„Ekoagros“, anot A. Makarevičiaus, jau tapo mūsų šalies „vizitine kortele“, viešinančia šalies pasiekimus ekologiniame sektoriuje pasauliniu mastu.

Ekologiniams ūkiams metas kooperuotis

Ekologiniams ūkiams metas kooperuotis

Pastaraisiais metais ekologinis ūkininkavimas ES ir Lietuvoje ne tik populiarėja, tačiau ir kyla į naują lygmenį.

VšĮ „Ekoagros“ direktorius Antanas Makarevičius pažymi, kad ekologinis ūkininkavimas gerokai skiriasi nuo tradicinio – ekologiniame ūkyje atsisakoma pesticidų, sintetinių trąšų bei medžiagų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. „Esminis ekologinio ūkininkavimo pagrindas – dirvožemio struktūros gerinimas. Ekologinę gamybą vykdantys sertifikuoti ūkio subjektai vertina ekologinio ūkininkavimo poreikį, kuris teigiamai veikia vartotojų sveikatą, tausoja aplinką ir sukuria naujas užimtumo galimybes ekologinio ūkininkavimo, perdirbimo, paslaugų sektoriuose“.

Lietuvoje, kur ekologiniai ūkiai šiandien užima beveik 8 proc. (daugiau kaip 225 000 ha) visų dirbamos žemės plotų, toliau turėtų būti aktyviai puoselėjama ši tradicija. Prie to prisideda ir VšĮ „Ekoagros“, kuri, anot A. Makarevičiaus, jau tapo mūsų šalies „vizitine kortele“, viešinančia šalies pasiekimus ekologiniame sektoriuje pasauliniu mastu.

„Jau dabar Lietuvos ekologiškos produkcijos konkurencingumas pasaulio rinkose yra pakankamai aukštas, supirkėjai vertina jos patikimumą ir aukštą kokybę, todėl ateityje įgyvendinę numatytus planus galime pasiekti ir dar geresnių rezultatų“, – neabejoja VšĮ „Ekoagros“ vadovas.

Jo teigimu, per pastaruosius du dešimtmečius perspektyvios ekologiško ūkininkavimo idėjos išaugo į savarankišką ir sėkmingai veikiančią įstaigą, kurios pagrindiniai tikslai – tinkamai įgyvendinti sertifikavimo įstaigoms keliamus reikalavimus: būti nešališkiems atliekant ūkio subjektų sertifikavimą bei kontrolę ir prisiimti atsakomybę už atliekamos veiklos efektyvumą, kokybę.

Svarbi ir ūkio subjektų motyvacija vartotojui pasiūlyti kokybišką ir ekologišką produktą.

Paklaustas apie didžiausius iššūkius, A. Makarevičius paminėjo patikras ir „Ekoagros“ pripažinimą užsienio šalyse bei sertifikavimą pagal privačius standartus. Šiandien įstaiga sėkmingai vykdo patikrinimus pagal privačių standartų reikalavimus: DEMETER, BIO SUISSE, KRAV, NATURLAND, BIOLAND, NOP, kosmetikos CCPB ir NATRUE, tekstilės GOTS ir TE.

Tai atvėrė kelią Lietuvos žemdirbiams bei perdirbėjams parduoti savo produkciją kitose šalyse ir tapo viena iš ekologinio ūkininkavimo plėtros paskatų.

„Taip pat svarbi ūkio subjektų motyvacija vartotojui pasiūlyti kokybišką ir ekologišką produktą. Kadangi didėja vartotojų poreikiai vartoti kuo natūralesnius produktus, plečiasi ir jų asortimentas. Galime vartotojus užtikrinti, kad „Ekoagros“ sertifikuoti produktai yra ne tik kokybiški. Visi su ekologiškais ir „Kokybės“ ženklu ženklintais produktais dirbantys asmenys nuo auginimo iki jų pateikimo į apyvartą yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla kruopščiai tikrinama, ir tik tuomet produktai sertifikuojami“, – pabrėžė pašnekovas.

Iš ekologinio ūkininkavimo plėtros kliūčių jis išskyrė pagrindinę – silpną kooperaciją. Vakaruose pažengę ūkiai yra susikooperavę, pagamintą produkciją laiko kartu ir gali rinkai pasiūlyti kur kas didesnį jos kiekį. O pavieniams ūkininkams Lietuvoje sunku konkuruoti.

Būtent kooperacija gali padėti Lietuvos ekologiniams ūkiams išlikti rinkoje po 2020-ųjų. „Ūkio subjektai, kurie valdo 100 ir daugiau hektarų, turėtų lengvai gyvuoti ir po 2020-ųjų, jeigu ir neliks paramos. Tačiau mažesniems ūkiams būtina kooperuotis. Tai leistų pateikti didesnį kiekį ekologiškos produkcijos ir konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir ES rinkose“, – ragina A. Makarevičius.

Kooperacijos skatinimas, plėtojimas ir parama yra vienas pagrindinių tiek Lietuvos, tiek ES politikoje, ilgalaikėse strategijose ir teisės aktuose formuojamos politikos prioritetų, tačiau pastebima, jog konkretūs veiksmai kol kas neįgyvendinami. Kiek labiau ramesni dėl savo ateities gali būti specializuoti ūkiai, pavyzdžiui, uogininkystės, sodininkystės, daržininkystės, nes jiems, net ir užimantiems nedidelius plotus, lengviau konkuruoti.

Europos Sąjunga siekia, kad iki 2030-ųjų bent 50 proc. visų ūkių taptų ekologiniais. Lietuva – ne išimtis, čia, kaip ir kitose Bendrijos šalyse, ekologinių ūkių skaičius turėtų didėti. Tam būtina ir valstybės parama, kuri yra itin reikšminga, skatinant ekologiškų ūkių plėtrą.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų