-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jei 2015-aisiais savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimuose būtų galėję balsuoti visi, sulaukę 16 metų, rinkėjų skaičius būtų išaugęs kone 3 proc. Visgi taip praplėstas elektoratas nebūtų pakeitęs rezultatų.
Jei skaičiuotume, kad Alytaus miesto šešiolikmečių ir septyniolikmečių aktyvumas būtų tolygus suaugusiųjų (tai yra 51 proc.), prie balsadėžių būtų atėję maždaug 680 asmenų daugiau. Tiek nebūtų užtekę net vienam savivaldybės tarybos nario mandatui užsitikrinti.
Kita vertus, tai nereiškia, kad jaunimas nuo 16 metų nenusipelnė būti išgirstas savo mieste. „Regionuose gyvenančių jaunų žmonių nuolat mažėja, jaunuoliai linkę persikelti į didžiuosius miestus studijuoti ar ieškoti darbo, – teigė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Antanas Mikalauskas. – Tad balsavimas nuo 16 metų leistų aiškiau suprasti gimtajame mieste dar gyvenančio jaunimo poreikius.“ Kol pieva po bendrabučio langais greta universiteto netapo svarbesnė.
Pirmas žingsnis, rodantis pasitikėjimą jaunais žmonėmis savivaldybėse, jau buvo žengtas. 2018-aisiais Seimas iki 18 metų sumažino amžiaus cenzą kandidatuoti į savivaldybės tarybą ar mero postą. Vyriausioji rinkimų komisija informavo, kad sausio viduryje prašymus tapti kandidatais buvo pateikę 110 jaunuolių, kuriems rinkimų dieną bus nuo 18 iki 20 metų.
Balsavimas nuo 16 metų leistų aiškiau suprasti gimtajame mieste dar gyvenančio jaunimo poreikius.
Jaunieji politikai sako akcentuosiantys formaliojo ir neformaliojo ugdymo kokybės bei mokyklų infrastruktūros gerinimą gimtajame mieste, sieksiantys didinti jaunimo užimtumo galimybes. „Alytuje veikia iniciatyvų finansavimo modelis, kuris leidžia įgyvendinti nevyriausybinių organizacijų, neformalių jaunimo grupių veiklas. Norime tai plėsti, įtraukti kuo daugiau jaunų žmonių“, – planais dalijosi į savivaldybės tarybą Alytuje taikantis Lukas Stravinskas. Rinkimų dieną jam bus 19 metų.
Už jį ir kitus kandidatus balsuosiantys jauni rinkėjai, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros docentės Rūtos Žiliūkaitės teigimu, reikalaus daugiau temų: „Aktualu jiems bus įsidarbinimo galimybės ir geras darbo užmokestis, skaidrumas, prieinamos, tačiau minimaliai kainuojančios, geros kokybės viešosios paslaugos, taip pat tam tikros lengvatos.“ Svarbu esą bus ir jaunimą, kaip pagrindinę tikslinę grupę, pabrėžti visose politikos srityse.
Šios amžiaus grupės pilietinis raštingumas Lietuvoje vertinamas kaip palyginti menkas, tad erdvės abejonei, ar jaunuoliai bus pajėgūs spręsti patys, apstu. Svarstoma ir dėl to, ar jų pastūmėti sprendimai bus įgyvendinti ir ar išgelbės regionus. Tačiau pašnekovai sutinka, kad teisė balsuoti nuo 16 metų yra reali priemonė įgalinti jaunimui, leisti jam jaustis saugiam – išgirstam, įvertintam ir laukiamam – savo mieste. O ir dalyvavimas rinkimuose pirmiausia yra įprotis, kurį vertėtų ugdyti kuo anksčiau.
Komentarai
-
- raras
- 12:06 2019.03.06
-
- Goda
- 11:44 2019.03.08
Rodyti visus komentarus (2)amm.. 16 metų.. common.. brnadumo prasme, 16metis yra dar vaikas, nesuprantantis kaip veikia pasaulis.
aš nei 16m, nei 18m ne iki galo žinojau, kad ten per partijos ir kas vyksta, ką kalbėt apie kitus vaikus. ne ne, nesąmones sugalvoja žmonės 😀