai namo aukštus ir papildomas patalpas renkasi pagal asmeninius poreikius. O ką apie tai galvoja specialistai?
UAB „Ak, idėja“ direktorė ir architektė Aušra Kalvaitienė sako, kad vieno aukšto namas yra praktiškesnis ir patogesnis gyventojams, tačiau galimybė statyti tokį namą būna ne visada: jei sklypas mažas, o namo norisi didesnio – tenka rinktis dviejų aukštų pastatą. Pasak architektės, patalpas, esančias vieno aukšto name, patogiau suskirstyti zonomis – į miegamąją, gyvenamąją, pagalbinę dalis. Taip pat galima atskirai suprojektuoti vaikų kambarių zoną. Statyti vienaaukštį dažniausiai yra šiek tiek brangiau, nes padidėja sienų, pamatų perimetras, didesnis stogo dangos plotas. Kita vertus, architektės praktika rodo, kad kaina – subjektyvus dalykas ir viskas priklauso nuo pasirinktų medžiagų, o vieno aukšto namas gali būti ir pigesnis nei dviejų.
Pasak A. Kalvaitienės, vis dažniau užsakovai, esant tinkamam sklypui, renkasi vieno aukšto namą. „Dabar vis daugiau žmonių nori nedidelio, kompaktiško ir racionaliai suplanuoto iki 150 kv. metrų ploto, 2–3 miegamųjų namo. Ar garažas bus name, ar ne, dažniausiai sprendžia užsakovai vyrai: tie, kurie mėgsta krapštytis prie mašinų, nori, kad garažas būtų šiltas ir prijungtas prie namo. Nemažai jaunesnių užsakovų renkasi šalia namo suprojektuotą stoginę: joje mašinos būna apsaugotos nuo kritulių, bet stovi lauke“, – sako architektė ir priduria, kad stoginė sumažina statybos išlaidas.
Pastarojo dešimtmečio statiniai rodo, jog tautiečiai pamažu atsikrato sovietmečiu vyravusio požiūrio, esą kuo didesnis namas, tuo geriau, ir renkasi vienaaukščius, kompaktiškus bei funkcionalius namus. Projektuose nebebūna rūsių su baseinais, biliardinėmis, pirtimis. Jeigu projektuojama pirtis – ji dažniausiai būna pirmo aukšto pagalbinėje zonoje. Rūsius žmonės įsirengia labai retai, nebent mažą patalpą, dažniausiai po garažu, daržovėms laikyti, į kurį lipama kopėčiomis.
Pasak architektės, mados namų statybos srityje taip pat egzistuoja. Antra vertus, kadangi tokį būstą žmogus paprastai statosi vieną per gyvenimą, ji ragina nesivaikyti madų, o susiprojektuoti būstą, labiausiai atitinkantį būsimų jo gyventojų poreikius. Ar tai bus vienas, ar du aukštai, namas su garažu ar be, su atskira virtuve ar sujungta su svetaine, su papildomu kambariu svečiams ar be jo – viskas priklauso nuo šeimos gyvenimo įpročių ir galimybių. „Kiekvienas žmogus individualus, todėl ir visi namai skirtingi“, – įsitikinusi pašnekovė.
Architektas Aurimas Zaniauskas, projektuojantis individualius gyvenamuosius namus (studija „Haus.lt“), sutinka, kad planuojant statybas svarbiausia žmogui yra suvokti, apmąstyti esminius dalykus: kam jam namas reikalingas, kokie jo prioritetai, kas name svarbiausia. Tai padės apsispręsti, būti konkretesniems ieškant sklypo, formuojant užduotį namą projektuosiančiam architektui. Pasak A. Zaniausko, nustatant prioritetus, reikėtų atsisakyti neesminių detalių, suvaržymų, nepagrįstų išankstinių nuostatų ar mitų. Tikrai nebūtina patiems dėlioti patalpas ir prisirišti prie pačių sukurto plano. Gali būti, kad profesionalus architektas, įsiklausęs į statytojo norus, įsigilinęs į situaciją, pasiūlys ir kitokį, gana netikėtą sprendimą, kuris puikiai atspindės užsakovo pageidavimus, bus įdomus, praktiškas ir derės prie kraštovaizdžio.
Architekto teigimu, namo praktiškumas ir grožis yra suderinami dalykai. Tinkamai sudėliota aiškių, paprastų, praktiškų formų kompozicija gali ir gerai atrodyti, ir būti gana nebrangiai įgyvendinama. Pašnekovas nenurodo, kuris – vienaaukštis ar dviaukštis namas yra geresnis ar prastesnis. Esą apsispręsti padeda konkrečios aplinkybės, kai aiškūs statytojo prioritetai. Pavyzdžiui, sprendimą statyti dviejų aukštų namą gali lemti ne tik siekiamybė turėti itin kompaktišką namą, tai gali nulemti ir nedidelis sklypas, ir statytojui tik iš antro aukšto matomas gražus vaizdas bei daugybė kitų priežasčių.
A. Zaniauskas pritaria daugelio ne kartą girdėtai tiesai, kad racionaliausia statyti kubo formos dviejų aukštų (ar vieno aukšto su mansarda) namą. Skaičiuojama, kad vienaaukščių kvadrato kaina dažnai šiek tiek didesnė (palyginti daug stogo, daug pamato), jų forma ne tokia kompaktiška ir taupi energijos taupymo požiūriu. Tačiau jei namas nedidelis, gana paprastas, tai ir vienaaukštis gali būti labai nebrangus bei taupus.
„Kalbant apie daugumą dabar statomų namų (ne tik ekonominės klasės), galima pastebėti, kad šiuo metu lietuviai labiau akcentuoja šildomą pastato tūrį, gyvenamąją erdvę. Garažai, balkonai ir stoginės lieka antrame plane, tampa ne tokie svarbūs, o kartais jų apskritai atsisakoma. Labiau kreipiamas dėmesys į energijos suvartojimą, šilumos tiltelių nebuvimą, orientaciją į pietus. Namų formos darosi kompaktiškesnės, paprastesnės, tačiau jas vis tiek privalu pateikti patraukliai, kad namas atrodytų įdomus ir derėtų aplinkoje. Kita vertus, tobulėjant inžinerinėms sistemoms, statybinėms medžiagoms bei sprendimams, tinkamai koordinuojant statybos procesus, ir prabangūs, ne itin kompaktiški namai gali būti pakankamai aukštos energinės klasės”, – mano architektas.
Rangovai sakosi pastebėję, kad individualių namų statybos apimtys grįžo į prieškrizinį lygį. O daugiabučių – yra 2–3 kartus mažesnės, nei buvo per praėjusį pakilimą. UAB „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad, stebint dabartines naujos statybos butų rinkos tendencijas, vargu ar galima artimiausiu metu tikėtis didesnių statybos apimčių, nes didžioji dalis naujų daugiabučių statoma sostinėje, kurioje formuojasi perteklinė pasiūla ir mažėja naujų projektų poreikis. Visiškai priešinga padėtis individualių namų segmente, kuris iš esmės plėtojamas visoje Lietuvoje. Jo perspektyvas lemia bendra šalies ekonominė padėtis, o ne vieno ar kelių miestų rinkos situacija (kaip yra butų segmente).
A. Ufarto nuotr.
Interjero projektuotojai sako, kad pagrindinis skirtumas jį įrengiant vieno ir dviejų aukštų name – laiptai ir laiptinės erdvė.
Dizainerės Vėtrės Markevičiūtės teigimu, laiptinei reikia nemažai ploto, tad vieno aukšto name šį plotą galima išnaudoti sanitariniam mazgui arba skalbyklai, ūkinei patalpai. „Dažnai žmonės, projektuodami namus, techninėms patalpoms skiria mažai ploto, tačiau jos name labai reikalingos. Geriau mažesni miegamieji, bet patogios drabužinės, skalbyklos, kuriose telpa ir įranga, ir džiovyklos. Taip pat labai reikalingos patalpos, kuriose galima laikyti žiemos sporto, namo tvarkymo ir valymo įrangą“, – sako V. Markevičiūtė.
Dizainerė atkreipia dėmesį į tai, jog vieno aukšto name poilsio ir bendravimo erdvės turi būti aiškiai atskirtos: vienoje namo pusėje – svetainė, virtuvė ir valgomasis, kitoje – miegamieji. Projektuojant dviaukštį, pirmame jo aukšte formuojama gyvenamoji erdvė, darbo kambariai ir techninės patalpos erdvės, o antrajame – miegamieji.
Vienaaukščio lubų aukštis gali būti didesnis nei dviaukčio namo pirmame aukšte. Tai priklauso nuo stogo konstrukcijos. Jei stogas dvišlaitis, turėsime gana aukštas patalpas, iki kraigo gali būti ir keturi metrai. Jei namo stogas sutapdintas, tai, lyginant su dviaukščiu namu, didelio aukščių skirtumo nebus.
Kaip svarbią detalę V. Markevičiūtė nurodo sanitarinių mazgų įvadus. Jei namas vieno aukšto, vamzdžiai iš karto leidžiami į žemę, niekur nekyla sienomis ir nėra bėgančio vandens triukšmo. O dviaukščiame name atsiranda nuotekų nuvedimo į pirmą aukštą būtinybė. Visi kiti interjeriniai skirtingų aukštų namų sprendimai lieka tokie patys.
Pasiryžę statyti vienaukštį namą turėtų žinoti, kad tokiame būste viskas labai patogiai pasiekiama, nereikia laiptų ir laiptinės, sutaupoma kamino, perdangos įrengimo požiūriu, mažiau reikia santechnikos. Be to, šildo mintis, kad, sulaukus senatvės, nereikės kas kartą ropštis į antrą aukštą arba, turint mažamečius vaikus, nerimauti dėl jų saugumo. Vieno aukšto namą ir pastatyti trunka trumpiau.
Kita vertus, vienaukščiam reikia didesnio žemės sklypo, teks išlieti daugiau pamatų. Niekas neginčija, kad energiškai efektyvesnis yra dviaukštis namas – jo atitvarų plotas mažesnis nei vienaaukščio esant tam pačiam naudingam (gyvenamajam) plotui. Be to, vienaaukščio namo stogo plotas didesnis nei dviaukščio. Statant tokį namą, palubėje atsiranda didelė erdvė, kurią, nedarant perdangos, reikės šildyti. Preliminariais skaičiavimais, garažo atsisakymas sutaupo 40–60 tūkst. litų. Be to, pirtis ir garažas priskiriami prie padidintos rizikos šaltinių. Garažą sujungus su namu, kyla jo šildymo klausimas.
Jei planuojate įsirengti rūsį, gali tekti patirti papildomų išlaidų drenažui, ypač jei gruntiniai vandenys yra aukštai.
