Vyriausybė (alfa.lt nuotr.)

Per metus pasikeitė 20 svarbių valstybės įmonių vadovų

Per metus pasikeitė 20 svarbių valstybės įmonių vadovų

Gruodžio 13 dieną Saulius Skvernelio Vyriausybei sukanka metai. Jie išsiskyrė ypač intensyvia valstybės valdomų įmonių ir įstaigų vadovų kaita.

BNS primena 20 svarbių vadovų pasikeitimą:

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka praėjusių metų gruodžio pradžioje paskelbė, kad atsistatydina iš pareigų, nes neturi politinio palaikymo ir jaučia „tam tikrų grupių“ spaudimą.

„Lietuvos geležinkeliai“ buvo sulaukę kritikos dėl neskaidrių vidaus sandorių ir paramos dalijimo. Jį pakeitė Mantas Bartuška, prieš tai vadovavęs „Klaipėdos naftai“. „Klaipėdos naftos“ vadovu balandį tapo Mindaugas Jusius.

Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovą Dainorą Bradauską finansų ministras Vilius Šapoka iš pareigų atleido sausį, motyvuodamas STT medžiaga, kad D. Bradauskas 2015-aisiais informavo „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą. Liepą naująja vadove paskirta Edita Janušienė. D. Bradauskas dėl atleidimo kreipėsi į teismą.

„Oro navigacijos“ vadovą Algimantą Raščių susisiekimo ministras Rokas Masiulis atleido vasarį. Ministro teigimu, įmonės veikla ne kartą kėlė abejonių dėl galimos korupcijos, o direktorius neatsižvelgė į pastabas dėl galbūt neskaidrių viešųjų pirkimų. Šį mėnesį generaliniu direktoriumi paskirtas Mindaugas Gustys, nuo vasario laikinai vadovavęs įmonei.

Turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė apie atsistatydinimą tuometiniam ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui pranešė vasarį, kai sulaukė kritikos dėl užsienyje darytų nuotraukų naudojimo Lietuvai reklamuoti valstybės remiamoje kampanijoje. J. Kazlauskienė sakė, kad sprendimą lėmė ir kiti „paskutinių kelių mėnesių įvykiai“, bet jų neįvardijo. Nuolatinis vadovas nepaskirtas iki šiol. Ūkio ministerija nutraukė tris konkursus, o naujasis ministras Virginijus Sinkevičius žada peržiūrėti departamento funkcijas.

Registrų centro vadovas Kęstutis Sabaliauskas vasarį teisingumo ministrei Mildai Vainiutei pranešė, kad traukiasi iš pareigų. Viešai priežastys nebuvo nurodytos, bet vadovas pasitraukė po audito išvadų, jog įmonė neefektyviai valdo finansus. Konkursą vadovauti įstaigai laimėjo direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius, bet susisiekimo ministras dar svarsto, ar skirti jį į pareigas, iškilus abejonių dėl e. sveikatos projektų.

Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė vasario pabaigoje pranešė, kad palieka įstaigą, nes gavo darbo pasiūlymą privačiame sektoriuje. Ji inspekcijai vadovavo nuo 2008-ųjų. Naujas nuolatinis vadovas nepaskirtas iki šiol. Konkursą žadama skelbti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

Už centralizuotus pirkimus atsakingos įstaigos „CPO LT“ vadovą Rolandą Černiauską tuometinis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius atleido kovą. Anot ministro, sprendimas priimtas, atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos atliktuose patikrinimuose nustatytus pažeidimus ir trūkumus. Jį pakeitė ministerijos skyriaus vedėjas Darius Vedrickas.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas teisingumo ministrei kovo mėnesį pranešė, kad traukiasi dėl asmeninių priežasčių ir planuoja išeiti į pensiją. Naujas nuolatinis vadovas nepaskirtas iki šiol, ir kol kas nėra aišku, kada bus teikiama nauja kandidatūra.

Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė atsistatydino kovo mėnesį. Tuo metu Teisingumo ministerija vykdė tarnybinį patikrinimą dėl viešųjų pirkimų ir valstybės lėšų panaudojimo. Pirmąjį konkursą laimėjo buvęs vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, bet teisingumo ministrė nusprendė jo neskirti į pareigas. Naują atranką lapkritį laimėjo Robertas Krikštaponis, iki tol dirbęs „Lietuvos energijos gamyboje“. Sulaukus specialiųjų tarnybų išvadų, jį tikimasi paskirti dar šį mėnesį.

Parodų ir kongresų centro „Litexpo“ direktorius Mindaugas Rutkauskas apie pasitraukimą paskelbė balandį. Jis teigė, kad nusprendė darbuotis privačiame versle. Naujas nuolatinis vadovas dar nepaskirtas.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą Gintautą Kėvišą kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atleido birželį, motyvuodama, kad jis sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus. Naujas nuolatinis vadovas nepaskirtas iki šiol, kandidatų paraiškų laukiama iki gruodžio 21 dienos. G. Kėvišas atleidimą apskundė teismui.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktorius Linas Marijus Zaikauskas dėl galimo seksualinio priekabiavimo prie aktorės atleistas birželį. Spalį teatrui vadovauti pradėjo konkursą laimėjęs Leonas Blėdis.

„Automagistralės“ generalinis direktorius Vladislavas Molis atleistas liepą. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pranešė, kad auditas nustatė, jog įmonė „buvo tiesiog paversta privačia įmone, kurios vos ne vienintelė paskirtis – tenkinti buvusių vadovų asmenines reikmes ir užgaidas“. Vėliau „Automagistralė“ prijungta prie valstybės įmonės „Kelių priežiūra“.

Garantijas už įmonių paskolas teikiančios bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Audrius Zabotka šalių susitarimu pareigas paliko liepą. Tuometinio ūkio ministro Mindaugo Sinkevičius iniciatyva ministerija vėliau kreipėsi į teismą dėl valdybos sprendimo šalia išeitinės kompensacijos išmokėti apie 20 tūkst. eurų priedą. Naujas vadovas dar nepaskirtas.

Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė atleista rugpjūtį Lietuvos bankui nustačius, kad įmonė ne visuomet pranešdavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) apie daugiau nei 15 tūkst. eurų vertės operacijas grynaisiais, taip pat įtartinas finansines operacijas. Dabar laukiama, kol bus išrinkta nauja įmonės valdyba, tuomet ji turės išrinkti ir paskirti naująjį įmonės vadovą.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Danielius Kuprys iš pareigų atleistas rugpjūtį, etikos komisijai konstatavus interesų konfliktą dėl žemės nuomos tarnybos prižiūrimose teritorijose. Konkursą į vadovus laimėjo Laimonas Čiakas, iki tol dirbęs Valstybės kontrolėje.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas apie pasitraukimą pranešė rugsėjo pradžioje. Jis atsistatydino, kai teisėsaugos „filtro“ į įmonės valdybą nepraėjo buvęs tarybos pirmininkas Šarūnas Kliokys, o STT pradėjo tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo. Naujas vadovas kol kas nepaskirtas.

Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius apie pasitraukimą savo noru paskelbė spalio pabaigoje. Vėliau susisiekimo ministras pranešė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prašoma aiškintis jo turto kilmę.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis pasitraukė lapkričio mėnesį, sakydamas, kad nori išbandyti jėgas versle. Kovo mėnesį atleistas direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis. Susisiekimo ministras pastarojo atleidimą motyvavo STT medžiaga apie galimus neskaidrius ryšius su R. Kurlianskiu ir buvusiu „Kauno tiltų“ vadovu. Nuolatinis įstaigos vadovas nepaskirtas iki šiol, konkursas dar nepaskelbtas.

Turto banko generalinis direktorius Vaidotas Aleksius apie pasitraukimą iš pareigų paskelbė lapkritį. Jis lakoniškai pakomentavo, kad „atėjo metas naujiems iššūkiams“. Naujas nuolatinis vadovas dar nepaskirtas.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo pernai gruodžio, kai iš pareigų atsistatydino buvęs teisingumo viceministras Julius Pagojus. Naujo vadovo konkursas įstrigo, kai suabejota, ar įstatymas pagrįstai teikia pirmenybę karo tarnybą atlikusiems kandidatams, šiuo klausimu laukiama Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų