Kontaktai

Betonas ir dangus

Kai už lango švilpauja vėjai, erdviuose namuose tvyro ramybė. Tokia vizija įkvėpė ir projekto stilių, ir pavadinimą – „Namas vėjuose“. Būsto interjere – daug natūralios šviesos, erdvės ir lengvumo pojūčio, svaraus betono ir mirgančių trikampių raštų.

Atskiri namo ir garažo tūriai susijungia per stiklinį tambūrą. Įėjus į namą iškart pasitinka uždara drabužinė. Šalimais įkurdintas darbo kambarys, atskirtas mobilia pertvara. Jai panaudotas netipinis sprendimas: du perforuoti metalo lakštai priklijuoti ant stiklo iš abiejų pusių.

Nors užduotis pareikalavo techniškai sudėtingų sprendinių, galutinis rezultatas – estetiškas ir funkcionalus: pertvara izoliuoja garsą, atveria prislopintą vaizdą į kitą erdvę, leidžia patekti šviesai ir kartu… pasiūlo temą pokalbiui.

Pirmame aukšte suprojektuota virtuvė su valgomuoju ir svetainė. Bendrą erdvę skiria pertvara, kurios svetainės pusėje įrengtas židinys, o virtuvės pusėje – baras. Antrame aukšte tilpo trys vaikų kambariai, skalbykla, tėvų zona su drabužine ir vonia.

Išskirtinis interjero bruožas – pilkos betoninės, sunkesnį įspūdį teikiančios lubos, kontrastuojančios su visose erdvėse tvyrančiu lengvumo pojūčiu.

Išskirtinis interjero bruožas – pilkos betoninės, sunkesnį įspūdį teikiančios lubos, kontrastuojančios su visose erdvėse tvyrančiu lengvumo pojūčiu. Pašnekovė pasakoja, kad pamačiusi išlietą betoninę perdangą, akimirksniu apsisprendė jos neslėpti. „Betoninės lubos – visai kitokios, gyvos, tapybiškos. Interjeras įgyja spalvinį foną ir tekstūros,“ – sako dizainerė.

Nuvalytas ir padengtas bespalviu laku, betonas įsiliejo į interjerą aiškia pilka spalva ir netgi padiktavo kitus apdailos sprendinius. Kad neatrodytų pernelyg tamsu, buvo nuspręsta visiems kitiems paviršiams parinkti šviesius tonus.

Sienoms panaudotas natūralus uosio lukštas, grindims – balintas ąžuolas. Tačiau norėjosi dar vienos spalvos, kuri pabrėžtų kitus atspalvius ir būtų kaip akcentas. Taip interjere atsirado žydra, labai patikusi ir klientei. „Žydra spalva interjere „nutūpė“ įvairiausiais atspalviais, virto ir sodria mėlyna, bet neįkyriai, neformaliai, tik papildė“, – sako J. Žibūdienė.

Minimalizmas asocijuojamas su stačiakampiais, griežtomis vertikalėmis ir horizontalėmis. Čia atsirado ir įstrižos linijos.

„Trikampis daug kur atrado savo vietą, nors nesistengiau jo panaudoti kiekvienoje patalpoje. Vaikų vonios plytelės yra kitokio stiliaus nei tėvų, tačiau to paties braižo, reljefinės, formuojančios laužytas linijas. Trikampis kai kur paslėptas, kai kur labai atviras, bet lūžtanti linija interjere vis tiek dominuoja“, – stilistines idėjas aiškina pašnekovė. Ornamentiško trikampių plytelių derinio idėja suteikė reikalingą kontrastą, gyvumo ir netgi praktiško paviršiaus privalumų.

Galerija

Architektė pasakoja esanti patenkinta ir originaliu baldų dizainu. Žemą ir ilgą svetainės baldą lentynos padaro ne tokį monumentalų, suraižo jį tarsi pjūviais. O štai darbo kambario akcentas – knygų spinta, kurios pasvirę elementai primena netvarkingai sudėliotas knygas. Net ir būdama pustuštė, ji atrodo efektingai. Architektė siekė, kad pasvira linija kiekvienoje erdvėje būtų panaudota šiek tiek kitaip.

Tėvų vonioje faneruotas spintos korpusas slepia ventiliacijos vamzdžius. Kitas neįprastas vonios baldas – kabanti lentyna-suolas. „Iš pradžių čia buvo numatyta vonia, tačiau vėliau klientai nusprendė, kad vonia jie mažai naudojasi. Tebūnie suolas. Dabar jis praverčia knygoms, žurnalams skaityti, pavyzdžiui, belaukiant, kol nudžius nagų lakas“, – su šypsena idėją komentuoja architektė.

Kebli užduotis buvo parinkti prie betoninių lubų tinkančius šviestuvus. Jie slepiasi pilkame lubų fone, o svetainę apšviečia… betoninis, dieną visiškai nekrentantis į akis kvadratas. Virš valgomojo stalo pritaikytas architekto rankų darbo laužytų linijų rezginio formos šviestuvas, kurio plonytės įžambinės atrodo tarsi voratinklis, tobulas netobulumas.