-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tai, ką kasdienėje kalboje vadiname kamščiu, iš tiesų yra kamštinio ąžuolo žievė. Šie ąžuolai gyvena kur kas trumpiau nei mūsų lietuviškieji: kamštiniai ąžuolai sulaukia maždaug 150, rečiau – 200 metų. Pirmą „derlių“ imti galima tik nuo subrendusių medžių, ne jaunesnių nei 25–30 metų, o vėliau tai galima daryti ne dažniau nei kas devynerius metus. Tad plantacijomis auginami medžiai labai prižiūrimi ir saugomi, nuo vieno medžio stengiamasi nuimti kuo daugiau ir kuo storesnės žievės. Nors skamba šiurpokai, iš tiesų toks žievės lupimas žalos medžiui nedaro, priešingai, taip skatinama regeneracija, jis auga sveikesnis ir ilgiau gyvuoja. Žinoma, jei laikomasi jau minėtų laiko intervalų, o pats darbas atliekamas rankomis.
„Kuo medis vyresnis, tuo kokybiškesnė, švelnesnė ir lygesnė tampa jo žievė. Pirmojo lupimo žievė visiškai netinka vyno kamščiams gaminti – ji yra gana grubi ir per plona. Gamintojų ji naudojama ten, kur nebūtinas didelis žievės storis, – įvairioms apdailos medžiagoms, baldams ar kitiems smulkiems daiktams gaminti“, – pasakoja kamštinėmis grindų ir sienų dangomis prekiaujančios įmonės „Geros grindys“ rinkodaros vadovas Andrius Jasiulionis.
Kamštieną sudaro daugybė smulkių porų, kurias vieną nuo kitos skiria tvirtos, tačiau elastingos sienelės. Būtent dėl porėtos struktūros kamštinė medžiaga yra ne tik tvirta ir elastinga, bet ir puikiai sulaiko šilumą, sugeria garsą, sunkiai užsidega, yra lengva ir nesunkiai apdirbama. Šias kamštinio ąžuolo žievės ypatybes vertina apdailos medžiagų gamintojai, nes iš jos galima kurti šiltas ir tylias, drėgmei ir mechaniniam poveikiui atsparias, ilgaamžes ir estetiškai patrauklias sienų bei grindų dangas.
Viena svarbiausių kamštienos ypatybių – elastingumo ir tvirtumo dermė. O tai reiškia, kad, net ir stipriai suspaudus kamštinę dangą, po kurio laiko ji grįš į pradinę būseną. „Gaminant kamštinę grindų dangą, jos tankis specialiai padidinamas, kad grindys atlaikytų didesnes apkrovas. Jos tankis maždaug atitinka pušies medienos tankį“, – sako A. Jasiulionis.
Ant kamštinių grindų nukritęs koks kietesnis ar sunkesnis daiktas arba į kamščiu apdailintą sieną atremto dviračio rankena matomos žalos nepadarys. Tai didelis privalumas, jei lyginsime kamštį su tradicinėmis kietomis dangomis: ant kietų paviršių (laminuotos dangos, parketo) nukritę sunkūs daiktai paliks žymę visam laikui, o ant elastingų dangų – vinilo ar kamščio – žymės neliks. Be to, palyginti su kietais paviršiais, elastingi kur kas lėčiau dyla (ne taip greit dėvisi), nes mechaninį poveikį kompensuoja medžiagos gebėjimas amortizuoti.
Vis dėto tai nereiškia, kad kamštinės dangos yra visiškai nepažeidžiamos. Jos yra jautresnės labai aštrių daiktų ir abrazyvo poveikiui: įrėžimai, įkirtimai, stambaus augintinio nagų žymės, subraižymai smėliu matysis.
„Amorim“ nuotr.
Gaminant apdailos medžiagas, natūrali kamštiena pirmiausia yra apdorojama ir, jei reikia, susmulkinama (aglomeruojama). Granulių dydį lemia plokštės paskirtis. Visos kamštinės apdailos plokštės turi du sluoksnius: viršutinį dekoratyvųjį ir po juo esantį aglomeruotos kamštienos.
Gamybos procese medžiaga sutvirtinama aukštu slėgiu, o naudojamas klijų kiekis – minimalus, tad iš esmės natūralios kamštienos savybės niekaip nepakeičiamos, tik sustiprinamos.
Beje, gaminant techninio kamščio plokštes, skirtas šilumai ir garsui izoliuoti (bet ne apdailai!), stambios granulės kaitinamos 300 °C temperatūroje. Veikiant karščiui, kamštiena išskiria lipnų skystį, kuris granules tvirtai tarpusavyje suklijuoja. Taigi plokštės gali būti gaminamos ir visai be klijų.
Kamštinė danga puikiausiai gali atstoti kilimus, kurie vertinami dėl šilumos ir malonaus jausmo vaikštant basomis. Jau minėta porėta struktūra ir amortizacinės savybės ypač aktualios, jei ant kojų tenka praleisti ilgesnį laiką: stovėti ant elastingos, amortizuojančios kamštinės dangos yra lengviau nei ant plytelių dangos, ne taip pavargstama. Be to, ant kamštinių grindų nukritusi stiklinė nesuduš, nepažeis dangos ir vaikų žaislai, tad, įrengiant kambarį mažiesiems, verta pasvarstyti apie tokią dangą.
Tiesa, sunkūs baldai su kojelėmis dangoje gali palikti įspaudų. Mažesnį poveikį dangai padarytų baldai, į grindis besiremiantys kuo didesniu plotu, tuomet jų svoris pasiskirsto tolygiau.
Kamščio porose uždarytas oras tampa puikiu šilumos izoliatoriumi, taigi kamštinės dangos padidina ir šiluminę varžą. Todėl jos labai mėgstamos miegamuosiuose ir vaikų kambariuose, nes šie ypač mėgsta žaisti ant grindų, gulinėti, vaikščioti basomis. Kamštinių grindų nebūtina kaip nors papildomai šiltinti, be to, ši danga tinka kloti ant šildomųjų grindų.
Puikia šilumos izoliacija ir atsparumu karščiui galime įsitikinti matydami, kaip kamštinės detalės ir įvairūs daiktai yra mėgstami vartotojų virtuvėse. Užtenka paminėti padėkliukus karštiems puodams, vyno kamščius puodų rankenėlėse…
Beje, kamštines medžiagas galima naudoti ir arti ugnies, mat dėl tarpporinių sienučių kamštiena labai sunkiai įsidega, jos degimui reikia labai daug deguonies. Net jei ir užsidegtų, gana greitai apsitrauktų anglies sluoksniu, kuris degimą sustabdytų. Taigi iš pažiūros minkšta medžiaga gaisrinės saugos savybėmis kur kas panašesnė į kietmedį, ja apdailintos patalpos kiek sumažina ugnies išplitimo riziką.
„Granorte“ nuotr.
Dėl unikalių ypatybių derinio kamštinės apdailos medžiagos, ypač grindų danga, tinka ne tik privačioms, bet ir visuomeninėms patalpoms, pavyzdžiui, ligoninėms, vaikų darželiams, laukiamosioms salėms, prekybos centrams ir kt. Žinoma, viešosioms patalpoms skirtos kamštinės dangos yra kiek kitaip apdorotos, jų atsparumas trinčiai turi būti didesnis.
Didelio drėgnumo patalpoms ar vietoms, kur kamštinė apdaila bus netoli atviros liepsnos ar didelio karščio šaltinio, pavyzdžiui, šalia židinio, gaminamos specialios kamštinės dangos. Tokiose dangose natūralios kamštienos atsparumo drėgmei ar karščiui savybės sustiprinamos papildomai.
„Daugiabučių gyventojai žino, kas yra prasta garso izoliacija. Dažniausiai tai yra nekokybiškos statybos padarinys. Nors kamštinės apdailos medžiagos nėra panacėja ir iš kaimynų sklindančio triukšmo neizoliuos visiškai, problemą gerokai sumažins“, – į dar vieną svarbią kamščio ypatybę atkreipia dėmesį A. Jasiulionis.
Dėl tos pačios porėtos struktūros kamštinės dangos gerai sugeria garsą. Juk visi žinome, kad po plūdriosiomis grindimis, pavyzdžiui, parketlentėmis ar laminuota danga, tiesiamas kamščio paklotas – taip gerokai sumažinamas smūgio garsas.
Ne veltui kamščiu yra uždaromas vynas – kamštis yra viena atspariausių skysčiams (ir net dujoms) medžiagų. Taip yra ne tik dėl porų, bet ir dėl kamštienos sudėtyje esančių riebiųjų rūgščių ir vaško. Atsparumas drėgmei paaiškina, kodėl ši medžiaga nepūva, nepelija, nevilioja kenkėjų ir parazitų.
Akivaizdu, kad ji puikiai tinka drėgnų patalpų, pavyzdžiui, virtuvės apdailai. Tačiau A. Jasiulionis perspėja, kad kamštis neišspręs bėdų, kurias sukelia, pavyzdžiui, nuolat drėkstančios sienos: „Reikia šalinti drėgmės priežastį, o ne paslėpti ją po kamštine apdaila – nuolat mirkstantis kamštis tikrai supelis.“
Prieš 10–15 metų kamštinės dangos buvo labai populiarios, tačiau būtent populiarumas šiai apdailos medžiagai ir pakenkė. Pigios, ne aukščiausios kokybės ir gana vienodos išvaizdos apdailos plokštės, kurių statybų bumo metu buvo galima įsigyti bet kurioje statybinių medžiagų parduotuvėje, gana greitai įsipyko. Dizaineriai ėmė ieškoti naujų estetinių sprendimų. Šiandien, A. Jasiulionio teigimu, kamštinių dangų pasirinkimas nepalyginamai įvairesnis ir originalesnis: aukštesnės kokybinės ir estetinės klasės gaminiai stipriai skiriasi nuo to, kas anksčiau buvo siūloma rinkoje.
Išraiškinga kamštinės dangos faktūra, saviti raštai ir būdinga rusva spalva patinka besirenkantiems natūralumą. Tiems, kurie mieliau žvalgosi į medinių lentų, plytelių, vinilo, betonines ar net odines grindis, bet nenori atsisakyti kamščio teikiamų privalumų, gamintojai siūlo kamštines dangas, kurių viršutinio dekoratyviojo sluoksnio neįmanoma atskirti nuo minėtų medžiagų. Pasitelkus fantaziją, sienas ar grindis galima ornamentuoti ar net sukurti mozaiką. Įvairių atspalvių, faktūrų ir formų apdailos plokštės suteikia galimybę kurti originalius ir labai individualizuotus interjerus.
Kamštinės grindų ir sienų dangos nesielektrina, taigi netraukia dulkių ir nešvarumų – juos pakanka nubraukti vos drėgna, labai gerai išgręžta šluoste. Žinoma, plauti taip kaip plytelių šios dangos negalima. Ant kamštinių grindų išlietą skystį išvalyti reikėtų iškart. Pagrindinė taisyklė tokia: kamštinę dangą prižiūrėti reikia taip pat kaip ir natūralios medienos grindis ar parketą.
Porėta kamštienos struktūra užtikrina aukštas akustines kamštinės dangos savybes. Ne veltui, klojant plūdriąsias grindis, geriausiu paklotu laikomas kamštinis, žymiai sumažinantis smūgio garsą ir padidinantis bendrą šiluminę grindų „sumuštinio“ varžą. „Amorim“ nuotr.
Kamštinę dangą galima kloti dvejopai: plūdriuoju būdu arba klijuoti prie pagrindo.
Prieš pradedant darbus, dangą rekomenduojama palikti aklimatizuotis, kitaip tariant, išpakuoti ir palikti ją bent parai, o dar geriau – dviem toje patalpoje, kurioje ji bus klijuojama.
Lengviau grindis įrengti plūdriuoju būdu. Tokiu atveju danga klojama tiesiog ant pagrindo. Šis turi būti lygus ir švarus, be jokių ankstesnių dangų likučių. Prieš klojant pagrindą patartina užtiesti hidroizoliacine plėvele.
Plūdriajai dangai skirtos kamštinės plytelės gaminamos su užraktu (panašios yra parketlentės ar laminuotos grindų dangos lentos). Klojant šio tipo dangą, plokštės tiesiog sukabinamos tarpusavyje. Būtina nepamiršti, kad tarp dangos ir sienos turi likti kompensaciniai maždaug 5–10 mm pločio tarpeliai, mat kamštinė danga, kaip ir natūrali mediena, šiek tiek vaikšto kintant aplinkos temperatūrai ir santykiniam drėgniui.
Klijuoti skirtos grindų plytelės dažniausiai gaminamos mažesnių matmenų nei plūdriojo tipo danga. Jos klijuojamos prie lygaus, švaraus ir sauso (ne daugiau kaip 3 proc. drėgnumo) pagrindo. Tai gali būti betonas, medžio drožlių plokštės (MDF), fanera ir kt.
Kamštinių grindų su užraktu skerspjūvis 1. Lako sluoksniai 2. Dekoratyvusis kamštienos sluoksnis 3. Aglomeruotos kamštienos sluoksnis
4. Medžio dulkių plokštės (MDF) plokštė su užraktu 5. Aglomeruotos kamštienos pakloto sluoksnis
Klijuojama specialiai kamštinei dangai skirtais kontaktiniais klijais. Jais tepamas tiek pagrindas, ant kurio klijuojama plytelė, tiek pati plytelė. Užtepus klijus, reikia palaukti, kol jie apdžius: taps skaidrūs, nematomi. Kad plytelė gerai prikibtų, ją reikia stipriai prispausti (galima pakalti guminiu plaktuku).
Klijuoti pradedama nuo patalpos centro. Kaip ir plūdriųjų grindų atveju, būtina tarp sienos ir plytelių palikti 5–10 mm pločio tarpelį. Nepamirškite, kad, klijams išdžiūvus, blogai pritvirtintos plytelės nebebus įmanoma pakoreguoti, todėl darbus reikia atlikti itin kruopščiai ir neskubant.
Pabaigus montavimo darbus, klijuojamą kamštinę dangą būtina nulakuoti. Beje, danga plūdriojo tipo grindims parduodama jau nulakuota ir visiškai paruošta naudoti. Jei danga lakuota gamykloje, tai ją pakaks padengti vienu dviem lako sluoksniais, jei danga nelakuota, reikės 2–3 sluoksnių.
Kamštinės sienų apdailos plokštės jau gamykloje yra padengiamos laku arba vašku, tad priklijuotų jų papildomai niekuo dengti nebereikia. O grindų danga gali būti visai neapdorota (tokiu atveju ją galima tonuoti); padengta pirminiu lako sluoksniu; visiškai paruošta naudoti.
Beje, pirminis lakavimas labai praverčia remonto darbų metu – jei grindys jau sudėtos, šis lako sluoksnis padeda apsaugoti grindų paviršių nuo purvo ir nešvarumų.
Tiek neapdorotas, tiek padengtas pirminiu lako sluoksniu grindis jau suklotas reikia nulakuoti – taip apsaugomos siūlės tarp plytelių, padidinamas atsparumas purvui, drėgmei, dėvėjimuisi. Atkreiptinas dėmesys, kad įprasti dvikomponenčiai lakai čia netinka: nors jie atsparesni dėvėjimuisi, yra neelastingi. Todėl amortizuojančioms kamštinėms grindims geriau rinktis elastingus vandens pagrindo lakus, kuriuose, nelygu gamintojas ir dangos paskirtis, gali būti įvairių priedų, pavyzdžiui, keraminių dalelių, leidžiančių padidinti jų atsparumą trinčiai.
„Gerų grindų“ specialistas pataria atkreipti dėmesį į kamštinių grindų tonavimą: „Įrengtos natūralaus kamščio grindys tonuojamos gana retai, nes kur kas patogiau įsigyti gamykloje nuspalvintas dangas. Tonavimą verta rinktis ne tik dėl estetinių priežasčių, bet ir todėl, kad jis gerokai sumažina ultravioletinių spindulių poveikį – nuolat saulės apšviestas grindų plotas, bėgant laikui, gali kiek pablukti, o pigmentai šį procesą gerokai sušvelnina ir grindų spalva kinta mažiau.“
Kamštinėmis grindimis galima bus džiaugtis 20 ir daugiau metų. Tačiau gali būti, kad grindis prireiks atnaujinti. A. Jasiulionis pataria tai daryti tuomet, kai ant paviršiaus aiškiai matyti, kad jis gana stipriai nusitrynęs, susibraižęs ar kitaip pažeistas.
Atnaujinimo procesas yra labai subtilus: kamštinės dangos paviršiaus nereikia šlifuoti, užtenka pašiurkštinti (pašiaušti) ir tuomet iš naujo padengti laku. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo, mat viršutinis dekoratyvusis kamštinės dangos sluoksnis yra labai plonas, šlifuojant paviršių, jį galima sugadinti.
Komentarai
-
- Vilma
- 10:04 2018.01.22
-
- Ooo
- 01:49 2018.02.18
Rodyti visus komentarus (2)Pas mus lauko grindų danga jau sugalvota, pasirinkome tokį http://www.kiemoprojektai.lt/lt/kiemo-projektai/terasos.htm variantą. O apie vidaus grindų dangą tik visai neseniai pradėjome galvoti, norėčiau manau visai kamštinės grindų dangos. Reikės pasiūlyti vyrui šį variantą.
Vienas is geriausiu grindu dangos sprendimu… realiu dideliu minusu nematau, o pliusai labai riebus, idomu kokios kainos. Bet varganiem neismaneliam lietuvaiciam, net ir tiem kur turi pinigu, kazkas ikale i galveles, ir jiem laminata duok))) dar ant ispardavimo))… ir susideda daugiabutyje be garso izoliacijos ant plonos pleveles)))