Vyčio Snarskio iliustr.
DST, „Naspers“ ir „Tencent“ daugelyje augančių rinkų perspektyviai investavo į interneto įmones. Juos jau mėgdžioja net interneto finansininkai iš Vakarų.
Gal jie ir nėra tokie žinomi kaip „Google“ arba „Yahoo!“, bet drąsiai gali teigti niekuo neatsilieką. Tarp rusiškų svetainių „Digital Sky Technologies“ (DST) priklausantiems tinklalapiams tenka per 70 proc. puslapio peržiūrų. „Naspers“ yra stambiausia tradicinės ir internetinės žiniasklaidos grupė Afrikoje. O „Tencent“ – pagal rinkos kapitalizaciją stambiausia interneto įmonė Kinijoje ir trečioji pagal dydį pasaulyje.
Pastaruoju metu šios įmonės vis dažniau pastebimos ne tik savo šalių rinkose. Imant drauge, jos investavo į tuzinus internetinių įmonių visame pasaulyje. O drąsiausia jų DST jau pasuko į Vakarus ir didžiausią sumą sumokėjo už dalį akcijų sparčiai augančiose JAV įmonėse, ypač didžiausiame pasaulio socialiniame tinkle „Facebook“.
Iš pirmo žvilgsnio šios trys įmonės negali labiau skirtis. DST įsteigta 2005 metais, dviem Rusijos interneto investuotojams Jurijui Milneriui ir Grigorijui Fingeriui bendrų interesų objektu pasirinkus Rusijos internetinį portalą „mail.ru“. Šiandien bendrovė kontroliuoja daugelį pagrindinių šalies tinklalapių, o jos savininkai yra įdomi kompanija, įskaitant „Goldman Sachs“ ir Rusijos milijardierių Ališerą Usmanovą, kuriam priklauso 27 proc.
Keiptaune įsikūrusiai „Naspers“ jau beveik 100 metų; ji leidžia didžiausią Pietų Afrikos laikraštį „Daily Sun“. Bet pasukusi į internetą, ji – viena ambicingiausių senosios žiniasklaidos įmonių pasaulyje. Didžiausią jos pardavimo apimčių dalį – 28 mlrd. randų (9,6 mlrd. litų) per metus – iki šiol sudaro spauda ir abonentinė televizija, bet pinigus ji naudoja pirkdama interneto įmones.
„Tencent“ kilusi iš netoli Honkongo esančio Šendženo. Įsteigta 1998-aisiais, o 2009 metais jos pajamos siekė 4,8 mlrd. litų. Nors populiari internetinių pokalbių tarnyba QQ, turinti 567 mln. vartotojų, yra geriausiai žinoma jos paslauga, daugiausia pelno ji gauna iš internetinių žaidimų ir virtualiosios valiutos, vadinamos „Q monetomis“. Vartotojai ją perka už realius pinigus ir naudoja įsigydami skaitmenines priemones, kaip antai virtualūs ginklai, suteikiantys daugiau galios jų personažams.
Nepaisant skirtumų, šias tris įmones galima laikyti bloku. Šiaip ar taip finansiškai jos yra susijusios. „Naspers“ priklauso dalis „mail.ru“; ji anksti investavo į „Tencent“, o dabar jai priklauso 35 proc. Balandį „Tencent“ 300 mln. JAV dolerių (800 mln. litų) investavo į DST, gaudama didesnę kaip 10 proc. dalį, o DST suteikdama apie 3 mlrd. JAV dolerių (8 mlrd. litų) vertę. Be to, „Tencent“ domisi internetinio „Naspers“ padalinio MIH filialu Indijoje.
O svarbiausia, kad šias firmas vienija misija: perspektyvių interneto įmonių rasti šalyse, į kurias Vakarų investuotojai retai drįsta žengti. DST teritorijos yra Rusija ir jos kaimynės, iš kurių dažnai būna kilusi viena firmai priklausančių įmonių, tarp jų ir socialiniai tinklai „VKontakte.ru“ bei „Nasza-Klasa.pl“. „Naspers“ priklauso didžiausias besivystančiose šalyse, kaip antai Brazilija (gaminių ir kainų palyginimo tinklalapis „BuscaPé“), Indija (socialinis tinklas „ibibo“) ir gimtoji Pietų Afrika (portalas 24.com), veikiančių internetinių firmų portfelis. „Tencent“ iš trijulės kol kas atsargiausia. Išskyrus nesenas investicijas į DST, mažesnę kaip 50 proc. dalį ji turi keliose žaidimų įmonėse, kaip antai Vietnamo „VinaGame“.
Tokia tarptautinė veikla šioms įmonėms leidžia tai, ko išmoko vienoje šalyje, taikyti kitur. „Daugybę laiko skiriame dalijimuisi žiniomis“, – sako MIH vadovas Antoine’as Rouxas. Savo ruožtu DST žino, koks interneto verslas veikia ir kiek dar gali plėstis, atsižvelgiant į šalies BVP ir interneto skverbtį. DST partneris Alexanderis Tamasas tai vadina „geografiniu arbitražu“.
Rusijoje DST matė, kaip sparčiai gali plėstis socialiniai tinklai: vėlai pasirodę internete dauguma rusų bendravimui jau nebenaudojo e. pašto, o iškart peršoko prie socialinių tinklų. Be to, trūkstant rublių reklamai, DST įmonės anksti pradėjo eksperimentuoti su kitais būdais užsidirbti iš socialinių tinklų ir internetinių žaidimų, pavyzdžiui, imant mokestį už paslaugas ir prekiaujant virtualiomis prekėmis. Gruodį „mail.ru“ ji suliejo su žaidimų firma „Astrum Online“ iš esmės sudarydama Rusijos „Tencent“. A. Tamasas aiškina, kad, pasiūlius nemokamų bendravimo įrankių, kaip antai pokalbių programos, susidaro publika, kuri vėliau moka už kitas paslaugas ir virtualias prekes.
Rytoj visas pasaulis
Tebuvo laiko klausimas, kada viena iš šių trijų firmų tai, ko išmoko kylančiose rinkose, pradės taikyti Vakaruose. Pirmoji pradėjo DST, o priežastys yra kelios. Jos partneriai savo amato mokėsi JAV. Kada nors savo akcijomis ji ketina prekiauti biržoje. Ir ji įžvelgė galimybę: po finansinės krizės tradiciniai investuotojai elgėsi atsargiai ir ne iki galo suvokė, kaip greit augs kad ir socialiniai tinklai.
Dar vienas svarbus veiksnys padėjo DST nekviestai įsibrauti tarp kelių privataus kapitalo fondų, kaip antai „Elevation Partners“, TCV ir „Silver Lake Partners“, kurie paprastai papildomomis lėšomis aprūpina sėkmingas JAV interneto bendroves. Organizacinė DST struktūra leidžia jai veikti greitai ir teikti pasiūlymų, kurių atsisakyti sunku. „Facebook“ atveju ji priėmė tai, kas tuomet atrodė didelis įkainis, atsisakė bet kokių teisių į privilegijas, jei kas nors nepavyktų, ir buvo pasirengusi akcijas pirkti iš darbuotojų. Tai ypač populiaru tarp jaunų interneto firmų. Steigėjai ir pagrindiniai darbuotojai taip gali užsidirbti pinigų, neparduodami įmonės arba per anksti nepaleisdami akcijų į biržą. „Tai IPO pakaitalas“, – aiškina J. Milneris, pridurdamas, kad DST investicijos firmoms duoda daugiau laiko dėmesį skirti produktui, o ne svarstymams apie pirminį viešą akcijų siūlymą visuomenei.
Ar DST strategija suveiks? „Facebook“ akcijų pirkimas atrodo neabejotinai apsukrus ėjimas. Už apytikriai 10 proc. dalį DST sumokėjo apie 800 mln. JAV dolerių (2,14 mlrd. litų). „Elevation Partners“ neseniai į „Facebook“ investavus 120 mln. JAV dolerių, įmonės vertė pakilo iki 23 mlrd. JAV dolerių (61,5 mlrd. litų), o tai reiškia, kad DST investicija beveik patrigubėjo.
O štai už didžiausią pasaulyje internetinių žaidimų tarnybą „Zynga“ ir pirkėjus kaupiantį tinklalapį „Groupon“, kuris po to šiems siūlo specialius sandėrius, DST, anot analitikų, galbūt permokėjo. Bet skeptikai ir šį kartą gali nepakankamai įvertinti galimą abiejų bendrovių augimo spartą ir ko verta „Zynga“, pavyzdžiui, draugėje su „Facebook“ – kartu jos primena „Tencent“. Gegužę, po užsitęsusių derybų, abi firmos sutarė, kad socialinio tinklo „Facebook“ valiutą – kreditus (Credits) bus galima naudoti „Zynga“ žaidimuose.
DST daugiau problemų gali kilti dėl to, kad yra ją laikančių rusų įmone, taigi „miglotu reikalu“. Siekdama tai atremti, bendrovė įdėjo daug pastangų demonstruojant atvirumą, į Maskvą peržiūrėti jos buhalteriją kviesdama firmų, į kurias ji nori investuoti, vadovus. Šios strategijos sėkmę įrodo naujausių šios įmonės sandorių ir kartu su ja investuojančių bendrovių kokybė; tarp pastarųjų ir tokios žymios rizikos kapitalo firmos kaip „Accel Partners“ ir „Andreessen Horowitz“. Bet DST toliau investuojant, jos kilmė vis tiek gali būti svarbi. Kalbama, kad Vašingtone valdžiai nerimo sukėlė naujausias DST pirkinys – anksčiau AOL priklausiusi pokalbių tarnyba ICQ.
Kad ir kaip sektųsi DST, regis, ji traukia mėgdžiotojus. Prieš investuodama į „Facebook“, „Elevation Partners“ su vietiniam verslui skirta, sparčiai augančia vartotojų apžvalgų svetaine „Yelp“ jau buvo sudariusi tai, kas dabar vadinama „DST stiliaus sandėriu“. Ir nors „Naspers“ Vakarų šalyse investuoti neketina, „Tencent“ gali pasekti DST pėdomis. „Tencent“ prezidentas Martinas Lau neseniai sakė, kad firma mėginsianti veržtis užsienin, ir dėl to pasigirdo kalbų, kad galbūt ją domina „Yahoo!“.
O štai Vakarų rizikos kapitalo įmones akivaizdi šių trijų interneto pionierių iš kylančių rinkų sėkmė gali paskatinti labiau domėtis besivystančiomis šalimis. Niujorko rizikos draudimo fondas „Tiger Global Management“, kuris yra ir DST akcininkas, jau bandė investuoti į naujas bendroves, veikiančias ne tik gerai žinomuose Vakarų technologijų parkuose. Internetinės investicijos akivaizdžiai plinta visame pasaulyje, ir Vakarai praranda monopoliją – ne tik sumanydami gerų internetinio verslo idėjų, bet ir finansuodami jas.
