(Raimondo Urbakavičiaus nuotr.)

Azartiškas žaidimas formomis

Azartiškas žaidimas formomis

Praėjusio šimtmečio vidurio stilistika jaunai šeimai tapo nuoroda į pirmųjų savų namų jaukumą. Viktorija Vitkauskaitė dairosi, kaip lofte pavyko suderinti lengvą retro dvelksmą su šiuolaikiškomis detalėmis.

Į loftą sostinės Markučių rajone Nereta Sanajevienė su sutuoktiniu Pauliumi atsikraustė prieš trejus metus. Maždaug tuo laiku šis anksčiau apsnūdęs kvartalas sulaukė ryškesnių pokyčių: apleistos gamyklų patalpos virto stilingais būstais, čia ėmė kraustytis naujakuriai, kurtis verslo atstovai. Tačiau svarbiausi kvartalo pranašumai išlikę nuo seno: tai – šalia šniokščiančios Vilnelės kaimynystė ir galimybė dviračiu ar net pėsčiomis nesunkiai pasiekti sostinės Senamiestį bei centrą.

Namų kūrimo iššūkius ir atradimus sutuoktiniai nusprendė ne patikėti interjero dizaineriams, bet pasilikti sau – ir nei vieno, nei kito netrūko. Dabar dviejų kambarių būstas prieš įsikeliant buvo vientisa erdvė. Jauna pora pati braižė, skaičiavo, matavo, kiek ploto skirti miegamajam, kiek jo palikti drabužinei, kur įrengti darbo kampelį. Suplanavus funkcines zonas laukė naujas etapas, kuriame vėl teko braižyti ir skaičiuoti: patys būsto savininkai – abu grafikos dizaineriai – parengė virtuvės baldų komplekto, koridoriaus ir darbo kambarį skiriančios pertvaros-lentynos, kabamosios spintelės brėžinius, trokštamą veidrodžio formą, o visa tai pagamino vietos baldininkai.

„Atsikraustydama žinojau, kad namuose norėsiu būtinai juodų durų, medinių žaliuzių ir juodo „Smeg“ šaldytuvo. O visa kita rinkomės, dairėmės, kaupėme pamažu. Čia įsikraustėme tik su kalnu dėžių ir dviem taburetėmis“, – šypteli N. Sanajevienė. Iš ankstesnio būsto šeima nepasiėmė beveik nieko, todėl visus baldus, detales, interjero elementus rinkosi taikydama būtent šiems namams.

Kurti savo namus man buvo vienas malonumas. Mielai tą patirtį vėl pakartočiau.

Ištikimybė savo skoniui ir stiliui lėmė, kad įvairiais keliais namus pasiekę ir skirtingomis istorijomis nešini daiktai sugulė į darnią kompoziciją. Pavyzdžiui, keturias valgomojo kėdes pora įsigijo visai neplanuotai, užsukusi į vieną vintažinių ir antikvarinių daiktų parduotuvę Birštone. Fotelis, kuriame įsitaisius jauku skaityti, anksčiau stovėjo būsto savininko biure. Moderni chromuoto metalo kėdė – iš salono „The Chairs“, o štai dvi ilgakojes spinteles, ant kurių dabar stovi garso aparatūra ir įvairios jaukios detalės, jie aptiko naršydami skelbimus internete. „Abi spintelės, kurių tikroji funkcija iš tiesų yra patalynės dėžės, šiuose namuose buvo pirmieji mūsų įsigyti baldai. Dar beveik nieko neturėjome, bet ant jų laiminga dėliojau kalėdines kompozicijas“, – juokiasi moteris.

Grafikos dizainere dirbanti pašnekovė laisvalaikiu rašo stiliaus, mados ir grožio tinklaraštį Nereta.lt. Viena jo rubrikų vadinasi „Chic is Cheap“ (prašmatnu yra pigu). Šį posakį N. Sajanevienė kartais taiko ir kurdama savo namus: mielai lankosi vintažo parduotuvėse, sendaikčių turguose, antikvariatuose, kur už nedidelę kainą pavyksta rasti stilingų mažmožių. Pavyzdžiui, ant bendrojo kambario sienos „nutūpę“ du paukščiai, kaip ir grakščių formų varinis laistytuvas, aptikti vienoje gimtųjų Druskininkų parduotuvėlėje.

Su kitu kurortu – Birštonu – susijusi bendrajame kambaryje kabančio tapytojos Ausmos Bankauskaitės paveikslo istorija. Viešėdama čia pora aplankė Kurhauze eksponuojamą menininkės parodą. N. Sanajevienė paprašė sutuoktinio išsirinkti jam labiausiai patikusį kūrinį, o vėliau slapta nupirko ir įteikė gimimo dienos proga.

Pačių suprojektuotoje pertvaroje-lentynoje į akis krinta Stasio Krasausko grafikos albumas – dar vienas praėjusio šimtmečio vidurio dvasia alsuojantis reliktas. N. Sanajevienė neslepia, kad šio menininko kūryba jai labai artima. Darbo zonoje įrėminta pora grafikos darbų – pačios Neretos žaidimai linijomis ir formomis.

Nors daugybę žmonių remontai, naujakurystės rūpesčiai ir namų kūrimo galvosūkiai išvargina taip, kad to daugiau kartoti nesinori, N. Sanajevienė apie šias patirtis kalba tik su šypsena.

„Kurti savo namus man buvo vienas malonumas. Kartais juokaudama net pasiskundžiu: kaip gaila, kad šie namai jau apgyvendinti ir užpildyti. Mielai tą patirtį vėl pakartočiau. Interjero kūrybą vadinu savo aistra. Man tai – smagus žaidimas. Galbūt ateityje galėsiu jam skirti daugiau dėmesio ir padėti įsirengti būstus kitiems žmonėms“, – viliasi N. Sanajevienė.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų