Pirmąja dueto „El Nucleo“ pasirodymų aikštele tapo gatvė. („El Nucleo“ nuotr.)

Galimybių aritmetika

Galimybių aritmetika

Iš Kolumbijos – į Prancūziją. Iš profesionalo – į studentą. Iš nevilties patyrus traumą – į entuziazmą bandyti naujus akrobatinius judesius ignoruojant skausmą. Wilmerio Marquezo, vieno iš akrobatų dueto „El Nucleo“ narių, kūrybinis kelias kupinas paradoksų ir netikėtų vingių. Tačiau Viktorijai Vitkauskaitei būsimasis festivalio „Naujasis cirko savaitgalis“ svečias sako, kad didžiausi iššūkiai galiausiai virto geriausiais sprendimais.

„Aš tik norėjau išmokti daryti kūlverstį ore“, – šypteli W. Marquezas, klausinėjamas apie pačiam netikėtą posūkį į šiuolaikinį cirką – meno sritį, kuri jo gimtojoje Kolumbijoje iki šiol nėra išsikovojusi tvirtesnių pozicijų.

Per mūsų pokalbį „Skype“ programėlė vietomis šiek tiek uždelsia perduoti pašnekovo balsą, bet trumpas tylos pauzes su kaupu kompensuoja W. Marquezo kūno kalba. Žmogui, kuris dar prieš atrasdamas šiuolaikinį cirką daug laiko skyrė kapueirai, gimnastikai, plaukimui ir šokiui, judesiu išreikšti savo mintis turbūt yra taip pat natūralu, kaip kvėpuoti. Įtariu, kad cirko artistu jis save įsivaizdavo jau vaikystėje, žiūrėdamas į amžinai linksmus klounus ir dviračiais važinėjančius gyvūnus? „Ne, vaikystėje apskritai niekada neidavau į cirką. Bogotoje šiuolaikinio cirko ir nebuvo, tik klasikinis. Bet gimiau skurdžiame rajone, kurio gyventojams patekti į cirką, teatrą, įvairius šou nebuvo lengva“, – sako W. Marquezas.

Pirmąja šokio, teatro ir gatvės meno sintezės aikštele paauglystėje natūraliai tapo gatvė. Tiksliau – didelis parkas, prie kurio gyveno pašnekovas ir kuriame nuolat vykdavo įvairūs judesio užsiėmimai. Su bendramoksliais ir bendraminčiais W. Marquezas čia vaikščiojo kojūkais, režisavo vaidinimus, galiausiai nusprendė įkurti hiphopo grupę. Draugai išmokė jį ore atbulą apsiversti kūlversčio, ir būsimasis „El Nucleo“ narys įsivaizdavo, kad tuo jo kontaktas su akrobatika baigsis. Tačiau netrukus, eidamas iš mokyklos namo, su bičiuliais pamatė gatvės spektaklį. „Pirmą kartą gyvenime išvydome profesionalų trijų akrobatų šou. Tai, ką jie darė, atrodė neįtikėtina, neįmanoma. Po poros savaičių jie mūsų mokyklos moksleiviams surengė nemokamą pamoką. Ten mes nuėjome, ir taip viskas prasidėjo“, – pasakoja W. Marquezas.

Sakydamas „mes“ jis turi omeny du žmones – save ir Edwardą Alemaną. Susipažinę būdami vos dešimties, po kelerių metų jie kartu suformavo akrobatų duetą ir net neįsivaizduoja, ką reikštų dirbti su kitu partneriu. Pašnekovas pripažįsta, kad „El Nucleo“ – netipinis akrobatų duetas. Paprastai akrobatinius triukus demonstruoja augalotas vyras ir mažutė moteris. „El Nucleo“ atveju yra priešingai: daugiau ore balansuojantis ir triukus rodantis E. Alemanas yra netgi aukštesnis už W. Marquezą, kuris įprastai daugiau laiko praleidžia abiem kojomis įsirėmęs į žemę ir palaikydamas dueto pusiausvyrą. Kolumbietis aiškina, kad renkantis akrobatinio dueto partnerį svarbu daugybė dalykų. Tačiau „El Nucleo“ nariai nesirinko vienas kito: dar vaikystėje pradėję šlifuoti pirmuosius judesius juodu dirba kartu iki šiol.

Norime būti tikri, kad mūsų veiksmai nekels pavojaus nei mums, nei aplinkiniams.

Abu priėmė sprendimą žengti naują karjeros žingsnį ir iš Bogotos keltis į Prancūziją. Čia veikia prestižinis Nacionalinis cirko menų centras, kuriame laukiami tik profesionalūs šiuolaikinio cirko kūrėjai. Kita kalba, kita kultūra, kitas gyvenimo ritmas – nevieninteliai pokyčiai, šiuolaikinio cirko tėvynėje laukę akrobatų dueto. Iš aštuonerius metus šiuolaikiniam cirkui jau atidavusių profesionalų juodu staiga vėl tapo studentais. Tačiau šiandien W. Marquezas įsitikinęs, kad tai buvo teisingas sprendimas: „Reikėjo keisti gyvenimo būdą, požiūrį – viską, bet mes nepasigailėjome, nes tai buvo puikūs metai.“

Kūnas gali išduoti

Kai cirko arenoje, teatro salėje ar miesto aikštėje stebi šiuolaikinio cirko kūrėjų pasirodymus, susižavėjimas ir smalsumas neretai maišosi su baime ir adrenalinu. Suvokimas, kad pavojingą triuką demonstruojantis artistas gali nukristi, gąsdina, bet kartu gniaužia kvapą ir neleidžia atplėšti akių. W. Marquezas neneigia – kiekviename šou yra bent trumpas momentas, kai artistas žino, kad jo klaida kainuotų daug. Tačiau bet kokia rizika „El Nucleo“ spektakliuose yra gerai apgalvota ir apskaičiuota. „Kartais žaidžiame tuo publikos baimės jausmu. Bet iš tiesų visada atliekame tik 50 procentų to, ką galėtume padaryti. Norime būti tikri, kad mūsų veiksmai nekels pavojaus nei mums, nei aplinkiniams. Todėl per šou parodome tik pusę savo galimybių“, – sako akrobatas.

Kita vertus, nėra garantijų, kad net puikiai išmoktas triukas visada pavyks tobulai. Kūnas gali išduoti pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis ir dėl pačių įvairiausių priežasčių. Šią vasarą „El Nucleo“ surengė spektaklį Kuske. Šis Peru miestas plyti maždaug 3500 metrų aukštyje. Jau prasidėjus spektakliui E. Alemanui ėmė svaigti galva. Publika nieko nepastebėjo: apie tai, kad jaučiasi prastokai, akrobatas partnerį įspėjo žvilgsniu. Tai supratęs, W. Marquezas ėmė elgtis atsargiau, judėti lėčiau, ir vaidinimas baigėsi sėkmingai.

Didžiausia traumų rizika tyko ne spektakliuose, o ilguose kūrybinių ieškojimų procesuose. Čia minėta 50 procentų taisyklė neveikia: naujas kompozicijas kuriantys artistai į šią rizikingą veiklą neria stačia galva. Rimtesnių traumų W. Marquezas neišvengė du kartus, abu – pačiais netinkamiausiais momentais. Jau pradėjęs antruosius studijų metus Prancūzijos cirko mokykloje jis rimtai susižeidė petį. Antrą sykį susižalojo repetuodamas spektaklį „Kas aš esu?“ („Quien soy?“) gimtojoje Kolumbijoje. Achilo sausgyslės trauma privertė keliems mėnesiams atidėti spektaklio kūrybinį procesą. „Abu kartus pamaniau – velnias, kodėl dabar? Laukia tiek naujovių, užsiėmimų, o aš patyriau traumą. Galiausiai viskas išėjo dar geriau, nei galvojau. Su partneriu nutarėme žengti kitu keliu ir bandyti šlifuoti kitus judesius, kuriems trauma netrukdė. Ieškojome savos akrobatinės kalbos. Taigi trauma išėjo į gera“, – juokiasi akrobatas.

Domina žmonių ryšiai

Baigę studijas Prancūzijos cirko mokykloje, W. Marquezas ir E. Alemanas atsidūrė savotiškoje kryžkelėje. Iki tol kitoms organizacijoms ir institucijoms dirbęs, socialiniuose cirko ir gatvės teatro projektuose dalyvavęs duetas pajuto, kad atėjo laikas kurti ką nors savo. „Natūraliai kilo klausimai, kas aš esu, kas mes esame kaip duetas. Iš to ir atsirado pirmasis mūsų sukurtas spektaklis „Kas aš esu?“, – grįžimą prie hamletiško klausimo prisimena akrobatas.

Jis nepuola teigti, kad kūno kalba galima pasakyti daugiau nei žodžiais. W. Marquezas neslepia ir to, kad vieno aiškiai suprantamo atsakymo jų spektaklyje nėra. „Jeigu jūsų gyvenime dabar yra ypatingas, sudėtingesnis etapas, žiūrėdamas mūsų spektaklį pastebėsite visai kitus dalykus nei šalia sėdintis žmogus, kurio gyvenime viskas puiku, – aiškina pašnekovas ir pamąstęs priduria: – Mes pasirinkome kalbėti apie žmonių ryšius. Gyvename tarp tūkstančių žmonių, bet kartais jaučiamės labai vieniši. Todėl mūsų spektaklyje yra daug rankų kontakto: nuolat laikydamiesi vienas kito, tapdami atrama mes norime parodyti, kaip svarbu žmonių santykiuose dalijimosi idėja.“

Rugsėjį Vilniaus Menų spaustuvė taps viena iš daugybės scenų, kuriose rodomas 2013-aisiais pastatytas „Kas aš esu?“. Tačiau „El Nucleo“ iki šiol rodo spektaklius ne tik profesionalų scenose, bet ir gatvėse. Vieną tokį šou – interaktyvų cirko spektaklį „Be sustojimo“ – duetas parodys ir Menų spaustuvės kieme.

W. Marquezas pripažįsta, kad vaidinti teatre sėdintiems žiūrovams ir gatvės praeiviams – labai skirtingos patirtys. Tačiau nė viena jų nėra vertingesnė ar blogesnė: „Svarbiausias dalykas yra ne scena, kur vyksta spektaklis, netgi ne menininkas, o publika. Vykstant spektakliui tarp žiūrovų nelieka skirtumų, turtingų ar vargšų atskirties. Visi tie žmonės susiburia vienoje vietoje tuo pačiu metu ir gyvena tavo rodoma istorija. Man tai yra pats didžiausias stebuklas.“

Vaikystės draugai W. Marquezas (apačioje) ir E. Alemanas tapo garsiu akrobatų duetu. („El Nucleo“ nuotr.)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų