Ką veikti meno mugėje?

Per birželio pradžioje Vilniuje vykusią meno mugę „ArtVilnius‘18“, organizatorių teigimu, parduota darbų už 350 tūkst. eurų (80 tūkst. daugiau nei pernai). Taip, tai nebloga vieta dairytis ir įsigyti meno kūrinių namams ar biurui. Tačiau šį tekstą norėčiau dedikuoti ne pirkėjui.

Galbūt – būsimam pirkėjui, kuris dabar tik pradeda pažinti meną ir nėra pratęs prie didesnių meno renginių. Juk Vilniaus meno mugė, nors ir tarptautinis renginys, taip pat yra proga vienu kartu pamatyti dalį pastaraisiais metais sukurtų lietuvių menininkų kūrinių, susipažinti su naujais vardais ar prisiminti jau žinomus.

Pasitelkus vaizduotę ir įdėjus kiek pastangų, fotografavimą galima paversti smagiai kūrybišku veiksmu.

Tolimesni patarimai galbūt pravers bet kurioje (ne tik lietuviškoje) meno mugėje. Nebūtų tikslinga jais naudotis rimtoje meno parodoje – vis tik būtent meno mugės yra skirtos socializacijai, pažintims ir fragmentiškam įspūdžių bei informacijos siurbimui. Taip pat jos – labai margos, pilnos įvairiausių žanrų ir tematikos darbų: rimtų, tuščių, interaktyvių ar nepretenzingai dekoratyvių. Vilniaus meno mugėje dalyvavo 55 galerijos – tai reiškia, kad buvo tiek pat stendų, kai kuriuose – po kelis autorius. Vaikštinėti tarp jų kritiškais veidais, rūšiuojant darbus į „gražu-negražu“ ar „menas-nemenas“, man rodos, nuobodoka. Štai kelios strategijos, kurių imasi patyrę lankytojai, norintys pernelyg greit nenuvargti, o neretai ‒ ir geriau suprasti konkrečius meno kūrinius: jie nebijo klausti ir bendrauti, patys elgiasi kūrybiškai ir mielai veliasi į siūlomus meno nuotykius.

Klausti ir kalbėtis

Pirmosiose „ArtVilnius“ mugėse dalyvavę galerininkai iš užsienio stebėdavosi, kad žiūrovai jų nieko neklausia ir net vengia bendravimo. Kai kuriems lietuvių galerininkams ir menininkams, priešingai, keista buvo tai, kad mugėje reikia kalbėtis. Su laiku viskas pamažu stoja į savo vietas – lankytojai vis dažniau išdrįsta pakalbinti stenduose stovinčius žmones, o šie vis dažniau supranta, kad bendrauti reikia.

Šių metų mugėje itin nudžiugino M. K. Čiurlionio meno mokyklos stendas, kur buvo rodomi mokinių darbai. Jaunieji autoriai nuolat sukosi stende ir su šypsena siūlėsi papasakoti apie savo kūrinius. Ir pasakojo taip, kaip to galėtum tikėtis – aiškiai, trumpai ir energingai. Suprantama, iš profesionalų tokio entuziazmo gal ir nereikėtų norėti – jie palauks klausimų ar tikro susidomėjimo ženklų. Tačiau juos pamatę atsakys ir paaiškins, taip padėdami giliau suprasti dėmesį patraukusį kūrinį.

Mugę šiemet aplankė 22,8 tūkst. žmonių („Art Vilnius“ nuotr.)

Kartais tai tiesiog būtina, kaip kad geriausiu mugės menininku pripažinto latvio Ivars Drulle instaliacijos atveju. Žvilgsnis į Latvijos žemėlapio fragmentą ir eilėmis sudėliotas skaidres nei užburs, nei ką naujo atvers. Tačiau paklausus galima sužinoti, kad po studijų JAV menininkas grįžo į Latviją ir apsigyveno mažame kaimelyje atokiame šalies krašte. Ši instaliacija tapo jo viešu ir prasmingu gyvenimo kaime dienoraščiu – važiuodamas dviračiu 15 km atstumu nuo savo namų jis fiksuodavo apleistus, nykstančius pastatus. Jie ir rodomi skaidrėse, į kurias pažiūrėjus per didinamąjį stiklą atsiveria ryškios, gilios, tuoj pranyksiančios erdvės.

Fotografuoti leidžiama

Fotografuoti meno mugėse (kaip ir daugumoje muziejų ar galerijų) – įprasta. Bet nebūtina. Galėčiau rekomenduoti pamiršti tą telefoną kišenėje ir tiesiog žiūrėti. Norėjau rašyti – žiūrėti kaip į įvairiomis vaišėmis nukrautą didžiulį stalą, bet, ak, patiekalus juk irgi pirma fotografuojate prieš sėsdami valgyti, ar ne? Jei be kameros – niekaip, tuomet verta pamėginti daryti tai kūrybiškai.

Fotografuoti meno mugėje galima tradiciškai, tvarkingai nukreipus kamerą į dėmesį patraukusį kūrinį ar atsistojus šalia jo. Mačiau žmonių, kurie fotografuoja vieną kūrinį po kito, net dorai jų neapžiūrėję. Pažiūrės nuotraukas namuose? Tiesą pasakius, abejoju. Rodys draugams? Vargu ar šie labai džiaugsis. Bet pasitelkus vaizduotę ir įdėjus kiek pastangų, fotografavimą galima paversti smagiai kūrybišku veiksmu. Asmenukė, pavyzdžiui, gali būti ne šiaip dailiai sudėtos lūpos meno fone, tačiau gyva reakcija į konkretaus kūrinio spalvas, linijas ar siužetą. Taip, tam teks pagalvoti ir paieškoti, tačiau proceso metu ne tik įdėmiau apžiūrėsite patį kūrinį, bet ir turėsite išties išskirtinę nuotrauką. Tas pas patarimas pritaikomas ir fotografuojant kartu atėjusius draugus ar šeimos narius.

Mugėje verta daryti viską, ką ir gyvenime, norint, kad būtų įdomu.

Arba – galima surengti fotomedžioklę. Iš anksto pasirinkus ar vietoje sugalvojus temą ar motyvą, jo ieškoti visuose kūriniuose. Šių metų mugėje vos susilaikiau nuo įvairiausių šuniukų kolekcijos, o štai vienos pažįstamos žvilgsnis vis kliuvo už triušių. Tai gali būti kas tik nori – pasirinkto atspalvio kūriniai, darbai su erotikos elementais, vaizduojantys architektūrą, maistą ar žmogaus rankas. Pažįstu žmogų, kuris visose parodose fiksuoja įdomesnius paveikslų rėmus. Nusiteikę rimčiau gali rinktis socialines ar ekologines problemas nagrinėjančius kūrinius. Ši medžioklė nepadės giliau suprasti kūrinių. Tačiau kilęs azartas neleis išeiti iš salės nuosekliai neapžiūrėjus kiekvieno kūrinio. Be to, pasirinkus įdomią strategiją, atmintyje liks ištisa asmeninė kolekcija.

Interaktyvios veiklos

Kai menininkas ar meno kūrinys kviečia įsijungti į veiksmą, visada verta nugalėti kuklumą. Niekada nežinai, kur nuves tas mažas takelis, trumpam atitraukiantis nuo žiūrėjimo prie veiksmo. Be to, aktyvus veiksmas suveiks kaip gan monotoniško ėjimo nuo vieno kūrinio prie kito pertrauka.

Šioje meno mugėje drąsiausi linksminosi vaikštinėdami Eglės Lekevičiūtės stiklainių grindimis – vienas šalia kito sustatytais stiklainiais. Nieko ypatingo, bet kada dar gyvenime pasitaikys proga tai padaryti? Architektūros galerijos „Nulinis laipsnis“ stende lankytojų grupelės iš medinių kaladėlių kūrė savo laikiną erdvinę struktūrą. Menininkė Jelena Škulienė kvietė pagalvoti ir užrašyti vieną savo priklausomybę, kurios norime atsisakyti, ir vieną – kurią norėtume pasilikti. Na, o galerija „Meno parkas“ siūlė prisėsti ant sofos kartu su vienu iš jos menininkų ir pasikalbėti.

Štai jums ir rinkinys patyrimų, kuriuos po dienos mugėje galima parsinešti namo nemokamai.

Apibendrinant – mugėje verta daryti viską, ką ir gyvenime, norint, kad būtų įdomu: kalbėtis, pagarbiai žiūrėti į kitų veiklas ir veikti pačiam, nebijoti nuotykių ir naujų įspūdžių. Ir, žinoma, nepamiršti pavalgyti bei pasirūpinti geriamu vandeniu.