Čerpės: betoninės ar keraminės?

Vakarų Europoje čerpės yra populiariausia stogų danga. Ir ne veltui. Čerpės labai universalios: jos idealiai tinka ir senamiesčio namų stogams, ir modernios architektūros šiuolaikiškiems statiniams, puikiai atrodo užmiesčio sodybą supančiame peizaže. O ir patvarumas jų išskirtinis: neretai pastatų stogams, nors čerpėmis jie dengti daugiau nei prieš šimtą metų, nėra ko prikišti – gražūs, tvirti, sandarūs.

Keraminės čerpės – klasikinė, viena seniausių stogų dangų, turinti ilgaamžę istoriją ir iki šių dienų mažai pakitusią gamybos technologiją. Išskirtinis jų patvarumas ir ypatinga estetika traukia pirkėjus: didžioji dalis ir šiandien čerpes laiko viena tinkamiausių, jei ne pačia tinkamiausia šlaitinio stogo danga.

Vis dėlto šiais laikais keramines čerpes populiarumu jau aplenkė betoninės. XIX a. sukurtas gamybos būdas po Antrojo pasaulinio karo buvo automatizuotas – trūkstant statybinių medžiagų, gerokai greičiau ir pigiau pagaminamos betoninės čerpės greitai tapo labai paklausios. Panašių ypatybių, svorio ir net išvaizdos gaminys gaminamas iš natūralių medžiagų. Tad, kaip ir keraminės čerpės, priskiriamas prie natūralių stogų dangų.

Vis dėlto kurias čerpes geriau rinktis savo namo stogui?

Keraminės čerpės „Creaton Titania“. „Eternit Baltic“ nuotr.

Keraminė danga

Gamyba. Tradicinės keraminės čerpės gaminamos trimis etapais: paruošiama žaliavinė masė, čerpė suformuojama (štampavimo arba juostiniu būdu) ir išdžiovinama, tuomet – išdegama 1000–1200 °С temperatūroje. Gamybai naudojama plastiška molio masė, kruopščiai išvalyta ir susmulkinta. Nuo molio sudėties priklauso ne tik ypatybės, bet ir spalva. Norint suteikti papildomų savybių, keramika gali būti padengiama stiklo glazūra (medžiagos paviršius tampa blizgus) arba angobu (gaminys bus matinis).

Keraminių čerpių gamybai reikia nemažų energijos sąnaudų ir gana brangios įrangos, o visas procesas trunka 2–3 savaites.

Ilgaamžiškumas. Keraminėms čerpėms gamintojai suteikia 30–50 metų garantiją, nors realiai čerpinis stogas atlaiko 100 ir daugiau metų. Šį faktą patvirtina čerpių istorija ir archeologijos radiniai.

Kartais teigiama, kad tokio ilgaamžio stogo nereikia. Tačiau ilgaamžė stogo danga reiškia, kad ji ir po 30, ir po 100 metų bus vis tokia pat kokybiška, sandari, atrodys taip pat gerai ir jos nereikės dengti iš naujo ar iš pagrindų remontuoti. Pasirinkę kokybišką čerpinę dangą, dėl stogo jūs visiškai nesuksite galvos – juk vargu ar kas nori kas 5–10 metų keisti stogo dangą.

Techninės ypatybės. Keraminių čerpių ilgaamžiškumą lemia jų ypatybės: didelis atsparumas gniuždymui ir lenkimui, taip pat šalčiui bei mažas vandens įgeriamumas (1,5–2 proc.). Jos nebijo ir UV spinduliuotės poveikio bei agresyvios aplinkos (pavyzdžiui, silpnų rūgščių) poveikio, todėl, laikui bėgant, nepraranda savo patrauklumo. Tiesa, stambi kruša gali suskaldyti keletą čerpių, tačiau jų pakeitimo remonto darbai netrunka ilgai ir nėra labai sudėtingi. Keramika neįsielektrina, jos paviršiuje nesusidaro statiniai krūviai, be to, tai – nedegi (A1 degumo klasės) medžiaga.

Kaip visi kiti iš natūralių medžiagų pagaminti produktai, taip ir keraminės čerpės kvėpuoja. Tiek glazūruotos, tiek angobuotos čerpės yra laidžios vandens garams, todėl drėgmė po jomis nesikaupia. Daromas vėdinamasis oro tarpas padeda kondensatui žymiai greičiau išgaruoti, o stogų dangos konstrukcijų pažeidimų stiprumui didesnę įtaką turi būtent ne pati drėgmė, bet kiek ilgai ji veikia.

Kartais prie keraminių čerpių privalumų priskiriamas jų šiluminis inertiškumas. Dėl savo tankio ir masės jos neblogai kaupia šilumą: įkaisdamos ją sugeria, o paskui lėtai atiduoda, taip pat gerai slopina garsus. Tačiau šiuolaikiniai stogai turi būti gerai apšiltinti, o storas ir kokybiškai įrengtas termoizoliacinis sluoksnis šias problemas (perkaitimo, atšalimo, akustikos) išsprendžia, ir nesvarbu, kuo dengtas stogas.

Svoris. Nemažas (dažniausiai 40–60 kg/m², bet gali siekti net 96 kg/m²) svoris yra labiau privalumas nei trūkumas. Tokia sunki danga kur kas lengviau atsilaikys prieš uraganinį vėją.

Montavimas. Pasirinkus keramines čerpes, reikia įsigyti ir kokybiškesnius, tvirtesnius stogo elementus. Be to, ne kiekvienas savininkas gali pats kokybiškai užsidengti stogą – čerpes geriau patikėti patirties turinčiam stogdengiui.

Estetika. Čerpių spalvų ir formų įvairovė užtikrina jų populiarumą. Žinoma, per ilgą eksploatavimo laikotarpį čerpių spalva gali kiek pakisti. Apskritai stogo išvaizda labiau priklauso nuo aplinkos veiksnių: kritulių, dulkių, suodžių, samanų ir pan.

Tos pačios spalvos, tačiau skirtingų partijų čerpės gali kiek skirtis savo atspalviu, todėl, dengiant stogą, patariama čerpes imti iš kelių skirtingų padėklų. Kita vertus, Vakarų ir ypač Pietų Europoje populiaru čerpes iškart įsigyti skirtingų spalvų – jomis uždengtas stogas mirguliuoja ir atrodo ypač originaliai.

Trūkumus atperka privalumai

Bene pagrindinis šios stogų dangos trūkumas – didelė kaina: keraminės čerpės yra viena brangiausių dangų. Be to, dengiant stogą, reikia nemažai papildomų elementų: kraigo, pusinių, kraštinių čerpių, laikiklių ir kt., kurie dar padidina stogo kvadratinio metro kainą.

Tačiau visus trūkumus atperka čerpių natūralumas, ilgaamžiškumas ir tai, kad ilgą laiką nereikės rūpintis stogo remontu, o jo grožiu mėgausis ne viena namo gyventojų karta. Didesnės pradinės investicijos į projektavimą ir montavimą gerokai sumažina investicijas į priežiūrą ir atnaujinimą.

Keraminės čerpės – puikiausias pasirinkimas atnaujinant istorinę, didesnę estetinę ar architektūrinę vertę turinčius pastatus. Taip pat numatant ilgesnę jų eksploatavimo trukmę.

Keraminių čerpių spalva

Čerpės spalva labiausiai priklauso nuo molio sudėtyje esančios geležies. Gaminio degimo metu visi geležies turintys junginiai virsta raudonu hematitu. Šis junginys yra chemiškai inertiškas, tai reiškia, kad nei vanduo, nei silpna rūgštis, nei saulės spinduliuotė ar ore esantis deguonis negali jo priversti koroduoti. Ir taip inertiškas hematitas dėl aglomeracijos (sukepimo) ir dalinio „sustiklėjimo“ čerpės paviršiuje sudaro labai tvirtą, aplinkos poveikiui itin atsparią dangą.

Galerija

Betoninė danga

Gamyba. Šios čerpės gaminamos iš kvarcinio smėlio, portlandcemenčio, vandens ir pigmentų geležies oksidų pagrindu: medžiagų mišinys presuojamas aukštu slėgiu, taip suformuotos čerpės išdžiovinamos 60 °С temperatūroje, padengiamos specialia sandarinančia danga ir yra brandinamos (kristalizuojasi natūraliu būdu) 28 paras. Kadangi betoninių čerpių nereikia išdegti, jos gali būti net perpus pigesnės.

Ilgaamžiškumas. Betoninėms čerpėms gamintojų suteikiama garantija yra kiek trumpesnė nei keraminėms: dažniausiai –30 metų, o realus jų eksploatavimo laikas siekia 40–80 metų. Beje, kaip ir paprastas betonas, taip ir betoninės čerpės, veikiamos drėgmės, sutvirtėja ir tampa patvaresnės. Žinoma, ilgalaikis nuolatinis drėgmės poveikis į naudą neišeina.

Techninės ypatybės. Betoninės čerpės savo charakteristikomis beveik nesiskiria nuo keraminių: jos labai atsparios gniuždymui ir lenkimui, šalčiui, saulės spinduliams ir agresyviems aplinkos veiksniams. Jos taip pat pasižymi mažu vandens įgeriamumu (1,5–2 proc.), tačiau, priešingai nei keraminės, yra mažiau laidžios vandens garams, taigi ne tokios atsparios samanoms ir grybeliams. Betonines čerpes taip pat gali suskaldyti kruša, tačiau jų pakeitimas nesudėtingas ir greitas. Kaip ir keraminės, gerai akumuliuoja šilumą ir slopina lietaus garsus, neįsielektrina, yra nedegios.

Svoris. Betoninės čerpės yra šiek tiek lengvesnės nei keraminės – 20–45 kg/m², tačiau pakankamai sunkios, kad stipri vėtra jų nenuplėštų nuo stogo.

Estetika. Betoninės čerpės keraminėms šiek tiek nusileidžia savo estetika: jos yra ne tokių išraiškingų formų ir ne tokios plačios spalvinės gamos. Patvarumui užtikrinti būtinas optimalus čerpių storis turi įtakos formų įvairovei, o spalvai išgauti naudojami natūralūs pigmentai, kurie neblogina medžiagos kokybinių charakteristikų, bet kiek apriboja spalvinę paletę ir atspalvių intensyvumą.

Vis dėlto visą eksploatavimo laiką betoninių čerpių spalva lieka nepakitusi, o įbrėžimai – nepastebimi, nes dažomas ne čerpės paviršius, o pigmentai įmaišomi į žaliavinę masę.

Betoninių čerpių paviršius ne toks glotnus kaip išdegtų keraminių, todėl betoninės dengiamos trimis sluoksniais specialios dangos, kuri padidina paviršiaus atsparumą atmosferiniam poveikiui ir suteikia papildomų estetinių ypatybių.

Tokia spalvų ir formų gausa, kokią žmonija sukaupė šimtmečius gamindama įvairiausių profilių, tipų ir spalvų keramines čerpes, šiandien nėra pasiekiama nė vienai naujai stogo dangai. Nors keraminių čerpių stogai užtikrintai pirmauja elitinių natūralių medžiagų pasiūloje, betoninės čerpės užsitarnavo geriausio kainos, kokybės ir natūralumo derinio vardą.

Betoninė stogo danga. „Pixabay“ nuotr.

Minimalus stogo nuolydis

Betoninėmis čerpėmis dengiamo stogo rekomenduojamas nuolydis – ne mažesnis nei 22°, dengiant keraminėmis – 10°, atsižvelgiant į modelį. Bet kuriuo atveju reikia paisyti konkretaus čerpių tipo techninių reikalavimų – atskiriems modeliams stogo nuolydžiai skiriasi.

„Pixabay“ nuotr.

Stogo plastiškumas

Čerpių danga – tiek betoninių, tiek keraminių – turi dar vieną privalumą – architektūrinį plastiškumą. Nedidelės plokštelės tarsi žvynai uždengia bet kokios, net pačios įmantriausios formos stogą. Sėdant namui, tokia danga nepraranda nei formos, nei sandarumo – užlaidos leidžia čerpėms lengvai prisiderinti prie bėgant laikui neišvengiamų deformacijų. Be to, priešingai, nei naudojant lakštines dangas, dengiant stogą čerpėmis, susidaro mažiau nuopjovų ir likučių.