„Tiks langai“ nuotr.

A+ klasės namas: langams keliami reikalavimai

A+ klasės namas: langams keliami reikalavimai

Netylant kalboms apie jau įsigaliojusį reikalavimą statyti ne žemesnės nei A+ klasės gyvenamuosius būstus, planuojantieji statybas tai padaryti turi suskubti per ateinančius trejus metus. Pagal statybos techninį reglamentą, jau nuo 2021 metų statyti bus galima tik A++ klasės namus, o šiems keliami kur kas griežtesni reikalavimai. Vienas tokių – pastato energinis naudingumas.

Šis rodiklis išreiškia energijos kiekį, reikalingą su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui patenkinti. Tai apima šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms sunaudojamą energijos kiekį. Taigi naujieji pastatai turės būti sandaresni, geriau vėdinami ir naudoti dar mažiau energijos nei, tarkim, A klasės būstai.

Gyvenamojo namo statyba – daug žinių reikalaujantis procesas, kurio metu būtina laikytis daugybės reikalavimų. Vien tik didžiulis langų gamintojų siūlomas asortimentas gali tapti tikru galvos skausmu kokybiškų langų ieškantiems žmonėms. O tai – tik vienas iš daugelio (tiesa, vienas svarbiausių) statinio elementų, dėl kurių reikia apsispręsti. Nustatyta, jog būtent per langus gali būti netenkama 35–40 proc. visos namo šilumos!

Svarbiausi kriterijai ir savybės

Tiek A+, tiek A++ klasės būsto projektavimo bei sertifikavimo reikalavimai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos bendro ES šalių energijos suvartojamo kiekio mažinimo reikalavimą.

„Tiks langai“ nuotr.

Šilumos perdavimo koeficientas (Uw) yra pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus, griežtai reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Nepaisant pastato orientacijos, aplinkos ar kitų veiksnių, to paties ploto langų Uw vertė visame pasaulyje nustatyta ta pati. Daugelyje Europos šalių langai ir durys yra reitinguojami pagal energinio efektyvumo skalę – prasčiausių savybių langai, kurių Uw yra 1,5 W/(m2K) ir didesnis, yra priskiriami G klasei, o energiškai efektyviausi langai, kurių Uw yra iki 0,7 W/(m2K), yra aukščiausios – A++ klasės.

Langų energinio efektyvumo reitingo (klasės) nereikėtų painioti su pastato energinio naudingumo klase, nes tai – skirtingi rodikliai. Konkretūs namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai yra nustatomi pastato projekto techniniame apraše, projektuotojui įvertinus visų pastato išorinių atitvarų plotų bei šalčio tiltelių termoizoliacingumo ir kitų veiksnių įtaką bendrosioms pastato charakteristikoms.

Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 nurodo tik šiuos minimaliuosius reikalavimus:

A+ energinio naudingumo klasės gyvena-mojo namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 0,85 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A+ iki A;

A energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 1,0 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A iki B.

Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatus, ne mažiau svarbiu langų kokybiniu rodikliu laikytinas jų laidumas orui. Kuo didesnį oro slėgį atlaiko langas, tuo aukštesne klase jis klasifikuojamas. Pažymėtina, kad langų laidumas orui nustatomas tik laboratoriniais tyrimais. Pastačius A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasės pastatą, prieš atliekant jo energinio naudingumo sertifikavimą, turi būti išmatuojamas viso pastato sandarumas, todėl langų laidumo orui reikalavimas neturėtų būti pamirštas.

„Tiks langai“ nuotr.

Taip pat reikėtų nepamiršti ne tik techninių langų charakteristikų, bet ir langų dydžio bei jų išdėstymo. Mūsų geografinėse platumose yra tikslinga kuo daugiau langų įrengti pietų pusėje, šiauriniuose fasaduose didelių langų reikėtų vengti. Taip yra todėl, kad natūrali saulės šviesa gali tapti puikiu namų energijos šaltiniu ir taip sumažinti būtinos pagaminti energijos kiekį.

Kaip ir kokius langus rinktis?

Idealiai šiltais galima vadinti tuos langus, kurie energinio efektyvumo skalėje reitinguojami A++ ir A+ klasėmis. Statybos pramonėje šie langai dažnai vadinami tiesiog „pasyviaisiais“. Sandariausi priskiriami 4 klasei ir pasižymi mažiausiu oro laidumu, kol kas jie specialaus pavadinimo neturi.

Langų gamintojų, siūlančių A, A+ ir A++ klasės langus, apstu. Sakysite, koks skirtumas, iš ko pirkti, jei visi pardavėjai deklaruoja puikias langų savybes, ilgalaikes garantijas, o kai kurie jų ir gerokai žemesnes kainas. Tačiau nepatyrusiam pirkėjui įvertinti siūlomų langų kokybę gali tapti sunkia našta. Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad langai toli gražu ne vienadienis pirkinys, todėl pirkti pažadus už žemą kainą yra pavojinga. Paprasčiausias būdas neapsigauti – langus ir duris įsigyti iš seniai rinkoje žinomo gamintojo ar jo įgaliotojo partnerio, priešingu atveju galima susidurti su nemaloniais netikėtumais. Nereti atvejai, kai statytojai, susigundę itin mažomis kainomis, įsigyja netinkamų charakteristikų gaminius, o prireikus negauna nei žadėtos garantijos, nei kitų techninės priežiūros paslaugų.

„Tiks langai“ nuotr.

Viena iš ilgiausiai Lietuvos rinkoje gyvuojančių langų gamintojų yra UAB „Aveplast“, valdanti lietuviams puikiai pažįstamą prekės ženklą „TIKS langai“. Per 23 veiklos metus įmonė įgijo vartotojų pasitikėjimą Lietuvoje, jos gaminiai eksportuojami net į 17 užsienio šalių. Kauno rajone, Neveronyse, iš rinkos ekspertų vertinamų vokiškų „Salamander-Brugmann“, „Aluplast“ bei belgiškų „Reynaers“ sisteminių profilių UAB „Aveplast“ gamina platų spektrą plastikinių ir aliumininių langų bei durų, atitinkančią griežtus techninius reikalavimus. Bendrovės specialistai gali išpildyti įvairius su funkcionalumu, dizainu bei estetine išvaizda susijusius pageidavimus.

Kas žinotina apie langų montavimą

Iš patikimo langų gamintojo išsirinkus tinkamus ir kokybiškus langus, dar nereikėtų „džiaugtis pergale“ ir manyti, kad jau viskas – šilumos nuostolius sumažinote iki minimumo. Net ir patys šilčiausi langai bei durys patys savaime neužtikrina gamintojo deklaruojamų savybių, jei nėra tinkamai sumontuoti. Laikantis A+ klasės namui taikomų reikalavimų, turi būti montuojama šiltinamajame sluoksnyje, deramai naudojant kokybiškas sandarinimo ir izoliavimo medžiagas. Lango montavimo vietoje susidaro daugiausia šalčio tiltelių, todėl šį darbą turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai.

Taigi, jei norite, kad jūsų namas būtų priskirtas A+ ar bent A energinio naudingumo klasei ir gautų tai įrodantį sertifikatą, būtina užtikrinti geras pastato konstrukcijų šilumines savybes, sandarumą, pasirinkti kokybiškus ir šilumai nelaidžius langus, užsandarinti visus šalčio tiltelius.

„Tiks langai“ nuotr.

Be abejo, yra ir daugiau pastato konstrukcijų, užtikrinančių būsto sandarumą, tačiau tikrai nemažą dėmesį reikėtų skirti būtent langams. Ieškantiems profesionalų konsultacijų ir pagalbos „TIKS langai“ vadybininkai visuomet yra pasiruošę padėti ir atsakyti į rūpimus klausimus, pasiūlyti individualius poreikius atitinkančius kokybiškus gaminius.

Užs. Nr. 137-01

Komentarai

  • „TIKS“ langai gal ir neblogai, bet blogai tas , kad po lango įstatymo jau jų meistrų nebeprisikviesi, kad pvz. gumeles pakeistų ar ką kitą…tuojau reikalauja vėl mokėti ir nurodo, kad sutartyje taip parašyta…kuri surašyta iš keletos lapų ir labai smulkiai ir suktai…kad abejoju, ar kas nors pirkdamas jų paslaugas kas būtų skaitęs tas sutartys…tokiu smulkiu šifru surašytas,,,,Nėra tenai paslaugų nemokamų. Langų šalčio tiltelių sudaro laipiojantys namų sienų remontuotojai, nes jie nuolat lipa ant palangių ir sutrupina viską kas yra apie palanges…Kaip to išvengti ?Taip ir lieka su pablogintomis sąlygomis.

  • Tokius langus reikia labai atsargiai transportuoti… Mes šiuos langus irgi pardavinėjam, tai tikrai yra labai daug niuansų su sandėliavimu… Gerai, kad radome tinkamą sprendimą: http://www.terralogistics.lt/funkcionalumas/logistikos-sandeliu-valdymas.aspx

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite