Kartais atrodo, kad gyvenimo trukmę lemia genai, gyvenimo būdas arba tiesiog sėkmė.
Mokslininkai jau anksčiau buvo nustatę, kad kraujo tyrimai gali parodyti ilgo gyvenimo tikimybę, tačiau naujas tyrimas atskleidė, jog mūsų kraujyje yra molekulių, galinčių prognozuoti ateitį tiksliau nei amžius.
Kalbama apie itin mažus RNR fragmentus, į kuriuos anksčiau beveik nekreipta dėmesio.
Tyrėjai nustatė, kad jų lygis yra susijęs su tuo, ar žmogus gyvens dar keletą metų.
Be to, šis rodiklis veikia geriau nei daugelis medicininių testų.
Ir labiausiai stebina tai, kad amžius pasirodė esąs ne toks svarbus, kaip buvo įprasta manyti.
Kokios kraujo molekulės susijusios su gyvenimo trukme
Tyrimas, kuriam vadovavo Virdžinija Bajers Kraus iš Djuko universiteto Medicinos fakulteto, apėmė 1271 vyresnį nei 71 metų žmogų.
Mokslininkai analizavo kraujo mėginius ir ieškojo molekulinių požymių, galinčių būti susijusių su gyvenimo trukme.
Anksčiau jau buvo nustatyta, kad organų biologinį amžių galima įvertinti pagal kraujo rodiklius.
Pagrindiniu atradimu tapo piRNR (PIWI sąveikaujančios RNR) – labai maži genetinės medžiagos fragmentai, kurie anksčiau buvo laikomi svarbiais tik reprodukcinėse ląstelėse.
Paaiškėjo, kad jų yra ir kraujyje, ir jos gali atspindėti senėjimo procesus.
Kai tyrėjai palygino duomenis, paaiškėjo netikėtas dalykas: žmonės, kurie gyveno ilgiau, turėjo mažesnį devynių konkrečių piRNR kiekį.
Tai prieštarauja ankstesnei logikai, nes buvo manoma, kad tokios molekulės saugo ląsteles.
Į modelį įtraukus molekulinius žymenis, amžius beveik nustojo būti reikšmingas veiksnys.
Kitaip tariant, biologinis amžius pasirodė esąs svarbesnis nei skaičius pase.
Kodėl amžius neatspindi tikrosios organizmo būklės
Mokslininkai patikrino šimtus rodiklių – iš viso buvo išmatuotos 828 mažosios RNR molekulės.
Vėliau dalyviai buvo suskirstyti į grupes, siekiant išvengti statistinių paklaidų, ir sudarytas prognozavimo modelis.
Rezultatai buvo netikėti:
- modelis, paremtas amžiumi, veikė beveik kaip atsitiktinis spėjimas
- modelis, paremtas molekuliniais žymenimis, pateikė gerokai tikslesnę prognozę
- molekulių ir sveikatos būklės derinys pasiekė rezultatą, nenusileidžiantį sudėtingoms medicininėms sistemoms
Ypač tiksliai veikė modelis, kuris įvertino šiuos rodiklius.
Tokia schema dviejų metų išgyvenamumą prognozavo tiksliau nei dauguma klinikinių metodų:
- penkios piRNR molekulės
- fizinė žmogaus būklė
- „gerojo“ cholesterolio lygis
Ar galima prailginti gyvenimą veikiant senėjimo molekules
Labiausiai intriguojanti tyrimo dalis – galimybė paveikti šiuos rodiklius.
Statistinis modeliavimas parodė, kad jei rizikos grupės žmonių piRNR lygį būtų galima sumažinti iki ilgaamžių žmonių lygio, tikimybė išgyventi dar dvejus metus galėtų beveik padvigubėti.
Kol kas tai tik skaičiavimai, tačiau jie sutampa su eksperimentų su gyvūnais rezultatais.
Pavyzdžiui:
- apvaliųjų kirmėlių atveju mažųjų RNR sistemos išjungimas gyvenimo trukmę padvigubino
- vaisinių muselių atveju panašūs pokyčiai taip pat pailgino gyvenimą
Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog netrukus atsiras vaistas.
Tačiau piRNR gali tapti nauju taikiniu senėjimo terapijoje, ir ši kryptis šiuo metu aktyviai tiriama.
Kol kas tokie tyrimai nėra taikomi įprastoje medicinos praktikoje.
Rezultatus dar reikia patvirtinti kitose imtyse, skirtingose amžiaus grupėse, naudojant įvairias technologines platformas ir ilgesniais nei dvejų metų stebėjimo laikotarpiais.
Vis dėlto šis tyrimas parodo svarbų dalyką: biologinis amžius gali labai skirtis nuo kalendorinio, ir būtent jis lemia, kiek ilgai gyvensime.
