Dukart du: aritmetika restorane

„Kai forma pralenkia turinį, gero nelauk“, – tariau užstalės bendrininkams, per vėlai supratęs žodžių banalybę. Pro didelius restorano „Meat“ langus dairiausi kiek padrikai.

Link upės kilo neaiškaus likimo, bet aiškiai žiaurios formos Sporto rūmų stogo balnas, šiauriau – su sportiniu azartu stadiono erdvę užkariaujanti „Hanner“ statybų komanda. Dvi mūsų stalo poros išpuoselėto restorano interjere atrodė taip lyg lauktų įkurtuvių pilnatvės. Su viltimi, kad naujo turto sluoksnis tuoj pripildys restoraną. „Graži vieta, kad dar žmonių būtų, – minorine gaida pasakė barzdotas inteligentas priešais mane ir dar pridūrė: – Kaip ir visa Lietuva…“

Dama šalia jo užsakė vyno ir vandens visiems. „Trivento Malbec“ iš Mendozos rūsių (22 eurai už butelį). Meninės prigimties keturiasdešimtmetė sėdėjo šalia manęs, bet nebuvo mano. Visiems buvo aiškus mano polinkis siekti restoranų reporterio naudos iš didesnės kompanijos brangiame restorane: palengvinimas redakcijos naštos, patiriant daugiau skonių, kvapų ir spėlionių, nors ir nepasiekiančių penkiasdešimties atspalvių.

Šis restoranas neabejotinai yra pasiturintiems ir tvirtiems žmonėms. Viskas nuo solidaus minimalizmo vidaus įrenginių iki stalo indų buvo kieta, kaip kieti buvo ketaus dubenys ir net padėklai po salotų dubenimis. Žmogų užmušti gali, bet sudaužyti – ne. Ragavimas prasidėjo nuo šefo vaišių: riekė bandelės ir virtuvėje ruoštas sviestas su jautienos trupiniais. Gera pradžia su lašu Argentinos vyno. Po to – šiokia tokia įvairovė siekiant pažinimo džiaugsmų. Vyrų pasirinkimas – krosnyje apkepta prancūziška svogūnų sriuba (po 7 eurus). Subtilesnis moterų skonis. Viena susigundė šiltomis keptų daržovių salotomis (7 eurai), kita – itališka burata (šviežias sūrio rankdarbis) su burokėliais (9).

Visi keturi ėmėmės moterų salotų, nes svogūnų sriuba dar ilgai kunkuliavo ketaus dubeniuose. Keptų daržovių ir traškių avinžirnių kompozicija iš karto parodė, kad šefas pasirinko intensyvią skonių strategiją. Sočiai ir daug – be rizikos, kad prabangioje užeigoje kas nors būtų taupoma. Kita vertus, juk tik nuo šios ribos prasideda aukštasis virtuvės pilotažas. Jei tąkart būtų ištikę pirmalaikiai rinkimai, būčiau balsavęs už itališkos sūrio šviežumos santuoką su jaunyliais burokėlių lapais, rasotais vos jaučiamu padažu.

Jei tąkart būtų ištikę pirmalaikiai rinkimai, būčiau balsavęs už itališkos sūrio šviežumos santuoką su jaunyliais burokėlių lapais, rasotais vos jaučiamu padažu.

Pradėję atsargiai lankstyti kaklus ties pagaliau aprimusia sriuba jau beveik vienbalsiai pripažinome jos intensyvumą. Ir tamsos, ir parūkyto sūrumo, ir saldžiarūgščio balzamiko įtarimo – viskas čia buvo vienoje vietoje. Bandelė pakepinta, kaip dera, svogūnas taip pat dar nepraradęs traškumo, o sultinio sodrumas – kaip priklauso jautienos kepsnių restoranui. Tačiau sūrį buvo ištikęs dramatiškas globalaus pasaulio likimas. Sėkmingas prancūzas iš karštos krosnies ištrauktų puodelį, kurio paviršiuje visas pagundas dengtų tįstančio sūrio pluta su vos matomais apskrudusiais guburiais. Taip nutinka karščiui puolant iš viršaus. „Meat“ virtuvėje leista puodeliams užvirti, o sūriui iškrikti visame virale. Mano gomuriui daugiau įrodymų nereikėjo. Nesėkmė. Dviguba, nes barzdotas draugas taip pat nuėjo mano pasirinkimo keliu.

Jautienos kepsnys šioje vietoje dedamas ant pjedestalo. Užsisakėme pagal smalsios draugijos principą – kad kuo daugiau skirtingų valgių paragautume. „Rib-eye“ su juodųjų pipirų padažu iš vienokio jaučio (mažai keptas, 29 eurai) ir tas pats projektas iš marmurine vadinamos nugarinės (vidutiniškai iškeptos, 36 eurai) – toks buvo vyrų žodis. Linksmuolė šalia manęs ryžosi ančiai su pelėsinio sūrio padažu (15 eurų). Draugo draugė anapus stalo pasielgė kilniai. „Jums visiems trims bus per daug, be mano paramos neapsieisite“, – pasakė ji ir paskleidė įtarimą, jog šioje vietoje lankosi ne pirmą kartą. O gal teisingai spėta stebint, kaip mes užsakom dar ir garnyro – keptų daržovių man, medumi glazūruotų morkų barzdotam vyrui, baklažanų su kalendromis ir graikiniais riešutais – prie anties (viskas po 4 eurus).

Balsavimo rezultatai tokie: 1) gardžiausias valgis iš kito lėkštės; 2) mažiau keptas jautienos kąsnis tirpte tirpo visose keturiose burnose; 3) marmurinę „Rib-eye“ buvo galima valgyti su didžiausiu džiaugsmu; 4) antis yra antis; 5) garnyras čia lyg šuniui penkta koja, išskyrus baklažanus prie anties; 6) padažai buvo lyg paskutinis lašas labai intensyvios ir kažkiek skonių perkrautos virtuvės taurėje; 7) vynas buvo puikus kąsnių ir pokalbių mediumas; 8) būtų tikusi taurelė grapos po visko, bet laimėjo R. Karbauskio agitacija.

Pilnatvė ne visados reiškia laimę. Apsunkusiomis ir didėjančio solidarumo akimis rinkomės desertą. Vieną visiems su keturiais įrankiais ragauti. Kava – kiekvienam atskirai. Derybos baigėsi obuolių terinu su sūria karamele ir visiškai netikėtu šaukštu šoninės ledų (7 eurai). Obuolių kepinys buvo geras, bet visi keturi nesugebėjome atkirsti tešlos pado, kuris turėjo pralinksminti kompoziciją. Tačiau po 2 eurus pardavinėjamas espresas + sūri karamelės gaida + ledai su šonine buvo tikra sensacija, mūsų įnoringai kompanijai patvirtinusi, kad kartais nuotykiai baigiasi gerai.