Šiųmetis Kauno rajono biudžetas – beveik 10 proc. didesnis už pernykštį. Apie tai, kokius metus ir pokyčius pakaunės gyventojams žada biudžeto skaičiai, „Savaitraštis Kaunui“ kalbasi su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu
Vilma KASPERAVIČIENĖ SK žurnalistė
‑ Ar pernykštis biudžetas suteikė sėkmingą startą šiems metams?
Norisi pasidžiaugti, kad 2016 m. Kauno rajono savivaldybės biudžetas buvo renkamas labai sėkmingai. Metų pabaigoje faktinės pajamos sudarė 62 mln. eurų, arba 7,2 mln. eurų daugiau, negu planavome. Papildomas lėšas galėjome nukreipti į švietimą, inžinerinių tinklų, kelių, vandentvarkos, gyventojų aktyvaus užimtumo ir sveikos gyvensenos projektus.
– Ar optimizmas išlieka ir šiemet?
Šie metai mus taip pat nuteikia labai optimistiškai. Atsižvelgdami į Finansų ministerijos pateiktus rodiklius, tvirtiname 59,9 mln. eurų pajamų planą. Palyginti su praėjusiais metais, kai patvirtinome 54,6 mln. eurų biudžetą, augimas siekia beveik 10 proc., arba 5,2 mln. eurų. Šiųmetis biudžetas – subalansuotas ir nedeficitinis, visiškai atliepiantis savivaldybės poreikius.
Šiemet seniūnijose darbo užmokestis kils 10 proc., o seniūnijų aplinkai skirtos lėšos didės beveik 21 proc. – tai leis geriau rūpintis vietinės reikšmės keliais, tvarkyti viešąsias erdves, vykdyti kitas seniūnijoms deleguotas funkcijas.
Švietimo įstaigose darbo užmokesčio augimas planuojamas 12,5 proc., o aplinkai – 17 procentų. Tai ženklūs pokyčiai. Pradėdami naują laikotarpį ir išlaikydami geriausius specialistus, prioritetą teikiame darbo užmokesčio augimui. Kauno rajono savivaldybės administracijoje jis didės daugiau kaip 20 proc., o aplinkos lėšos – beveik 8 procentais.
Kryptingai ir nuosekliai dirbame pagal savivaldybės patvirtintą 2017 m. priemonių planą, apimantį darnią plėtrą, socialiai atsakingą paslaugų teikimą visoje Kauno rajono teritorijoje. Pagal dydį ji yra keturiolikta tarp šešiasdešimties savivaldybių, o pagal gyventojų skaičių – septinta šalyje. Tvirtinamos pajamos bus labai atsakingai paskirstytos visoms 25 seniūnijoms.
– Kuriose srityse iššūkiai yra didžiausi?
Didžiausi iššūkiai šiemet laukia švietimo, priešmokyklinio ugdymo srityje. Aktuali išlieka ir vietų vaikų darželiuose trūkumo problema Užliedžių, Raudondvario, Akademijos bei Domeikavos seniūnijose. Pernai Užliedžių seniūnijoje atidarytame 7 grupių vaikų darželyje klega 130 mažylių. Tai problemos neišsprendė – įstaigoje jau netelpa visi norintys, ne mažesnis skaičius patekti laukia eilėje. Be to, Užliedžių gyvenvietėje būtina modernizuoti pradinę mokyklą, medicinos punktą, seniūniją. Čia turėtų atsirasti erdvių, pritaikytų ir ikimokykliniam ugdymui.
Vis dėlto gilesnės problemos sietinos su pradinio ugdymo struktūra. Nerimą kelia situacija Akademijos, Ringaudų, Kačerginės, Raudondvario ir Garliavos seniūnijose. Tinklą bandome išgryninti Akademijoje steigdami atskirą pradinę mokyklą, o Kačerginėje kokybiškas ugdymo paslaugas teikdami daugiafunkciame centre. Šiemet pradėsime Kačerginės pagrindinės mokyklos modernizavimą, čia po vienu stogu įsikurs gyvenvietės biblioteka, sveikatingumo centras ir pradinė mokykla. Joje bus laukiama vaikų iš teritorijos nuo Juragių sankryžos iki Kačerginės. O nuo Juragių sankryžos iki „Medeinos“ gyvenamųjų namų kvartalo ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai bus ugdomi Ringaudų daugiafunkciame centre.
– Kur pradinių klasių problema opiausia?
Šiuo metu pradinių klasių problema opiausia yra Akademijoje. Ieškome visų galimų jos sprendimo būdų bendradarbiaudami su Aleksandro Stulginskio universitetu ir Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija – siekiame sudaryti geresnes sąlygas mokytis pradinukams ir 5–12 klasių moksleiviams. Privalome orientuotis į aplinką, esančią arčiausiai vaiko gyventosios vietos, kad joje būtų teikiamas geresnis paslaugų rinkinys.
Esame parengę Raudondvario pradinės mokyklos, kuri įsikurtų iš Aleksandro Stulginskio universiteto perimtame Žemės ūkio inžinerijos institute, techninį projektą. Pirmame ir antrame aukštuose ketinama įrengti 12 pradinių klasių, o į trečią ir ketvirtą aukštus perkelti Garliavos meno mokyklos Raudondvario filialą.
Įgyvendinant projektą numatyta rekonstruoti visą pastato vidų, pusrūsyje įrengti valgyklą, biblioteką, lifto patalpą, sutvarkyti ir pritaikyti aplinką. Tuomet A.ir A.Kriauzų mokykla taptų vaikų darželiu ir patenkintų visų raudondvariečių poreikius.
– Kokie svarbiausi darbai numatyti šiais metais?
Rugsėjo 1-ąją esame įsipareigoję atverti modernizuotos Domeikavos gimnazijos ir laisvalaikio salės erdves bendruomenei. Noriu pasidžiaugti, kad Kultūros ministerija finansuoja laisvalaikio salės statybos darbus, o savivaldybė skyrė 3 mln. eurų gimnazijos pastatui atnaujinti. Dar šiais metais pradėsime ir Piliuonos gimnazijos modernizavimą. Projektas bus vykdomas keliais etapais, rekonstrukciją pradėsime nuo didžiulės aktų salės – ją paversime sporto sale, antruoju etapu atnaujinsime gimnazijos pastatą ir sutvarkysime erdves lauke. Baigus darbus, Piliuonos gimnazija bus šiuolaikiškai pritaikyta gimnazistams ne tik iš Piliuonos, bet ir iš Pakuonio, Viršužiglio. Tai išspręs įsisenėjusią problemą.
Kaip ir ankstesniais metais, daug dėmesio skirsime vaikų sveikatinimui ir užimtumui – tęsime sporto aikštelių, aikštynų, salių įrengimą ir modernizavimą. Parengtas Zapyškio pagrindinės mokyklos priestato su technologijų kabinetais, sporto sale ir darbo vietomis projektas. Kačerginėje pastatysime modernią sporto salę su treniruokliais, sportiniams žaidimams pritaikyta erdve, bus modernizuotos Domeikavos, Piliuonos gimnazijų sporto salės. Dar šiais metais pradėsime rekonstruoti stadionus Vilkijoje, Ežerėlyje ir du aikštynus Garliavoje.
Džiaugiamės, kad Mastaičiuose Lietuvos policijos mokykla kuria modernią aplinką, o mes sukame galvas, kaip Alšėnų seniūnijoje išspręsti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, kokybiškesnio laisvalaikio praleidimo problemą. Esame parengę techninį projektą ir tikimės, kad, Vyriausybės padedami, panaudodami struktūrinių fondų, lėšas pastatysime daugiafunkcį centrą.
Sveikintina, kad dabartinė Vyriausybė (kaip ir buvusi) daug dėmesio skiria regioninei politikai, atskirčiai mažinti tarp miesto ir kaimo, labiausiai nutolusioms vietovėms. Dar šiais metais pradėsime Čekiškės P.Dovydaičio gimnazijos modernizavimo projektą. Pirmuoju etape planuojame apšiltinti gimnazijos pastatą ir modernizuoti katilinę, antruoju – pastatyti priestatą laisvalaikio poreikiams tenkinti ir galo priestatą, skirtą ikimokykliniam ugdymui, į kurį persikels vaikučiai iš senojo darželio. Taip pat šiemet ketiname deramai įamžinti Nepriklausomybės akto signataro, ministro pirmininko Prano Dovydaičio atminimą.
Mažėjant mokinių skaičiui, tardamiesi su bendruomene, planuojame pertvarkyti mokyklų tinklą ir išlaikyti paslaugų rinkinį gyventojams. Mes nekalbame apie pastatų uždarymą, veikiau apie paslaugų sukoncentravimą po vienu stogu. Manome, kad pasirinktas kelias teisingas – kaimas ar miestelis privalo turėti sveikatos, kultūros, švietimo ir bendruomenės poreikių tenkinimo erdves bei paslaugas. Tokios pertvarkos suplanuotos Panevėžiuko pagrindinėje mokykloje, Batniavoje. Daugiafunkcio centro atsiradimas labai pasiteisino Kačerginėje ir Saulėtekiuose.
– Kam dar bus teikiamas prioritetas?
Džiugina tendencija, kad pakaunėje gyvenantys žmonės nemažai investuoja į savo sveikatą, propaguoja aktyvų gyvenimo būdą, sportuoja. Todėl ir šiemet tęsime dviračių takų plėtrą, bus sujungta Kačerginė ir Zapyškis, Kulautuvos paplūdimyje atsiras naujas vandenlenčių parkas, poilsio zona Neveronyse.
Prasidės Pyplių piliakalnio tvarkymo darbai, Kačerginėje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Garliavoje atsiras erdvių laisvalaikiui leisti su šeima. Išlaikysime finansavimą vietinės reikšmės keliams tvarkyti. Ženklesni pokyčiai numatyti Ramučiuose, Garliavoje, Vilkijoje, Ežerėlyje, Girionyse ir Karmėlavoje.
Prioritetas, kaip ir anksčiau, išlieka švietimas, kultūra, socialiniai dalykai, gyventojų saugumas, sąlygų verslui sukūrimas. Stengsimės aprėpti visą didžiulę teritoriją, įsiklausyti ir atliepti beveik 100 tūkst. gyventojų poreikius. Nemažai suplanuotų darbų gebėsime atlikti savomis lėšomis – kiti mums tegali sveikai pavydėti.
KRS nuotraukos
