Kontaktai

Grogas: sunaikinta tapatybė

Žemyn smunkantis termometro stulpelis nuo kūną ir protą stingdančio šalčio Viktoriją Vitkauskaitę verčia gintis vizijomis apie spragsintį židinį, kojas supantį pledą ir stiklinę ko nors šilto. Pavyzdžiui, grogo – paprastai paruošiamo, tačiau nelabai dažnai į akiratį patenkančio gėrimo.

Grogo istorijos pradžioje buvo ne šaltis, o jūros liga. Būtent jos prevencijai Anglijos karališkojo laivyno jūreiviams gana dosniomis porcijomis buvo pilstomas romas. Šią tradiciją savaip pakoregavo admirolas Edwardas Vernonas, nutaręs romą skiesti karštu vandeniu ir patiekti su citrina. Jo įsakymu nuo 1740-ųjų rugpjūčio jūreiviams tokie „vaistai“ buvo skiriami du kartus per dieną griežtai nustatytomis valandomis. Pavadinimą gėrimui suteikė patys jūreiviai. Admirolą jie pravardžiavo Senuoju Grogu, nes jis nuolat dėvėjo apsiaustą iš šiurkštaus neperšlampamo audinio, angliškai vadinto „grogram“. Dalis E. Vernono pravardės prilipo ir romui su vandeniu.

Gėrimas greitai paplito laivyne, tik į E. Vernono pasiūlytą citrinos skiltelę kai kuriuose laivuose buvo šnairuojama kreivai. Tačiau po kelerių metų paskelbta, kad citrina – efektyvus ginklas kaunantis su skorbuto grėsme. Ši liga, atsirandanti dėl vitamino C trūkumo, laivyne buvo dažna viešnia. Taip vandens ir romo stiklinėje lygiateises pozicijas išsikovojo ir skiltelė citrinos.

Dabartiniais laikais grogo pavadinimas potencialiam jo ragautojui kelia nedidelę sumaištį. Internetas knibžda receptų, kuriuose jis painiojamas su punšu ar net karštu vynu. Yra tekę ragauti „grogo“ su ledukais arba matyti versiją, bent vizualiai niekuo nesiskiriančią nuo ispaniškosios sangrijos. Žinoma, savo virtuvėse galime improvizuoti, kiek širdis geidžia, tačiau ir ten pagamintų balandėlių nevadiname cepelinais. Užsispyrimas išsiaiškinti, kuo iš esmės skiriasi grogas nuo punšo, davė šiokių tokių rezultatų. Pirmiausia grogas, kaip ir savo istorijos pradžioje, turėtų būti šiltas gėrimas. Punšas gali būti patiekiamas ir šiltas, ir šaltas. Į jį reikėtų dėti vaisių, cukraus, pilti raudonojo vyno, stipresnio alkoholio, o grogui svarbiausia – karšta arbata, vanduo arba pakaitintos vaisių sultys ir stiprus alkoholis.

Kelią nuo teorijos link praktikos šiek tiek apsunkina gėdingai – arba, atsižvelgiant į gyvenimo būdą ir požiūrį, pavyzdingai – tuščias namų baras. Nei romo, nei konjako, nei degtinės – nieko, kas įprastai naudojama grogui. Tenka improvizuoti ir traukti neseniai lauktuvių gautą suvenyrinį butelį kroatiškos slivovicos – iš slyvų pagamintos rakijos. Šalia pastatau specialiai grogui nupirktos trauktinės su bruknių sultimis. Dar susirandu juodosios arbatos arbatžolių ir spanguolių sulčių.

Prisimenu, kad anksčiau aplankyta kavinė „Balti drambliai“ daryti grogą pradėjo nuo prieskonių. Jų, tinkamų šiam gėrimui, atsargos namuose taip pat kuklios, be to, gvazdikėlių ar pipirų derinys su spanguolių sultimis skamba keistai. Todėl pirmiausia pasiruošiu puodelį juodosios arbatos, o prikaistuvyje imu kaitinti spanguolių sultis. Sušilusias, tačiau ne užvirusias patraukiu nuo ugnies ir dairausi, kur supilti. Karšto vyno taurės podėlyje dar laukia dienos šviesos ir sezono atidarymo. Dailus dubuo su samčiu puikiai tiktų punšui, bet grogas įprastai patiekiamas taurėje arba puodelyje. Į pastarąjį supilu maždaug 100 ml pašildytų sulčių ir šliūkšteliu truputį nesaldintos arbatos. Tada įpilu apie 10 ml slivovicos ir apie 20 ml trauktinės su bruknių sultimis. Šiek tiek per saldų skonį pareguliuoju keliais šaukštais juodosios arbatos. Grogas paruoštas.

Sekmadienio vakaras su garuojančiu gėrimu ir knyga slenka ramiai ir jaukiai. Perskaityta knyga keliauja į lentyną, išgerto grogo receptas – į vienintelį kartą gamintų gėrimų atminimo aruodą. Dar vienas bandymas, kurio rezultatą mieliau ragaučiau bare, nei traukdama naminius prikaistuvius. Jei būčiau vėjo talžomame laive mėnesius leidžiantis jūreivis, manyčiau atvirkščiai: tokiomis sąlygomis kur kas išmintingiau būtų pasilikti grogą, o ne knygą. Visa laimė, nesu.

Kavinės „Balti drambliai“ obuolių grogas

Klasikinį obuolių grogo receptą kavinė patobulino trijų prieskonių deriniu. Juos būtina pirmiausia užpilti ne sultimis, o romu – taip prieskonių skonis ir aromatas geriau atsiskleidžia. Grogą ruošiantys kavinės barmenai sultis ir alkoholį kaitina karštais garais. Tačiau namų sąlygomis šį gėrimą galima gaminti šiek tiek kitaip: puode reikėtų pakaitinti tik sultis, o alkoholio ne. Jei grogui naudosite 40 laipsnių romą, tuomet jo reikės dvigubai.

SUDEDAMOSIOS DALYS:

20 ml 80 laipsnių romo „Stroh“,
120 ml obuolių sulčių,
kardamonų sėklų,
juodųjų pipirų,
gvazdikėlių.

PARUOŠIMAS:
į taurę, kurioje patieksime grogą, įberiame tris kardamonų sėklas, kelis juoduosius pipirus ir keletą gvazdikėlių. Prieskonius užpilame romu. Supilame obuolių sultis ir viską kaitiname garais. Jokiu būdu neužverdame – temperatūra neturėtų viršyti 80 laipsnių. Patiekiame su skiltele obuolio.