Gyvenimas šalia ąžuolo

Modernų namą jaunai šeimai projektavę „Atelje 3D“ architektai Aurėja Šlančė ir Marius Šlančius privalėjo atsižvelgti ne tik į šeimininkų pageidavimus, bet ir solidų sklypo senbuvį – šimtametį ąžuolą.

Prakutusių miestiečių kvartalas

Šalia gatvės Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose iškilusį dviaukštį juosia aukšta tinkuota tvora, sauganti jame gyvenančių žmonių privatumą. Už jos – jaukus kiemelis su terasa, baseinu ir ąžuolu. Pastatą architektai priglaudė prie kaimyninių sklypų kraštinių, o kiemą suplanavo taip, kad į jį patektų ryto saulės ir namas nemestų šešėlio.

Prieš pradėdamas pasakoti apie darbus, architektai trumpam atsigręžia į šio miesto rajono istoriją. Jis pasakoja, kad šalia esantys Žemieji Šančiai kūrėsi aplink kareivines, šioje vietoje buvusias nuo Napoleono laikų. Ir pats žodis „šančiai“ esą kilęs iš prancūziško chantier (liet. statybvietė). XIX a. tai buvo garsus pramonės kvartalas, aplink kurį spietėsi iš lentų sukalti darbininkų nameliai, vadinti brazilkomis.

Leono Garbačausko fotografija

„Aukščiau Žemųjų Šančių įsikūrė prakutusių miestiečių gyvenvietė. Sklypai čia buvo erdvesni, apsupti senų medžių: ąžuolų, gluosnių. Tarp senų medžių ir šis sklypas“, – aiškina jie.

Baseinas-terasa

Žemės sklypą čia įsigijęs kaunietis pageidavo jame matyti modernų namą. Architektai džiaugiasi, kad užsakovo ir projektuotojų požiūris beveik idealiai sutapo, o namo šeimininkai pasirinko drąsiausią projektą iš siūlytų.

Viename lygyje su veja esantis baseinas – viena iš šeimininkų keltų sąlygų. Pašnekovai prisimena abejoję, ar toks pageidavimas įgyvendinamas. Daugiausia dvejonių būta dėl saugumo, bet užsakovas įrodė, kad viskas įmanoma. Nenaudojamas baseinas užveriamas iš po terasos išvažiuojančiu dangčiu ir tarsi ją pratęsia. Taip apsaugomi ne tik vaikai, bet ir į kiemą galintys užklysti gyvūnai.

Leono Garbačausko fotografija

Aplink baseiną einanti terasa vienija pirmame aukšte esančią priepirčio zoną, svetainę, valgomąjį, darbo kabinetą ir šalia garažo įkurtą dirbtuvėlių zoną. Taip suformuojamas jaukus vidinis kiemelis.

Draugiškas kaimynams

Pastato apdailai nuspręsta pasirinkti dvi iš pirmo žvilgsnio agresyviai atrodančias medžiagas: betoną ir skardą. Juodos skardos apdailą pagyvina lankstinio raštas, sukuriantis nevienodo pločio lentomis apkalto fasado įspūdį. Betono apdaila – primiršta klasika. „Po betonu yra šiltinimo sluoksniai, o medžio klojinių raštas suteikia šilumos ir dekoratyvumo. Tai ilgaamžė medžiaga. Jeigu atsirastų samanėlių, jį lengva nuplauti, nors tai gal kaip tik namui suteiktų papildomo grožio“, – svarsto architektai.

Leono Garbačausko fotografija

Pirmo aukšto stogas galėtų būti išnaudotas terasai, tačiau turint tokį vidinį kiemą, architektų nuomone, jos tiesiog nebereikia. Antro aukšto stogas „gaudo“ saulės energiją – čia įrengtos saulės baterijos.

Pastato apdailai nuspręsta pasirinkti dvi iš pirmo žvilgsnio agresyviai atrodančias medžiagas: betoną ir skardą.

Nepaisant modernaus projekto, pastatą projektavę architektai atsižvelgė ir į aplinką: namas be antresolės, galinčios užstoti kaimynams vaizdą. „Taip mes suprantame prisiderinimą prie aplinkos“, – teigia „Atelje 3D“ studijos komanda.