Internetinei enciklopedijai reikia pinigų iš lankytojų ir laiko iš savanorių. Pirmoji užduotis – lengvesnė.
Buvo daug besišaipančių, bet pinigai pasipylė. Kelias paskutines 2010-ųjų savaites Vikipedijos lankytojus iš reklamjuosčių veriamu žvilgsniu stebėjo Jimmy Walesas, maldaudamas padėti „laisvajai enciklopedijai, kurią kurti gali kiekvienas“, padengti šių metų sąskaitas. Įkūrėjo prašymas nenuėjo vėjais. Numatytą 16 mln. JAV dolerių sumą Vikipedija surinko vos per 50 dienų (palyginimui, 2009-ųjų pabaigoje 8,7 mln. JAV dolerių surinko per 67 dienas).
Šį mėnesį reklamjuostės su prašymais grįš, bet akių porų bus ne viena. Dalykiškam J. Walesui iki metų galo 25 mln. JAV dolerių surinkti padės marškinėlius ilgomis rankovėmis vilkintis niūrus ilgaplaukis programuotojas Brandonas Harrisas, kuris sako dėl Vikipedijos metęs darbą, kuriame kūrė „niekam tikusį daiktą, skirtą pinigams iš kokio nors vaikio vogti, kuris to net nenutuokia“. Pasak interneto tyrimų bendrovės „Alexa“, tinklalapis, kurį kas mėnesį aplanko 400 mln. unikalių vartotojų, pagal dydį pasaulyje yra penktas. Be to, jis turi pagrindo vadintis svarbiausiu nepramoginio turinio tiekėju pasaulyje.
Ne pelno bendrovė „Wikimedia Foundation“, kuriai priklauso ši internetinė enciklopedija, visaip stengėsi atrasti būdų, kaip nebepriklausyti vien nuo įkūrėjo. Reklamjuostė su B. Harrisu buvo pirmoji, kuri pranoko juostos su J. Walesu rezultatus, o vėliau būta ir kitų pasisekimų. Nors iš labdaringos organizacijos „Stanton Foundation“ „Wikimedia“ gavo 3,6 mln. JAV dolerių, pinigų surinkti ji nori iš daugybės patenkintų vartotojų, o ne iš stambių rėmėjų, kurie mainais į pinigus gali panorėti, kad būtų klausoma jų žodžio.
Vikipedija turi tik 78 nuolatinius darbuotojus (2012 m. jų turėtų būti jau 117) ir 370 serverių, kai „Facebook“ tuo tarpu jų turi apie 60 tūkst., o „Google“ – per milijoną. Skirtingai nuo kitų interneto milžinių, jos turinį kuria atlyginimo negaunantys žmonės. Bendrovė 44 proc. pajamų skiria technologijoms (įskaitant programuotojus); kitoms administracinėms išlaidoms tenka šiek tiek mažiau kaip ketvirtadalis. Lėšoms rinkti skiriami 8 proc. biudžeto. Reklama nepriimama.
Kur gauti laiko?
Tačiau surinkti pinigų Vikipedijai palaikyti yra lengviau nei įtikinti žmones dovanoti laiką. 2006 m. angliškų straipsnių skaičius Vikipedijoje kas mėnesį padidėdavo net 5 proc., bet pastaruosius porą metų augimas užsispyrusiai laikosi ties 1 proc. Vikipedija baiminasi, kad gali būti blogiau ir, nebandant taisyti padėties, aktyvių redaktorių iki kitų metų vidurio liks mažiau kaip 80 tūkst. (kovo mėnesį jų buvo 90 tūkst.).
Redaktoriai – reta ir ištverminga padermė. Jie turi suprasti svetainės politiką, įgyti autoritetą tarp kitų Vikipedijai talkininkaujančių asmenų, kad jų sprendimų būtų paisoma, ir sugebėti rašyti naudojant griozdišką kodą, kurio reikia Vikipedijos programinei įrangai. Negana to, pasakoja „Wikimedia“ generalinis pasaulinės plėtros direktorius Barry Newsteadas, 90 proc. Vikipedijos vartotojų, kurie nepriklauso „bendruomenės branduoliui“, net nenutuokia galį taisyti enciklopediją. Atrodo, vartotojai ignoruoja gausius kvietimus prisidėti: „Mes – svetainės baldai“, – sako jis graudžiai.
„Wikimedia Foundation“ vykdomoji direktorė Sue Gardner sako norinti įveikti „psichologinį barjerą“ tarp skaitymo ir redagavimo, kad straipsnio taisymas atrodytų natūralus priedas prie jo skaitymo. Sunku pritraukti žmonių, kurie pakankamai atsidavę (ir storaodžiai), kad galėtų atremti specialius interesus ir trolius (interneto chuliganus). Tad Vikipedija stengiasi, kad jos redaktorių gyvenimas būtų paprastesnis ir patrauklesnis. Vienas žingsnių – pamėginti naudoti mažiau automatinių pranešimų, kurie redaktorius perspėja apie netinkamą stilių ir kitas smulkias nuodėmes atimdami drąsą.
Įdiegus kitą pokytį – planuojama iki 2012 m. pabaigos – redaguoti bus gerokai lengviau, ir procesas bus panašesnis į darbą su populiaria tinklaraščių programine įranga. Bet vikinautai vengia spartaus ryšio reikalaujančių funkcijų, kurias mėgsta kiti gausaus turinio pripildyti tinklalapiai. Norima, kad kukliam vartotojui iš Afrikos, kuris naudoja pigų mobilųjį telefoną, puslapis krautųsi taip pat greitai ir lengvai, kaip vartotojui iš turtingo pasaulio su galingu kompiuteriu ir plačiajuosčiu ryšiu.
Iki šių metų pabaigos „Wikimedia“ bus atidariusi biurą Indijoje – pirmą biurą ne JAV. Filialui pasirinkus tolimą pasaulio kraštą (užuot atidarius biurą patogioje vietoje, pavyzdžiui, Europoje) norima paskelbti apie pasaulines fondo ambicijas. Ribotus išteklius turinčiai organizacijai Indija – protingas pasirinkimas, nes ten jau susibūrusi didžiulė angliškai kalbanti Vikipedijos bendruomenė. Pagal paaukotas sumas indai užima penktą vietą ir yra šešti tarp aktyviausių redaktorių. Enciklopedijos versijų kalbomis, kurios vartojamos Indijoje, yra du tuzinai. Bet net didžiausia iš jų, hindi kalba, teturi 100 tūkst. straipsnių (palyginti su daugiau kaip 3,8 mln. angliškų). Trys šimtai milijonų žmonių, kurie kalba hindi, – tai apsčiai erdvės augti. Iki 2014 m. vien Indijoje interneto vartotojų skaičius turėtų patrigubėti ir pasiekti beveik 300 mln. Toks postūmis turėtų suteikti vertingų žinių plėtrai, kuri vyksta dviejose kitose stambaus augimo zonose: Brazilijoje ir arabiškai kalbančiame pasaulyje.
Nepaisant rožinių prognozių dėl augimo kylančiose rinkose, prieš Vikipediją tebestūkso dvi rimtos kliūtys. Labai gerai, kad besivystančiame pasaulyje tiek daug žmonių jau naršo enciklopediją mobiliaisiais telefonais, bet tekstams redaguoti tokie prietaisai ne itin tinka. Be to, pagarba grindžiamose ir menką dalyvavimo viešajame gyvenime patirtį turinčiose kultūrose Vikipedijai buvo ypač sunku išaiškinti, kad tikrai kiekvienas vartotojas turi teisę (ir net pareigą) taisyti straipsnį, jeigu mano galįs jį pagerinti.
Vienas sprendimų – partnerystė su universitetais. Punoje, kuri įsikūrusi Vakarų Indijoje ir yra švietimo centras, Vikipedija dirba su trimis institucijomis. Studentams paskiriama tema, pavyzdžiui, įmonių socialinė atsakomybė, ir norėdami baigti kursą jie turi rašyti straipsnius. Jie džiaugiasi, kad darbus skaitys ne tik dėstytojai, bet ir daugiau žmonių, o Vikipedija gauna entuziastingą naujokų grupę. Tokios partnerystės davė straipsnių įvairiomis temomis: nuo tokios plačios kaip „output (economics)“ (liet. gamybos apimtys) iki paslaptingo įrašo apie 1985 m. Indijos pinigų politikos komitetą.
Tuo siekiama skatinti, kad informaciją kurtų vietiniai, ir mažinti priklausomybę nuo importo iš išorės. Be to, darbas su universitetais Vikipedijai padeda skintis kelią prie vieno iš įvairovės tikslų: padidinti redaguojančių moterų dalį nuo 9 proc. 2011-aisiais iki 25 proc. iki 2015-ųjų.
Praeityje Vikipedija kentėjo nuo neišmanėliškos kritikos iš išorės ir perdėto pasitenkinimo viduje. Yra ženklų, kad nūnai mažėja ir kritika, ir pasitenkinimas. Vis dažniau pripažįstama, kad internetinė enciklopedija, kurią gali kurti kiekvienas, gali teikti kokybišką turinį. Vikipedijos straipsniai retai tobuli, bet jų trūkumus visuomet galima iškart pataisyti, o tai didelis pliusas. Be to, organizacija, regis, atsikrato priklausomybės nuo charizmatiškojo J. Waleso ir nuo perdėto pasikliovimo negausiu anglakalbių entuziastų luomu. Vikipedijos išlikimas ir augimas taip pat padrąsina nuogąstaujančius, kad internetas rizikuoja tapti per daug komerciškas ir uždaras. Vikipedija ne tik kaupia žinias, ji ir naujienų šaltinis.
