Daugelio panevėžiečių kaip senasis dramos teatras Respublikos gatvėje žinomas pastatas jau ištuštėjo ir laukia remonto. Jo savininkai šauliai laikinai įsikūrė buvusios Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos patalpose Parko gatvėje.
Šauliams iš Respublikos gatvės teko skubiai išsikraustyti ekspertams nustačius, kad senojo teatro būklė – itin prasta.
Šaulių sąjunga planuoja istorinį pastatą rekonstruoti.
Laukia projekto
Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių 5-oji rinktinė į buvusios mokyklos patalpas Parko gatvėje persikraustė sausį.
Rinktinės vado pavaduotojo Vaido Ragausko teigimu, Respublikos gatvėje telikę stambiagabaričiai šaulių daiktai, bet užsiėmimai ten nebevyksta.
Pastatas Respublikos gatvėje turėtų būti tvarkomas kapitališkai – tiek vidus, tiek ir išorė.
Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, po kurių paaiškės, kiek toks remontas galėtų kainuoti.
Pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo vertybių sąrašą, todėl ir projektavimas, ir remontas gali užtrukti.
Kol kas nėra garantijų ir dėl finansavimo šaltinių. Šauliai tikisi, kad tai bus ne vien Lietuvos šaulių sąjungos lėšos.
Po rekonstrukcijos pastate turėtų atsirasti daugiau erdvių, pritaikytų šaulių veiklai.
Buvusio dramos teatro salės architektūra unikali – čia puiki, natūrali akustika. Pasak V. Ragausko, tokių salių Lietuvoje mažai, tad turima minčių ją sutvarkius naudoti ne vien Šaulių sąjungos renginiams, bet ir atverti miesto visuomenei.
Šaulių gretos auga
Pasak V. Ragausko, laikinose patalpose Parko gatvėje šauliai irgi negali ilgai užsibūti. Miesto Savivaldybė taip pat planuoja tvarkyti buvusią Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą.
Visgi šauliai gavo pažadą, kad jei nebus būtinybės, jų niekas neiškels.
„Nenorime dar kartą kažkur išsikelti, ieškoti kitų patalpų, nes Panevėžyje mums tinkamų nėra daug“, – sako V. Ragauskas.
Jo teigimu, šauliai patalpoms turi tam tikrus reikalavimus. Jiems reikalingos ne tik darbui, bet ir sandėliavimui skirtos erdvės. O svarbiausia, kad būtų kur rengti užsiėmimus, mokymus.
„Šaulių skaičius auga ir auga – ne popierinių, o aktyvių žmonių, kurie nori užsiėmimų, nori veiklos. Juos reikia kažkur priimti. Vasarą ar pavasarį galime užsiėmimus organizuoti lauke, husarų batalione, miške, o žiemą norisi po stogu“, – sako jis.
Šiuo metu Panevėžio apskrityje yra virš 400 suaugusių šaulių ir daugiau nei 500 jaunųjų šaulių.
Daugiau nei šimtmečio istorija
Šaulių sąjungai priklausantis pastatas Respublikos gatvėje statytas XIX a. pabaigoje, kai Troškūnų dvarininkas S. Montvila, įsigijęs Panevėžio kaulų malimo įmonę, ją pertvarkė į mielių ir spirito fabriką.
Pasakojama, jog šis fabrikas spiritu aprūpindavo visą tuometę Kauno guberniją, o mielės pasiekdavo net Maskvą ir Peterburgą.
S. Montvila sumanė fabriko šaltkalvių dirbtuvių pastatą pertvarkyti į teatrą su sale, skirta vaidinimams bei muzikiniams vakarams, ir padovanoti jį miestui.
Vos per pusmetį gamybinės patalpos pavirto 300–350 vietų teatrų ir koncertų sale, o 1914-aisiais čia dar buvo įrengtas kino teatras ir net elektrinė patalpoms apšviesti.
Po Pirmojo pasaulinio karo pastatas iš S. Montvilos įpėdinių perimtas ir atiteko Švietimo ministerijai, kuri nuo 1925 m. juo leido naudotis Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio skyriui. Tarpukariu pastate veikė šaulių biblioteka, choras, pučiamųjų orkestras.
Čia buvo rengiami šventiniai vakarai, koncertai, paskaitos, rodomi gastroliuojančių teatrų spektakliai.
1940 m. sovietų valdžia Šaulių sąjungą uždarė, pastatą nacionalizavo ir paskyrė naujai įkurtam Panevėžio dramos teatrui.
Sovietmečiu šioje salėje suvaidinti režisieriaus Juozo Miltinio statyti spektakliai.
1951 m. pastate atliktas remontas: įrengta žiūrovų salės grindų nuožulni pakyla, vieta orkestrui, pristatyti nauji priestatai, įrengti grimo kambariai, kitos pagalbinės patalpos.
1967 m. teatrui pastačius naujus rūmus Laisvės aikštėje, į senąjį jo pastatą persikėlė miesto kultūros namai.
Nuo to laiko pastato būklė vis prastėjo.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis grąžintas Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio Alfonso Smetonos šaulių 5-ajai rinktinei.
