Industrinės praeities renesansas

Industrinė pastato istorija nebe atbaido, o įkvepia kūrybai. Nebūtina griauti ar slėpti praeities, kur kas įdomiau leisti jai būti matomai ir išraiškingai. Tokiame fone priderinti šiuolaikiško gyvenimo akcentai būsto interjerą paverčia įdomiu, nestandartiniu kūriniu. Kanados architektų poros projektas nepaiso įprastų kūrybos rėmų.

Naujausias studijos „MARK+VIVI“ projektas įgyvendintas tranzitinėje Kvebeko dalyje, Monrealyje. Žaismingas, stilizuotas 99 m² renovuotas būstas šiuo metu yra projekto kūrėjų, architektų Marko Feketės ir Vivianos de Loeros gyvenamoji rezidencija bei studija.

(Adrieno Williamso nuotr.)

Atspindi industrinę praeitį

Feketė ir V. De Loera atnaujino 1880 metais statytą nediduką namą, kadaise priglausdavusį darbininkus. Atgimusiame pastate praeitis nėra išsitrynusi – tradicinis industrinis statinio braižas išsaugotas ir suvienytas su efektyvia ir išradinga šiuolaikiško dizaino koncepcija.

„Norėjome susikurti savo namus, kurie perteiktų XIX a. kanadietiško tipo namų charakterį ir kartu būtų pripildyti stilizuoto, žaismingo šiuolaikinio atspalvio. Išsaugojome visus paveldo aspektus bei namo dvasią, perteikiančią industrinius Monrealio metus“, – teigia architektai.

Projekto autoriai ir toliau laikėsi savo pamėgto kūrybos braižo – ilgalaikiškumo, antrinio medžiagų panaudojimo idėja jiems padiktavo pagrindinę projekto koncepciją. Užuot atsikračius šiukšlių, likusių nuo rekontrukcijos darbų, senos lentos, rėmai vėl atgijo naujomis stilingomis tvirtų baldų, spintų, barų formomis. „Bandome visada dirbti su paprastomis grynomis medžiagomis, užuot pirkę naujas“, – idėją komentuoja M. Fekete.

Plieno kolonos ir skersiniai buvo prijungti prie anksčiau čia buvusių medinių pastolių. Naujasis „skeletas“, aiškiai matomas ir nudažytas baltai, ne tik pagerino senojo kokybę, bet ir jį elegantiškai pabrėžė. Netikėtas ir malonus siurprizas buvo rekonstrukcijos metu rasti vintažiniai daiktai. Būtent jie nulėmė skirtingų pastato erdvių apipavidalinimą. Seni žaislai, senoviniai įrankiai, reklaminės plokštės su vintažiniu emaliu dabar tapę neatsiejamais namo dekoro elementais.

Švytinti geltona dvispalviame fone

Pro pagrindines namo duris įėjęs svečias patenka į bendrą svetainės ir virtuvės erdvę. Pirmajame aukšte taip pat įrengta vonia, skalbykla bei darbo studija. Antrajame – svečių kambarys ir šeimininkų miegamasis su vonia.

Po rekonstrukcijos pastatas optimaliai išnaudoja dienos šviesą. Antrajame aukšte virš laiptų buvo papildomai įrengti švieslangiai. Visi durų ir langų stiklai siekiant didesnio ekonomiškumo buvo pakeisti dvigubais. Kompaktiškas pastato dydis lemia, kad jam šildyti arba vėsinti pakanka minimalaus energijos kiekio. Gerą šilumos izoliaciją užtikrina ir efektyviai panaudota mineralinė vata.

Interjero spalvinė gama sukurta kontrastingai derinant juodą ir baltą spalvas. Didžioji sienų dalis nudažyta baltai – tai leidžia efektingiau eksponuoti paveikslus, knygas. Juoda spalva – tai mokyklinės lentos prototipas. Kreida užrašytas būtiniausių pirkinių sąrašas, dienos sentencijos ar nupiešti naujausi eskizai – juoda lenta suteikia bet kokias kūrybos galimybes.

Pretenzingai priderinta ryški geltona spalva jau beveik tapusi architektų poros braižu. Geltonai švyti ne tik laiptinės sienelė, bet ir į antrą aukštą vedantys laiptai. Geltonos įėjimo durys praneša apie viduje besislepiantį originalų interjerą.

Virtuvės spintos, lentynos padarytos iš vietinės klijuotos faneros. Vonios spintelės ir virtuvės sala – iš likusios nuo namo rekonstravimo darbų medienos. Knygos interjere rodo ne tik šeimininkų pomėgį, bet ir praverčia kaip dekoro detalė. Lentynos įkurdintos nišose, taip sutaupant vietos.

Minimalistinio dizaino baldai, sienas puošiantys tapybos kūriniai liudija šiuolaikinį stilių, subtiliai susiliejantį su beveik pusantro šimtmečio senumo buities relikvijomis.