Fantazijų pasaulis

Fantazijų pasaulis

Seksizmas Japonijoje niekam nepadeda

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad „Sora Tob Sakana“ nutaikyta į paauglystėn žengiančių vaikų rinką. Juk šią popgrupę sudaro keturios 14–16 metų mergaitės gražutėmis pūstomis suknelėmis ir į uodegas surištais plaukais, atliekančios saldžias daineles, pagardintas pakrypavimais. Bet į Jokohamoje liepos 9-ąją vykusį panašių dievaičių grupių festivalį susirinko daugiausia vienišų 20–50 metų vyrų, kurie laisvai galėtų vadintis otaku (pamišusiais gerbėjais). Paklausti kai kurie vyrai sako, kad nemato poreikio tuoktis – iš dievaičių jie sulaukia pakankamai romantikos.

Šiurpu? Taip, daugelis gerbėjų yra ojisan (pagyvenę dėdulės), kaip teigia viena grupės narių Rei Kazama, kuri iš pažiūros jaučiasi kiek nejaukiai. Jai labiau patiktų jaunesnė publika. Bet mergina priduria, kad iš ojisan sulaukia daug palaikymo: „Tarsi jie mus augintų.“ Pasak vieno grupės vadybininkų, tyrumas daro prekę patrauklią. Pagal sutartį mergaitės negali turėti vaikinų, turbūt siekiant paskatinti gerbėjus nukreipti fantazijas į mėgstamas dainininkes. (Kai viena populiariausios Japonijoje dievaičių grupės AKB48 narė neseniai pranešė išeinanti, nes išteka, gerbėjai putojo kaip apgauti mylimieji.)

Taip pat svarbu gerbėjams leisti susitikti su grupių narėmis, įskaitant fotografavimąsi ir leidimą 20 sekundžių paspausti ranką. Visa tai sudaro specialų meniu, setto, ir gali kainuoti 4 tūkst. jenų (30 eurų) už kartą. Sumanytojai rado ne vieną būdą, kaip iš otaku paimti pinigų.

Tai – lengviau suvokiama stulbinamo Japonijos gebėjimo lytinius potraukius paversti efektyviu verslu pusė. Akihabara, mangos ir animė meka Tokijuje, sykiu yra ir mokinukių bei jų uniformų fetišo centras. Tenykščiuose „JK salonuose“ (joshi kosei – mokinukė) uniforma vilkinti mergina išpranašaus likimą. Arba, sumokėjus 3 tūkst. jenų, bus galima 20 minučių šalia jos prigulti. Daug kur apsiribojama tik tuo. Bet jei otaku žino, kur ieškoti, įmanoma gauti ir sekso. Naujas miesto potvarkis, draudžiantis dar 18-os nesulaukusioms merginoms dirbti JK versle, gali tik pastūmėti šią veiklą persikelti į pogrindį arba į internetą.

Dažnam tai įrodymas, kad Japonijos visuomenėje paplitusi mizoginija, dažnai moteris žeminanti, kartais pavojinga. Vis dėlto dalis sociologų tvirtina, jog ir vyrams šalyje ne itin saldu. Kaip įrodymas pateikiama statistika, liudijanti, kad mažėja santuokų ir romantinių santykių. Trys penktadaliai 25–35 metų vyrų yra nevedę. Draudimo bendrovės „Meiji Yasuda“ tyrimų padalinio surengta apklausa parodė, kad 53 proc. 20–29 metų vyrų nėra draugavę (apibrėžta neaiškiai) su moterimis, o štai JAV 64 proc. šios lyties atstovų teigia iki 20 metų jau spėję pasimylėti.

Vyrams nepadeda didelio pramonės augimo laikais susiformavusi darbo praktika. Iš vyrų dominuojamos darbo jėgos tikimasi ilgų darbo valandų, dažnai be užmokesčio už viršvalandžius, o vėliau pasisėdėjimų prirūkytuose baruose su viršininku iki paskutinio traukinio namo. Įsivaizduojama, kad darbuotojų namais rūpinasi sutuoktinė, vykdanti namų šeimininkės pareigas. Bet šiandien net ir jauniems darbuotojams, kuriems pasiseka gauti neterminuotą sutartį, nelengva išlaikyti šeimą iš vieno žmogaus pajamų.

O kalbant apie „nesaugius“, pagal terminuotas sutartis Japonijoje dirbančius vaikinus, kurių vis daugiau, tai galima apskritai pamiršti. Dabar, kai moterys turi daugiau galimybių gauti darbą, net jei ne itin puikų, jos gali sau leisti laukti geresnio partnerio, t. y. neblogai uždirbančio. Aiškinantis, ką mano antros pusės ieškančios netekėjusios moterys, tarp labiau išsilavinusių įprasta žemiausia ribą, regis, siekia 7 mln. jenų (55 tūkst. eurų) per metus. Meilės ir santuokos kaina kasmet vis auga, kaip tvirtina socialinių tinklų komentatorė Kaori Shoji. Kas nori tekėti už nevykėlio?

Žiūrint į turtingąjį pasaulį, japonų santuokos tikrai teikia mažiausiai pasitenkinimo. Trūksta atviro švelnumo. Pasak sociologų, susilaukusi vaikų motina jaučia didžiulį spaudimą visa galva pasinerti į motinystę. Kitos kritiškai tyrinėja, ko įdedama pietums, o į auklės ar valytojos samdymą žiūrima kreivai. Tradicinėje šeimoje vyras turi mažai pareigų ir prie vaikų auginimo ar namų tvarkymo prisideda minimaliai.

Sykiu jam tenka susitaikyti su sumenkusiu vaidmeniu. Visą atlyginimą pasiima žmona, kuri tvarko namų finansus, o vyrui duoda šiek tiek kišenpinigių. Dažnai žmona leidžia sutuoktiniui suprasti, kad šis grįžtų tik tada, kai bus suguldyti vaikai. Būna, kad atžalos Japonijoje su mama miega iki dešimties ar vienuolikos metų. „Nežinau, ar atskiras miegamasis vyrui yra norma, bet tai tikrai įprasta“, – sakė Toko Shirakawa iš vyriausybės lyties klausimų grupės. Atrodo, kad susituokusios poros vis dažniau gyvena be sekso.

Mamyčiukai

Daugeliui vaikinų dievinanti mama – pagrindinė pažintis su moterimis. Vaikinui gali atrodyti, kad nieko geresnio negalima tikėtis. Paklausęs jaunuolių, kodėl neieško merginos, dažniausia išgirsi atsakymą mendokusai – per daug vargo. Tai apima daugybę problemų. Pasak Masahiro Yamados iš Chuo universiteto, viena jų – Japonijos visuomenei būdinga stipri savo rato įtaka, taip pat baimė patraukus dėmesį tapti apkalbų ar net patyčių objektu, sustiprinta socialinių medijų. Susijęs veiksnys – stulbinama socialinė segregacija pagal lytį Japonijoje. Kaip nurodo K. Shoji, baruose įprasta matyti prie vieno stalo susėdusius įmonėse dirbančius vaikinus, kurie skundžiasi bosais, o greta, prie kito, netekėjusias merginas, dejuojančias, kad nėra tinkamų vyrų. Bet nei vieni, nei kiti nesidairo į šonus, užuot pasinaudoję proga susirasti naujų draugų, o gal ir porą. Japonijai puikiai sekasi su geiduliu ir aistra, bet, komentatorė priduria, prastai – su meile.

Paklausęs jaunuolių, kodėl neieško merginos, dažniausiai išgirsi atsakymą mendokusai – per daug vargo.

Gali padėti rinka. Kai vaikinų savigarba žema, o baimė būti atstumtiems moterų didelė, gali matyti, kuo patrauklios paauglės pupytės. Bet kam tuo apsiriboti? Seniausia Japonijos sekso lėlių, dabar siūlomų su keičiamomis galvomis ir genitalijomis bei malonia paliesti silikonine oda ir kainuojančių nuo 800 tūkst. jenų (6200 eurų), gamintoja „Orient Industry“ nori, kad klientai savo pirkinius laikytų meno kūriniais. Pigesnis variantas – figūrinės pagalvės (taip pat su priedais), kviečiančios naudotoją į fantazijų ir svajų pasaulį. Galų gale pagalvė niekada tavęs nepažemins.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų