Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras norėjo paauklėti lietuvius

Lenkija prieš 2010 metų Smolensko katastrofą rimtai svarstė Rusijai parduoti naftos koncerno „Orlen“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, o vėliau, tariantis dėl galimo jos uždarymo, tuometis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ragino „Orlen“ vadovą Jaceką Krawiecą „paauklėti lietuvius“.

Tai atskleidžia portalo tvp.info paviešintas slapta įrašyto pokalbio fragmentas.

„Noriu paauklėti lietuvius, kad negalvotų, jog ši**ti ant Lenkijos nieko nekainuos“, – susitikime kalbėjo R.Sikorskis. Šia citata R.Sikorskis pasidalino ir savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Tiksli pokalbio data nenurodoma, bet anksčiau skelbta, kad R.Sikorskio pokalbiai buvo slapta įrašinėjami per privačius susitikimus Varšuvos restoranuose 2013 ir 2014 metais.

Lenkija ilgus metus priekaištavo Lietuvos Vyriausybei dėl nesprendžiamų „Orlen Lietuvos“ problemų, neva blogų jos veiklos sąlygų. Ginčas buvo išspręstas šių metų birželio pabaigoje, kai valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir „ Orlen Lietuva“ po ilgai trukusių derybų pasirašė susitarimą dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų.

BNS pateikia pokalbio vertimą:

JACEK KRAWIEC: Šiandien skaičiau tokį pranešimą, kad toje Lietuvoje – viena didelė apgavystė.

RADOSŁAW SIKORSKI: Juk jie piktadariai, sukčiai!

J.K.: Galvoju… Buvau šiandien Finansų (ministerijoje) – ką ten būtų galima padaryti, kad juos pamokytume.

R.S.: Na, o tos privalomosios atsargos?

J.K.: Tai irgi mums neparanku, nes galimybė laikyti užsienyje – tai nukreipta prieš mus. Deja, viskas, ką jie ten daro, yra prieš mus.

R.S.: Kažkokie žalieji sertifikatai, taip?

J.K.: Ten visko yra …

R.S.: Kalės vaikai…

J.K.: …kiekvienas sprendimas, ir dar tas Zagwolski (?), tas iš lenkų mažumos, tas ministras – jis yra ant prezidentės pavadėlio ir vaikšto kaip…

R.K.: Jis yra [Czesławo] Okinczyco, to lenko, žmogus…

J.K.: Žinau, žinau tą Okinczycą.

R.K.: Taigi, viską žinai.

J.K.: Taip, taip…

R.K.: Galiu juos paspausti, nes juk mes finansuojam, tam tikra [prasme], žinai. Galim pūstelėti. Žinai, lenkų partija valdo [koalicijoje], bet kenkia mums, lenkų firmai.

J.K.: Akivaizdu.

R.K.: Siūlau tokį reikalą. Noriu paauklėti lietuvius, kad negalvotų, jog ši**ti ant Lenkijos nieko nekainuos.

J.K.: Šito niekas nenori pirkti.

>>>>

R.K.: Turi apskaičiuoti, ar tai labiau paveikt tave, ar juos. Jeigu juos paveiks kur kas labiau, tai … supranti? Boikotas, kaip rusai pasielgė su ukrainiečiais – juk tai jiems irgi kainavo.

J.K.: Dar aptarinėjau tą variantą, kurio kažkada nepirkau – kaip sakei man anąsyk. Su Kulczyku pagrindiniame vaidmenyje.

R.K.: Žinau, kad jie atliko tyrimą ir labai savimi pasitiki, nes iš to tyrimo paaiškėjo, kad Europoje kelios tokios perdirbimo įmonės uždaromos ir kad tau neapsimokėtų. Jie taip tvirtina – tokį padarė tyrimą. Bet žinai, patikrink.

J.K.: Nepakenktų, kad jis pasakytų. Matysiuosi su juo ateinančią savaitę, tai pasakysiu…

R.K.: Tai bent būtų šūvis. Lenkijai tai būtų jėga… Jeigu galėtum [kažką šiuo klausimu] nuveikti, aišku, patirtum nuostolių, bet tai juos, rupūže, pagaliau pamokytų.

>>>

R.K.: Jie yra pasipūtėliai. Žinai, jie yra tokia maža valstybėlė, o jų pranašumas prieš mus – kad jis rūpinasi tik tuo, kur turi savų interesų. Na, o čia turi interesų ir yra šis tyrimas.

J.K.: Na, taip… Na, ką, neužsiimi tuo?

R.K.: Žinai, grasinimus tegul jie pasilieka sau – dar reikia sugebėti juos įgyvendinti.

J.K.: Taip… Ne, čia tęsinio nebus, nes su juo jau kalbėjausi šia tema, ir jis sakė, kad nėra prasmės.

R.K.: Nebent norėtum pradėti kokius nors veiksmus…

J.K.: Veiksmų nepradėsi, kol man neatsilies… Yra vienas pirkėjas Mažeikiams. [Igoris] Sečinas, buvęs Rusijos premjero pavaduotojas – jis norėjo tuos Mažeikius nupirkti, bet tuomet buvo Smolenskas, derybas metams sustabdė, o atnaujinus derybas jie jau buvo nupirkę perdirbimo įmones Vokietijoje ir Italijoje, todėl į Mažeikius jiems nusispjauti. Dabar, kai jis dirba „Rosneft“ – atrodo, jau pusantrų metų – šitos temos jis nekėlė. Atrodo, kad tai visiškai jo nedomina. Tariuosi su juo kovą [susitikti] Maskvoje. Norėjo, kad į Sočį atvažiuočiau, bet man nesinorėjo per daug į tai veltis. Galiu dar kartą pasidomėti, bet tai truputį būtų toks pareiškimas – rupūže, padėkit man. Na, bet paklausiu, ar jis norėtų…

R.K.: O jeigu jį įleistų kaip mažumos [akcijų valdytoją]?

J.K.: Jie visada kalbėjo, kad [nori valdyti akcijų] daugumą, tiesa? Tuomet atblokuotų vamzdį. Tai dar iš senų pokalbių, nes dabar žinai – man atrodo, jie jų tai visiškai nebedomina. Jie vėl Baltijos jūros baseine padidino vienos perdirbimo įmonės pajėgumus 5 mln. tonų. Jiems nusispjauti, jie papjaus Mažeikius.

R.K.: Taigi, genialus didžiojo prezidento Lecho Kaczynskio sprendimas.

J.K.: Na taip, tik aš, kai jau buvau „Orlene“, o jis dar buvo gyvas, sakiau, kad tai yra klaida, ir apskritai…

R.K.: Bet trys balsai Europos [Sąjungos] Taryboje, ir matom, kaip Lietuva, rupūže, mus palaiko – ir laimėje, ir nelaimėje. Jie tokie kvaili žmonės. Ir tiesa tokia, kad mes kišome didelius pinigus, kuriuos jie laiko kaip užstatą.

J.K.: Žinoma.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.