Scanpix nuotr.

Ar eitumei su Sauliumi į žvalgybą?

Ar eitumei su Sauliumi į žvalgybą?

Apniukęs oras, kvaili politikai ir „viskas brangsta“ – pagrindinės statistinio lietuvio blogos nuotaikos priežastys. Šiaurės šalių gyventojai negali pasigirti nei geresniu oru, nei mažesniais mokesčiais, tuo labiau – kainomis. Bet jie pasitiki savo valdžia.

1982 m. socialdemokratė Mona Ingeborg Sahlin tapo jauniausia istorijoje Švedijos parlamento nare, o jau 1995 m. ji buvo laikoma realiausia kandidate užimti tuometinio ministro pirmininko Ingvaro Carlssono postą.

Tačiau tų pačių metų spalį kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad M. Sahlin nusipirko saldainių „Toblerone“ dėžutę naudodamasi parlamentinėms išlaidoms skirta banko kortele. Tolesnis tyrimas parodė, kad ta pačia kortele parlamentarė atsiskaitė už automobilių nuomą asmeniniams reikalams. Taip pat ji nesumokėjo už kabelinę televiziją, kelių baudų už automobilio stovėjimą ir nedeklaravusi mokesčių pasisamdė auklę. Jau lapkritį tuometinė vicepremjerė atsistatydino iš pareigų. Ir į aktyvią politiką grįžo tik 2002 m.

Viena koja jau įžengusi į šalies ministro pirmininko kabinetą M. Sahlin turėjo padaryti pertrauką politinėje karjeroje, nes pamynė Švedijoje deklaruojamą finansų skaidrumą ir atsakomybę už mokesčių mokėtojų pinigus. Nors nuostolius valstybei ji nedelsdama atlygino, nusikalstamos veiklos tyrimas buvo inicijuotas jaučiant visuomenės spaudimą.

Persikelkime į šių dienų Lietuvą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime referente samdo moterį, kurios per metus niekas nematė darbo vietoje. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šimtus kilometrų pirmyn atgal vaiko tarnybinį BMW su vairuotoju, kad jį iš kaimo Jonavos rajone atvežtų į darbą sostinėje. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas per du mėnesius vien gėlėms išleido 933 eurus.

Šie pavyzdžiai rodo asmeninį politikų požiūrį į mokesčių mokėtojų pinigus, kurie švaistomi ir didesniais kiekiais. 40 mln. eurų kainavusi Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinta sistema E. sveikata neveikia, Lietuvos kariuomenė pinigus taškė auksiniams šaukštams, dėl jos vadovo piktnaudžiavimo viešuosiuose pirkimuose 200 tūkst. eurų žala padaryta valstybės įmonei „Automagistralė“. Kartais pavyksta rasti ir nubausti iešmininkus, tačiau asmeninės atsakomybės politikai neprisiima.

Mitai ir tikrovė

Savo neefektyvų valdymą politikai bando teisinti maža biudžetu paskirstoma bendrojo vidaus produkto dalimi (BVP). Iš tiesų Danijoje mokesčiai sudaro 48, Švedijoje ir Suomijoje – 44, o Lietuvoje – vos 30 proc. BVP. Tačiau dėl to kalti ne maži mokesčiai, bet didelė šešėlinė ekonomika, kurios viena priežasčių yra menka grąža viešosiomis paslaugomis jų mokėtojams.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad vidutinė mokesčių našta Lietuvoje beveik nesiskiria nuo Švedijos ir Suomijos, bet yra didesnė nei Norvegijoje bei Danijoje.
Tačiau mainais už sumokėtus mokesčius Šiaurės šalių gyventojai gauna daugiau ir kokybiškesnių paslaugų: gydytojams nereikia mokėti kyšių, švietimo lygis aukščiausias pasaulyje, minkšta pagalvė padedama netekus darbo ar susilaukus vaikų.

2016 m. švedai į valstybės biudžetą sumokėjo 4 mlrd. eurų daugiau, negu privalėjo.

Lietuvos politikams iš šešėlinės ekonomikos traukiant eurą po euro, švedai 2016 m. į valstybės biudžetą sumokėjo 4 mlrd. eurų daugiau, negu privalėjo. Šioje šalyje net susiformavo 85 mlrd. kronų perteklius, iš kurių 40 mlrd. kronų (4 mlrd. eurų) – mokesčių permokos. Tokia situacija susidarė verslui ir piliečiams veržiantis mokėti daugiau mokesčių, negu priklauso, dėl sąlygiškai geros grąžos, kurią lėmė tuo metu buvusios 0,56 proc. metinės palūkanos už mokesčių permokas.

Pasitiki kaip savimi

Šiaurės šalys iš tiesų yra geras visuomenės ir valdžios santykių pavyzdys. Tačiau silpnoji grandis Lietuvoje yra ne mokesčių mokėtojai, bet veidmainiaujantys ir menką pasitikėjimo kreditą turintys politikai.

Skandinavijos šalių visuomenė pasitiki valdžia. Tai lemia ne tik jautri socialinė politika, bet ir išugdyta politikų reakcija: piliečiai yra išgirstami, dalyvauja formuojant valdžią, džiaugiasi minties ir susirinkimų laisve, nepriklausoma ir objektyvia žiniasklaida. O kiekvienas politikas, praradęs visuomenės pasitikėjimą, pasmerktas būti „ekskomunikuotas“.

2017 m. bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, 52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad valdžia efektyviai išleidžia biudžeto pinigus. Pasaulio ekonomikos forumo globalaus konkurencingumo indeksas, matuojantis visuomenės pasitikėjimą politikais, Lietuvai skiria 67 vietą iš 140 pasaulio valstybių. Rusija – vos trimis pozicijomis žemiau.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikės Ievos Valeškaitės teigimu, tai yra nepasitikėjimo politikais įrodymas: „Žinoma, galime manyti, kad tokį prastą vertinimą lemia istorinės patirtys – sovietmečiu valdžia užtikrino darbą, būstą, viešąsias paslaugas. Tačiau tai – pralaimėjusiųjų nostalgija. Dalies gyventojų lūkesčiai, susiję su valdžia, – didesni.“

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų