Krekenava tapo reto įvykio liudininke. Į laisvę paleisti du išgelbėti pilkieji garniai. Nors šaltukas ir sniegas dar laikosi, tačiau šiems paukščiams jau tinkamas metas grįžti į natūralią gamtą.
Krekenavoje į laisvę paleisti du žmonių išslaugyti pilkieji garniai. Nors aplink dar sniegas ir laikosi šaltukas, specialistų teigimu, šiems gražiems paukščiams dabar pats metas grįžti į natūralią aplinką.
Krekenavos regioninio parko Lankytojų centro administratorius Arvydas Svirka pasakoja prieš keletą dienų atsitiktinai tapęs ypatingo įvykio liudininku – stebėjo, kaip į laisvę paleidžiami du pilkieji garniai.
Pasak jo, grįžęs į Lankytojų centrą po suplanuoto žygio maršruto apžiūros, kieme išvydo automobilį ir dvi Laukinių gyvūnų globos centro, įsikūrusio Kauno rajone, atstoves su gyvūnų transportavimo dėžėmis.
Išgirdęs, kad bus paleidžiami pilkieji garniai, padėjo vieną dėžę nunešti prie Lankytojų centro pavėsinės.
A. Svirka turėjo retą progą stebėti, kaip paukščiai atgauna laisvę.
Vienas iš jų pasižvalgė ir nuskrido į netoliese esantį medį. Kitas, išvydęs, kaip skrenda jo draugas, nusekė paskui.
„Aš buvau tik atsitiktinis stebėtojas. Merginos būtų garnius paleidusios Nevėžio properšoje, miestelio centre prie tilto, nes ten yra atviro vandens ir maisto paukščiams, bet negalėjo prieiti dėl gilaus sniego“, – paaiškino A. Svirka.
Neabejojama, kad paukščiai sėkmingai nuskrido prie netoliese esančios properšos.
Pas gelbėtojus pateko visiškai išsekę
Pastaraisiais metais dėl šiltų orų Lietuvoje ne vienas pilkasis garnys likdavo žiemoti, tačiau šių metų žiema visai laukinei faunai buvo rimtas išbandymas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojas Rokas Macevičius pasakoja, kad neseniai Krekenavoje paleisti pilkieji garniai pas juos pateko kelių dienų skirtumu iš skirtingų vietų.
„Žmonės tiek vieną, tiek kitą paukštį pastebėjo prie savo namų – pranešė, kad jie negalėjo pakilti, buvo išsekę ir silpni“, – sako veterinarijos gydytojas.
Paukščiai buvo tiek išsekę, kad kiekvienas svėrė vos apie kilogramą.
Pasak R. Macevičiaus, tokio svorio pilkajam garniui labai mažai – šie paukščiai turėtų sverti maždaug dvigubai daugiau.
Tikėtina, kad abu garniai liko žiemoti Lietuvoje ir tokią atšiaurią žiemą jiems nepavyko rasti užtektinai maisto.
Laukinių gyvūnų globos centre jie prabuvo daugiau nei mėnesį, kol visiškai atsigavo.
„Nebuvo lūžusių kaulų ar traumų, dėl kurių paukštis negalėtų skraidyti. Abu buvo sveiki. Jiems tiesiog reikėjo atsigauti ir priaugti svorio“, – aiškina R. Macevičius.
Krekenavoje paukščiams saugu
Pasak R. Macevičiaus, kada laikas paleisti paukščius į laisvę, konsultuotasi su ornitologais.
„Toks laikotarpis kaip dabar jiems tinka. Svarbu surasti vietą, kur neužšalęs vanduo. O Krekenavoje yra neužšąlantis ir daug vandens turintis šaltinis. Žinome, kad ten garniai ras maisto“, – tvirtina veterinarijos gydytojas.
Kol dar nėra masinio paukščių grįžimo, paleistieji garniai turės mažiau konkurencijos ir galės lengviau adaptuotis.
Nors įprastai stengiamasi paukščius paleisti arti jų radimo vietos, šį kartą Kauno apylinkėse aptikti paukščiai atvežti į Panevėžio kraštą.
Priežastis – Lietuvoje fiksuojamas paukščių gripas. Pavyzdžiui, prie Nemuno, kur nustatyta ši pavojinga liga, paukščių paleisti negalima.
„Kadangi garniai imlūs paukščių gripui, bijome rizikos. Ties Krekenava šios ligos atvejų jau daug metų nefiksuota, tad nusprendėme juos išleisti čia“, – sako veterinarijos gydytojas.
Liko nepaženklinti
Nors kai kurie paleidžiami paukščiai žieduojami arba jiems uždedami sekikliai, Krekenavos naujakuriai garniai liko nepaženklinti.
Davikliai ar sekikliai dažniausiai uždedami retiems ir plėšriems paukščiams, pavyzdžiui, jūriniams ereliams.
„Mažai tikimybės, kad garniai patirtų ką nors blogo ar kad juos kas nors pastebėtų. Priklausomai nuo rūšies, kai kurie sparnuočiai žieduojami, tačiau šiuo atveju to nebuvo reikalo daryti“, – sako R. Macevičius.
Jis priduria, kad net ir sužiedavus vėliau informacijos apie paukščio likimą, ypač migruojančio, gaunama labai retai.
Pasak veterinarijos gydytojo, garniai nėra tie paukščiai, kurie dažnai patektų į Laukinių gyvūnų globos centrą. Jie laikosi atokiau nuo miestų, vengia žmonių ir dėl to rečiau pastebimi.
Šiemet minėti du garniai kol kas vieninteliai, o pernai per visus metus jų buvo gydyta vienuolika – dešimt pilkųjų garniai ir vienas didysis baltasis garnys.
Šią itin šaltą žiemą Laukinių gyvūnų globos centre padaugėjo gyvūnų. Buvo nemažai problemų su vandens paukščiais, taip pat gausu išsekusių stirnų.
„Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo tiek sužeistų, tiek išsekusių gyvūnų. Ši žiema ypač sudėtinga gyvūnams, o silpnesniems sunkiau išgyventi“, – teigia R. Macevičius.
Pilna gyvybės
Krekenavos regioninio parko teritorijoje galima išvysti ir pilkųjų, ir baltųjų garnių.
„Būna, kad šiltuoju metų laiku jie stypso prie mūsų Lankytojų centro esančios senvagės arba stovi upėje ir žuvauja. Kaip tik pro savo kabineto langą turiu galimybę stebėti tą senvagę“, – pasakoja A. Svirka.
Prie Lankytojų centro tarp suoliukų prašuoliuoja ir stirnos bei kiškiai.
Šalia esančiame parkelyje gyvena šikšnosparniai, kuriuos galima matyti skraidančius prieblandoje.
„Čia ramu – greta yra slėnis su pieva. Ji šienaujama tik vieną kartą per metus, tad gyvūnams tai gera aplinka. Dauguma jų net nesibaimina žmonių“, – teigia A. Svirka.
