-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lenkų delegacijos atstovas Wojciechas Brochwicz-Lewinskis BNS pasakojo, kad ant Gedimino kalno viršaus esantis molio sluoksnis nesulaiko vandens, jame yra daug pralaidžių vietų.
„Vanduo prasiskverbia giliai į kalną ir tai greitina nuošliaužų formavimąsi“, – teigė jis. Mokslininkas taip pat pabrėžė, kad nuošliaužų atsiradimo priežasčių yra daug ir kiekvienu atveju ji gali būti vis kita.
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas savo ruožtu teigė, kad lenkų tyrimų rezultatai verčia pergalvoti kalno apsaugos priemones.
„Akivaizdus neatitikimas, sukėlęs nuostabą ir kai kurių mūsų vyresnių kolegų nesutikimą, kurie tikėjo, kad kalnas yra kaip Napoleono pyragas – pasirodo, jis galbūt yra trupininis pyragas“, – komentavo Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.
Akivaizdus neatitikimas, sukėlęs nuostabą ir kai kurių mūsų vyresnių kolegų nesutikimą, kurie tikėjo, kad kalnas yra kaip Napoleono pyragas – pasirodo, jis galbūt yra trupininis pyragas.
„Dabar turi vertinti projektuotojai. Visą laiką manyta, ir kai kas iki šiol tebetiki, kad ties kalno viršutine dalimi yra ištisinis molio arba moreninio priemolio klodas, kuris yra nelaidus vandeniui, kad jame sulaikomas vanduo. Jeigu nauja interpretacija teisinga, tas nelaidus sluoksnis yra korėtas, su plyšiais, ir visas vanduo sunkiasi į kalno vidų, į gilesnius sluoksnius, ir gali turėti didesnės įtakos deformacijų formavimuisi šlaituose. Tai rodo, kad reikia gerokai atsakingiau rengti kalno viršaus izoliacijos nuo kritulių technines priemones“, – aiškino J.Satkūnas.
Pasak jo, dramatiško nieko nesužinota, bet pasitikslinta, kad pietrytinis šlaitas deformuojasi galbūt didesniais mastais negu matyti iš vizualinių stebėjimų.
„Tai yra didžiulio tūrio besideformuojantis šlaito segmentas. Kita vertus, seisminiai tyrimai parodė, kad pats Gedimino bokštas stovi ant tikrai nesideformuojančio grunto. Stovi ant stabilaus geologinio pagrindo, tvirto, tankaus“, – aiškino J.Satkūnas.
Jis taip pat pasakojo, kad tyrimai parodė vietas, kur kalne anksčiau galėjo būti slėptuvės, o mįslę užminė vienas didelis molio klodas maždaug 12 metrų gylyje.
„Įdomi anomalija po vadinamąja Aukštutine pilimi – išryškėjusi erdvė, užpildyta moliu. Tokia keista anomalija, patys lenkų geofizikai sako, kad negali įsivaizduoti, kas čia yra, koks tai reiškinys, gal čia klausimas ir archeologiniams tyrimams“, – pasakojo J.Satkūnas.
Lenkų ekspertai tyrimus atliko nemokamai.
Praėjusią savaitę Vyriausybė skyrė beveik 3 mln. eurų skubiems Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo darbams.
Gedimino kalnas yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite, kur stovi Aukštutinės pilies liekanos. Dėl to paskelbta ekstremali padėtis.
Jeigu nauja interpretacija teisinga, tas nelaidus sluoksnis yra korėtas, su plyšiais, ir visas vanduo sunkiasi į kalno vidų, į gilesnius sluoksnius, ir gali turėti didesnės įtakos deformacijų formavimuisi šlaituose.
Vilniuje ketvirtadienį vėl prasidėjus lietui, Kultūros ministerija paskelbė sprendimą uždaryti lankytojams Gedimino kalną – jam gresia pakartotinės nuošliaužos. Patekti į Gedimino pilį šiemet buvo galima vos kelis mėnesius – dėl sunkiai prognozuojamo šlaitų būklės kitimo ji buvo uždaryta nuo praėjusių Kalėdų iki balandžio pabaigos.
Vakar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai patvirtinus, jog ketvirtadienį sostinėje prognozuojamos didelės liūtys, specialistai kartu su Gedimino štabo bataliono kariais nelaidžia vandeniui danga išklojo Aukštutinių rūmų kiemelius ir teritoriją tarp rūmų sienų ir gynybinės sienos. Taip pat nelaidžia vandeniui danga uždengtos archeologinių tyrimų vietos kalno aikštelėje. Nelaidi danga lietaus vandeniui neleis susigerti į gruntą, o bus nukreipiamas į miesto nuotekų sistemas. Specialistų teigimu, dabartinė Gedimino kalno šlaitų būklė tokia, kad liūtys neišvengiamai išprovokuotų naujų nuošliaužų.
„Mes suprantame, kad Gedimino kalno po skėčiu negalime paslėpti, tad mūsų tikslas – kad kuo mažiau vandens įsigertų ir po kelių valandų išsprūstų šonuose. Nes vanduo yra pagrindinė priežastis, kuri akseleruoja tas nuošliaužas“, – aiškino kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
Po antradienį Vilnių nuplovusios didžiulės liūties Gedimino kalne jau buvo nustatyti nedideli grunto įtrūkimai, tad buvo prevenciškai išlygintas šlaitų gruntas.
Kaip pažymi ministerija, Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite šį mėnesį pradėti tvarkybos darbai, kurie bus baigti 2018 metų antroje pusėje. Pietrytinio šlaito tvarkybos projektas yra rengiamas. Jį planuojama pristatyti rugsėjį.
Tuo metu Generalinė prokuratūra atsakė į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus prašymą ginti viešąjį interesą ir nustatyti asmenis, kaltus dėl padarytos žalos Gedimino kalnui. Prokuratūra kol kas nesiėmė ginti mero įvardyto viešojo intereso, o paprašė Vyriausybės inicijuoti kompleksinį aplinkybių vertinimą.
„(…) prokurorai viešąjį interesą gina tais atvejais, kai nustatomas viešojo intereso pažeidimas, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse jis buvo padarytas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Šiuo atveju prokuratūra mano, kad atsakingos institucijos nėra išnaudojusios joms suteiktų teisių ginti viešąjį interesą savarankiškai“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame prokuratūros pranešime.
Anot Generalinės prokuratūros, tik gavusi kompleksinio vertinimo išvadas ji galėtų priimti procesinį sprendimą dėl viešojo intereso gynimo.
Mero rašte nurodoma, kad ilgą laiką Gedimino kalnas neturėjo vieno šeimininko, nebuvo tartasi su specialistais dėl kalno ilgalaikės priežiūros, kalnas ir ant jo esančios pilies komplekso liekanos dėl darbus ir priežiūrą atlikusių institucijų netinkamų veiksmų, yra avarinės būklės.
„Pareiškime nurodyti galimi pažeidimai galėjo būti padaryti įvairių institucijų (Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos ir kt.) veiklos srityse per gana ilgą laiką, todėl, prokuratūros vertinimu, siūlyti atlikti kompleksinį pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimą būtų tikslinga“, – sprendimą atidėjo prokuratūra.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo neleidžiama.
