(Getty Images nuotr.)

Jokio šiurenimo

Rašytojas ir semiotikas Umberto Eco savo pokalbių knygos su žurnalistu Jeanu Claude’u Carriere’u pavadinimu įspėjo: „Nesitikėkite atsikratyti knygų“. Gytis Kapsevičius to ir nesitiki, tačiau popierines knygas kuriam laikui atideda į šalį ir išsiruošia ieškoti elektroninės skaityklės.

Kai prieš keliolika metų atsirado pirmosios e. knygų skaityklės, pasipylė komentarai apie begalinį skaitytojo norą šiurenti lapus ir jausti spausdinto žodžio kvapą. Panašių atsiliepimų iki šiol galima rasti internete, tačiau šiandien, kai daugiausia informacijos perskaitome kompiuterio ar telefono ekrane, e. knyga nebeatrodo šventvagiškas sprendimas. Dalis užkietėjusių knygų mylėtojų ir patys naudojasi skaityklėmis.

Įrenginiai jau spėjo pasiekti savo pardavimo piką ir dabar jų įsigyjama keletą kartų mažiau nei prieš penkmetį. Vis dėlto tai nereiškia, kad e. knygos buvo prastas sumanymas – jų rinka daugiau mažiau stabili, nes didelė dalis žmonių tokias knygas skaito planšetėse. Tai veikiausiai ir yra svarbiausias klausimas, į kurį reikėtų atsakyti susiruošus pirkti skaityklę: ar vis dar verta? Jei turite planšetę, galite įsidiegti e. knygų skaitymo programėlę ir apskritai pamiršti apie dar vieną prietaisą.

Skaityklės ir šiandien vis dar atrodo kaip ne tokios funkcionalios planšečių versijos. Jos leidžia naršyti internete, bet dėl techninių ypatybių matomas vaizdas bus sudarytas tik iš pilkų atspalvių. Kai kurie jų modeliai turi kamerą, tačiau ji skirta ne katėms ar vaikams, o dokumentams fotografuoti. Kituose modeliuose yra ausinių jungtis garsinėms knygoms klausyti, bet tokius įrašus galima leisti kiekviename garsą atkuriančiame įrenginyje. Kita vertus, žinojimas, kad skaitydamas planšetėje gali ir pasitikrinti socialinius tinklus ar peržvelgti naujienų portalus, knygai būtino susikaupimo ir dėmesio neprideda.

Daugiau kaip 1 tūkst. puslapių apimties „Karo ir taikos“ e. versija svers lygiai tiek, kiek sveria skaityklė.

Tad kokie vis dėlto e. skaityklių pranašumai? Vienas jų – gamintojų naudojama e. rašalo technologija. Toks popierinį leidinį iš dalies primenantis sprendimas ilgai skaitant mažiau vargina akis nei tradicinis ekranas. Tiesa, dėl šios technologijos įrenginys dirba kiek lėčiau už planšetę, o vaizdas kartais „sumirksi“. Iš pradžių gali kiek erzinti, vėliau tai nebepastebima.

Vienas itin ryškus skaityklių pranašumas – matinis, todėl beveik neblizgantis ekranas. Tai gera žinia mėgstantiems skaityti knygas saulėkaitoje – kaip ir popierinėms, e. knygoms reikia tiesioginio apšvietimo. Temstant galima įsijungti LED apšvietimą, kuris kokybiškuose modeliuose reguliuojamas pagal poreikį.

Be to, skaityklės kompaktiškos ir lengvos. Tiesa, perkant svoris nėra lemiamas kriterijus. Beveik visi šie įrenginiai lengvesni už vidutinę knygą kietais viršeliais. Pavyzdžiui, viena lengvesnių rinkoje 6 colių skaityklė „Kindle Oasis“ sveria 131 g (260 eurų). Platesnė, 8 colių, „PocketBook InkPad 2“ – 305 g (210 eurų). Nors gamintojos prietaiso lengvumą mėgsta pabrėžti reklamose, laikę rankose tokius gigantus kaip Tolstojaus ar Dostojevskio romanai skirtumą pajus pakiloję bet kurį skaitymo įrenginį. Daugiau kaip 1 tūkst. puslapių apimties „Karo ir taikos“ e. versija svers lygiai tiek, kiek sveria skaityklė. Žinoma, jos lengvumas gali trikdyti tuos, kurie pripratę prie popierinių knygų, bet su tuo apsiprantama.

Dažniausiai skaityklės būna 6 colių (15,24 cm) skersmens ekranu. Ji netilps į jokią kišenę, net jei gamintoja yra „PocketBook“, tačiau prietaisas gerokai mažesnis už standartinę popierinę knygą. Puslapio tekstas ekrane pateikiamas dalimis, priklausomai nuo pasirinkto šrifto, todėl nereikia išsigąsti įrenginio mažumo. Vis dėlto norintiems vienu metu akimis aprėpti daugiau rinka siūlo ir didesnių variantų: „Kobo Aura One“ (309 eurai) yra 7,8 colio (19,81 cm), minėtasis „PocketBook InkPad 2“ – 8 colių (20,32 cm).

Vienas didžiausių įprastos knygos pranašumų – ją gali įsimesti į kuprinę, lagaminą ar rankinę ir beveik nepriklausomai nuo kelionėje pasitaikiusių iššūkių išsitraukti nepažeistą. Šis lūkestis toks natūralus, kad apie tai net negalvojame. E. prietaisai neatsparūs smūgiams, todėl pirkinys pareikalaus daugiau atsakomybės ir atidumo. Kai kurios skaityklės bijo drėgmės. Tačiau mėgstantys skaityti vonioje ar baseine gali rinktis „Kobo Aura H20“ (220 eurų) – gamintoja deklaruoja, kad prietaisas veiks net ir visiškai paniręs į vandenį.

Galerija

Technologines funkcijas aptarėme, lieka pakalbėti apie turinį – e. knygas. Nors skaitytojams yra iš ko rinktis, svarbu atkreipti dėmesį, kokius formatus įrenginys palaiko. Yra šimtai tūkstančių e. knygų, gausybė jų formatų, iš kurių pats populiariausias – ePUB, kurį palaiko beveik visos skaityklės. Paradoksalu, tačiau vienas dažniausių formatų netinkamas vienam populiariausių skaitymo įrenginių. „Amazon“ gaminamas „Kindle“ turi savo knygų formatą – AZW. Laimė, dalis pardavėjų knygas siūlo keletu formatų, todėl ir „Kindle“ pirkėjai neturėtų likti nuskriausti, be to, pati bendrovė pateikia didžiulį knygų pasirinkimą.

Dėl naudojamos technologijos skaityklės geba atvaizduoti iki 16 pilkos spalvos atspalvių. Kitaip tariant, įrenginio meniu ir pačios knygos tradiciškai yra nespalvotos. Spalvas atkuriančios skaityklės jau nebetolima ateitis – tokių modelių siūloma įsigyti ir šiandien, nors kol kas galimybės atvaizduoti spalvas rinkoje esančiuose įrenginiuose yra gana ribotos. Jei skaitote knygas be iliustracijų, spalvų trūkumas neturėtų pernelyg erzinti, tačiau e. formatu leidžiama ne tik grožinė literatūra. Gamintojos šioje srityje dar nėra pasiekusios galimybių ribos, todėl šiandien geriau palaukti arba tiesiog nusipirkti planšetę – ji spalvas atvaizduoja kokybiškiau.

Net ir juodos eilutės baltame fone skirtinguose įrenginiuose gali atrodyti nevienodai. Tinkama grafinė raiška ir kontrastas – geros skaityklės ypatybės. Kuo labiau raidės skiriasi nuo fono, tuo paprasčiau tekstą skaityti. E. rašalu ekrane parašyti žodžiai šiuo aspektu nusileidžia ant popieriaus atspausdintiems, todėl šiuo atveju į kompromisus leistis nevertėtų.

Nors atrodo, kad liko tik patogiai įsitaisyti ir skaityti, iškyla dar vienas klausimas – kaip versti puslapius. Tai galima daryti braukiant ar bakstelint pirštu per ekraną, tačiau skaitant mažus teksto fragmentus tokį judesį reikės pernelyg dažnai kartoti. Šis mažas nepasitenkinimas skamba kiek pretenzingai, turint omenyje, „kiek pastangų reikia įdėti“ verčiant popierinius puslapius. Patogiau naudotis kai kuriuose modeliuose esančiais puslapio pervertimo mygtukais – laikant įrenginį pirštai būna šalia jų. Gamintojos siūlo skirtingų sprendimų. Pavyzdžiui, „Kindle Oasis“ tokie mygtukai įmontuoti šone, „PocketBook Ultra“ – apačioje. Patogumas priklauso nuo to, kaip laikoma skaityklė: jei kaip knyga, centre esantiems nykščiams patogesni bus šoniniai mygtukai. Jei viena ranka tarsi telefonas – nykščiai strategiškai ilsėsis šalia apatinių mygtukų.

Objektyviai įvertinus, ši dilema tik menka smulkmena, nes skaityklė yra daugiau nei mygtukų spaudyklė. Tai įrišimą, popierių ir spalvotus viršelius eliminavusi technologija, leidžianti visiškai susitelkti į turinį. Tačiau niekada negali žinoti – galbūt po daugelio metų skaitytojai pasitiks naujas technologijas nostalgiškai prisimindami dvasingą skaityklių šviesą ir švelnų pirštų tekšenimą per ekraną?