G. Papandreou palaiko tvarką. Vos ne vos.
Naujoji George’o Papandreou vyriausybė pirmąjį neatidėliotiną testą išlaikė. Bet gali būti, kad nelaimė tebetykoja.
Atėnų centre, viduryje Sintagmos aikštės, kurią iš vieno šono supa parlamentas, o iš kito – prabangūs viešbučiai, potencialūs revoliucionieriai dėl vietos grumiasi su flegmatiškais gatvės prekeiviais iš Afrikos, pardavinėjančiais rankines. Birželio 22-ąją viena jaunuolių grupė vedė spontanišką „ekonomikos pamoką“, per kurią buvo paaiškinti ir dekonstruoti tokie terminai kaip „kredito įvykis“ ir „vertės sumažinimas“. Tai nebuvo Petrogradas 1917-aisiais ir netgi ne Paryžius 1968-aisiais.
Nepaisant to, statymai labai aukšti. Visai įmanoma, kad per ateinančias savaites situacija Atėnuose iš intensyvios, piktos ir painios virs stačiai katastrofiška: derybos tarp Graikijos ekonomikos gelbėtojų ir jos politinių lyderių gali sužlugti, o valstybė pristigti pinigų ir (arba) su trenksmu pasitraukti iš euro zonos sukeldama finansų krizę, kuri nuaidėtų per visą pasaulį.
Net to išvengus, pamatinės Graikijos problemos vargu ar pasitaisytų. Šalis ne tik bankrutavusi, bet ir itin nekonkurencinga, o norint tai išspręsti skausmingų reformų reikės ne vienus metus.
Tačiau dauguma dramos, kuri plėtojasi Graikijos parlamente ir už jo ribų, veikėjų, atrodo, nepastebėjo šių bekompromisių realijų. Senoviniu papročiu šalies politinės partijos gudrauja siekdamos pranašumo, kone nepaisydamos nelaimės, kurią gali padėti prišaukti. Tuo tarpu lauke susirinkę demonstrantai skanduoja šūkius, iš kurių galima suprasti, kad laimingos gero gyvenimo iš skolintų pinigų dienos gali sugrįžti, jeigu jie šauks pakankamai garsiai, o vakarėlį sugadinę „išdavikai“ ir „vagys“ gaus pelnytą desertą.
Per trumpą laiką socialistų vyriausybei pavyko atsikovoti šiek tiek erdvės kvėpavimui grumiantis su dvigubu spaudimu: visuomenės nepasitenkinimu (dėl jau taikomų griežto taupymo priemonių) ir tarptautiniais reikalavimais imtis reformų. Paakstinti baimės, kad gali prarasti valdžią, nesukontroliuojami įstatymų leidėjai iš valdančiosios partijos birželio 22 dienos ryte susivienijo ir parėmė ministrą pirmininką George’ą Papandreou, taigi jo kabinetas laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo. Į vardinį balsavimą, kuris vyko griežtai pagal partijų linijas, susirinko visi 155 socialistai.
Iki balsavimo likus kelioms minutėms opozicija protestuodama išėjo dėl triukšmingo, menko ginčo, ar „demokratija“ į Graikiją grįžo 1974-aisiais, kai žlugo karinė diktatūra, ar 1981-aisiais, kai buvo išrinkta pirmoji kairioji administracija. G. Papandreou oponentus sugebėjo įkalbinti grįžti pastebėjęs, kokį pasibaisėtiną įspūdį tokios rietenos daro likusiam pasauliui šią sunkią šalies istorijos valandą.
Opozicinė centro dešinioji partija „Naujoji demokratija“ dar neparėmė tarptautiniu mastu suderinto griežto taupymo ir privatizacijos plano remdamasi tuo, kad dėl sąlygų dar galima ir reikia pasiderėti pabrėžiant mokesčių mažinimą. Už Graikijos ribų tam galimybių mato nedaugelis. Tačiau kai kurie vyriausybės kritikai, ypač kairieji, džiugiai pastebėjo, kad apie birželio 15-ąją, kai gatvių protestai pasiekė kritinį tašką, o šalis atrodė nevaldoma, tarptautinių Graikijos partnerių pozicija, regis, šiek tiek sušvelnėjo.
Nedidelė sėkmė, kurios vyriausybė sulaukė priešpaskutinę birželio savaitę, prie parlamento susirinkusiems protestuotojams prieš griežtą taupymą įspūdžio nepadarė. Jie pareiškė balsuoją už nepasitikėjimą visa šalies politine klase. Reikia pripažinti, jų palapinių miestelis, pastatytas pagal ispanišką versiją ir gyvuojantis jau daugiau nei mėnesį, kasdien atrodo vis netvarkingesnis. Bet protestuotojai sako jį išlaikysią bent iki kito kritinio balsavimo dėl penkerių metų taupymo paketo, kuriuo siekiama išvengti bankroto ir šalį nukreipti į atsigavimo kelią. Vykstant balsavimui jie planuoja „veiklos dieną“.
Nepaisant gatvėse vyraujančios atmosferos, Graikijos ateitis su didžiuliais klaustukais. Dabartinio 110 mlrd. eurų gelbėjimo paketo, kurį skyrė partnerės iš Europos ir Tarptautinis valiutos fondas, nepakaks. G. Papandreou mano, kad ES ir TVF skirs dar apie 100 mlrd. eurų, idant šalis atsilaikytų iki 2014 metų ir per juos, kai jai galbūt pavyks sklandžiai pereiti prie naujo ES stabilumo mechanizmo, skirto paramstyti fiskalinius nedorėlius.
Balsavimas nuramino susirūpinusius Europos biurokratus, kurie tikėjosi, kad G. Papandreou įves fiskalinę discipliną atidėdamas savo socialistinį „nuolaidumą“. Iš Graikijos visuotinio socialistinio judėjimo (PASOK) parlamento grupės ministras pirmininkas jau buvo sulaukęs griausmingų ovacijų, kai atsisakė ankstesnės minties kitą lemiamą reformų raundą galbūt perleisti nepolitiniam premjerui (Lucasui Papademosui – gerbiamam asmeniui ir buvusiam Europos centrinio banko viceprezidentui) ir grupei technokratų.
Kai kurie ištikimieji G. Papandreou partijos nariai susierzino, kad susitikime su „Naujosios demokratijos“ lyderiu Antonisu Samarasu idėją kurti nacionalinės vienybės vyriausybę jis pasiūlė nesuderinęs su kolegomis socialistais. G. Papandreou padėjėjai sako, kad jo pasiūlymas A. Samarasui, duotas siekiant aukščiausių šalies interesų, po kelių valandų buvo sužlugdytas, kai „Naujoji demokratija“ diskusijos turinį perdavė spaudai. Taigi buvo gana aišku, kas veikė valstybiškai, o kas ėmėsi smulkių politinių žaidimų.
Priešakyje – ryžtingieji
Ministras pirmininkas iškart pasistengė sutvirtinti savo padėtį partijoje paaukštindamas kelis socialistų veteranus ir atsikratydamas kelių jaunų globotinių, laikytų asmeniniais draugais. Durys buvo parodytos aplinkos ir energetikos ministrei Tinai Birbili, kuri priešinosi valstybinės elektros energetikos bendrovės privatizacijai, ir Dimitrisui Droutsasui, kuris dėl jaunystės ir nepatyrimo atrodė stebinantis pasirinkimas užsienio reikalų ministro postui. Be to, į žemesnes pareigas buvo perkelta JAV išsilavinimą gavusi ekonomistė Louka Katseli, kuri užimdama darbo ministrės postą įsitraukė į viešą nesantaiką su TVF finansininkais.
Politikoje priešakinėse gretose pasirodė ryžtingų socialistų grupė, vadovaujama buvusio gynybos ministro Evangeloso Venizeloso, dabar paskirto finansų ministru. Kadaise E. Venizelosas buvo G. Papandreou varžovas; jis nesėkmingai rungėsi dėl partijos vadovo posto, kai PASOK 2007 metais pralaimėjo rinkimus. Šis autoritetingas konstitucinės teisės specialistas, energingas oratorius, kurio manieros praktiškos ir racionalios, vadžias perėmė iš George’o Papaconstantinou – technokratiškos asmenybės, pradėjusios kliūti dėl nenuilstamų pastangų ES ir TVF nustatytas reformas įvykdyti tiksliai, kaip nurodyta.
Kabinete E. Venizelosas jau yra pabuvęs septyniuose postuose. Jis vadovavo pasiruošimui 2004 metų Atėnų olimpiadai, kuri laikyta itin sėkminga, nors išlaidos buvo gerokai viršytos, o po žaidynių liko brangių nereikalingų pastatų kapinynas. Per balsavimą dėl pasitikėjimo jam sakant aistringą kalbą, visuomenės dėmesį patraukė žodžiai, jog kad ir ką rodo skaičiai, vyriausybė supranta, kokia beviltiška daugelio paprastų žmonių padėtis.
Vertinant blogai, E. Venizelosas nėra turėjęs finansinių instrumentų portfelio. O pirmą kartą atvykęs į euro zonos finansų ministrų susirinkimą jis suerzino kolegas, kai pozuodamas pareiškė, kad euro zonai Graikijos reikia taip pat, kaip Graikijai zonos.
Ar naujasis kabinetas sugebės nors kiek efektyviau imtis reformų? Skolintojų reikalavimai atrodo milžiniški: viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių sumažinti 150 tūkst. ir iki 2015 metų iš privatizacijos surinkti 50 mlrd. eurų. Darbo vietų viešajame sektoriuje apsauga ir išsaugota kontrolė valstybinėse komunalinių paslaugų įmonėse – dvi labiausiai branginamos PASOK šventosios karvės. Galbūt E. Venizelosas apipešios pakraščius uždarydamas kelis pasenusius valstybinius objektus ir parduodamas kelių pelningų valstybinių įmonių akcijas. Tačiau ES ir TVF reikalaujamų plataus masto pokyčių tikėtis neverta, bent jau trumpuoju laikotarpiu.
G. Papandreou palaiko tvarką. Vos ne vos.
A. Samarasas, kaip opozicijos lyderis, užėmė dviprasmišką poziciją. Jis tvirtina, kad vidutinio laikotarpio biudžeto tikslai teisingi, bet jiems siekti pasiūlyti metodai – blogi. Pasak jo, ūkis jau ir taip suspaustas tiek, kad gali griūti.
Recesijos Graikijoje mastas rodo, kad A. Samarasas teisus, nes numatoma, kad ūkis šiais metais susitrauks daugiau nei numatyta – dar 3,8–4 proc., kai 2010 metais sumažėjo 4,5 proc. Konservatoriai savo balsais parėmė daugiau kaip tuziną įstatymų, privalomų pagal dabartinį pagalbos paketą, bet tvirtina, kad naujojo paketo balsuodami neparems. Toks nusistatymas siutina ir ES, ir TVF, kurie nerimauja, kad jeigu nesuvaldomi Graikijos politikai negali susivienyti net gresiant bankrotui, tai tokio likimo jiems išvengti menka tikimybė.
Vasaros atokvėpis
Statomos sumos auga. Iki liepos vidurio Graikijai būtina gauti 12 mlrd. eurų paskolos dalį, kitaip mėnesio gale šalis rizikuoja nebeišgalėsianti išmokėti atlyginimų ir pensijų. Birželio 22 dieną ES ir TVF pareigūnai atvyko pagelbėti tikslinant skubiąsias 6 mlrd. eurų fiskalines priemones, kurios šių metų biudžetą turi sugrąžinti į vėžes, ir 22 mlrd. eurų vidutinio laikotarpio paketą. Tuo pat metu E. Venizelosas ir G. Papaconstantinou, nūnai paskirtas energetikos ministru, bandė šiek tiek patobulinti dalį nepopuliarių priemonių, kad rinkėjai jas lengviau suvirškintų. Po to, kai reformų fronte Atėnuose ištisus mėnesius beveik niekas nevyko, tarp Graikijos ir jos tarptautinių kreditorių tvyro didžiulis nepasitikėjimas.
Su naująja vyriausybe G. Papandreou turi gerą galimybę palenkti balsus už naująjį paketą ir jo įgyvendinimo įstatymą, kuris užtikrintų spartų atskirų priemonių diegimą. Tuomet graikai pradės jausti santūrią viltį, kad euro zonos finansų ministrai patvirtins liepos paskolos dalį ir, jei viskas vyks geriau nei tikėtasi, netgi susitars dėl antrosios, daugiau kaip 100 mlrd. eurų gelbėjamosios paskolos jų šaliai.
Liepą ir rugpjūtį, kai miestiečiai masiškai traukia į gimtuosius kaimus salose arba kalnuose, politinė nuotaika Graikijoje pasitaiso beveik automatiškai. Maža žmogiškų bėdų, kurios nors kiek neaprimtų pamačius pasakišką Egėjo jūros grožį. Tačiau šie metai dar gali pasirodyti išimtis, ypač jeigu tiek politikai, tiek protestuotojai atkakliai mėgins elgtis tarsi gyventų bet kur, tik ne Žemėje.
