-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip patobulinti tradicines konstrukcijas ir optimizuoti darbą? Kaip be rišamosios medžiagos ir vandens pastatyti tvirtas sienas? Šie ir panašūs klausimai jau keletą metų neduoda ramybės buto rekonstrukciją atlikusios architektūros studijos „Blaarchitettura“ komandai. Kaip sako vienas iš šios studijos įkūrėjų Jacopo’as Bracco’as, ši erdvė jau kurį laiką yra teorinių svarstymų ir eksperimentų laukas, ir akcentuoja, kad ją rekonstruojant nepanaudota nė viena plyta.
Beppe’o Giardino’o fotografija
Tradicinio gipso kartono architektai taip pat atsisakė. Pasak J. Bracco’o, ši populiari statybinė medžiaga Italijoje daugiausia naudojama biuruose ar parduotuvėse, bet ne namuose. „Patvarumas yra gero būsto pagrindas, o gipso kartonas žmonėms nekelia tvirtos medžiagos įspūdžio. Dėl to Italijoje plačiai paplitusios tinkuotos mūro sienos. Tačiau tai neefektyvu, nes pirmiausia sieną reikia sumūryti, paskui ardyti vedžiojant komunikacijas, tuomet tinkuoti ir galiausiai nudažyti“, – aiškina architektas.
J. Bracco’o teigimu, jei projektas iš anksto žinomas, protingiau rinktis alternatyvias sistemas. Šiuo atveju buvo panaudota skydinė konstrukcija. Beržo plokštėmis dengta konstrukcija su viduje paslėpta garso izoliacija ir komunikacijomis, architekto įsitikinimu, yra kur kas tvirtesnė ir saugesnė nei gipso kartonas. Ši sistema esą patraukli ir tuo, kad montuojama iš anksto apgalvojus garso izoliacijos, šilumos poreikį, pasirinkus medžiagas, tekstūrą bei spalvas.
J. Bracco’as sako, kad iš pradžių pasirinktas metodas atrodė gana komplikuotas, bet, parengus tikslų projektą, pasirodė esąs kur kas paprastesnis. Darbas prasidėjo nuo pertvarų griovimo. Kai 130 m2 erdvė buvo visiškai išvalyta, projektuotojai tiksliai išmatavo visas sienas, apgalvojo komunikacijas, nubraižė tikslius brėžinius ir dirbtuvėse pagamino medinius rėmus, ant kurių turėjo stovėti medinės pertvaros ir baldai. Vėliau viską tereikėjo sumontuoti. Grindys taip pat buvo paklotos prieš statant pertvaras. Skirtingas raštas jose bei lubose žymi senųjų buto pertvarų vietas. Architektas sako, kad stengtasi kuo efektyviau naudoti laiką ir darbo jėgą: kol vieni meistrai gamino pertvaras, kiti klojo grindis ir tvarkė lubas.
Beppe’o Giardino’o fotografija
Dvi naujos ilgos įstrižos pertvaros butą dalina į dvi zonas – gyvenamąją ir poilsio. Vienu didžiausių naujo plano privalumų architektas J. Bracco’as vadina šviesą – blokuota ankstesnių pertvarų, dabar ji į butą patenka iš trijų pusių. Šį įspūdį sustiprina baltai dažytos sienos, šviesaus medžio pertvaros ir grindys.
Buto erdvumą pabrėžia kartu su pertvaromis projektuoti lakoniškų formų baldai. J. Bracco’as pasakoja, kad, jo ir komandos įsitikinimu, baldai nėra vien namuose naudojami daiktai. Jie – specialūs architektūriniai objektai, labai svarbūs įgyvendinant projektą. „Todėl į pertvaras ir baldus reikia žiūrėti kaip į vientisą komponentą, kuris, priklausomai nuo požiūrio, yra erdvę skaidantis arba funkcionalus objektas“, – akcentuoja vienas iš studijos „Blaarchitettura“ įkūrėjų.
Beppe’o Giardino’o fotografija
Erdvių lankstumas, darbo optimizavimas, geriausių konstrukcinių elementų paieškos – visa tai architektas įvardija kaip pagrindines jį ir kolegas dominančias temas. „Itališka skydine konstrukcija“ pavadintą rekonstrukcijos projektą J. Bracco’as nurodo kaip pirmąjį studijos žingsnį šių interesų kryptimi.
