Važinėjantieji tarpmiestiniais autobusais jau netrukus gali pastebėti pokyčius piniginėse.
Padidėjęs lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM), brangstantys degalai ir augančios algos verčia vežėjus imtis nepopuliarių sprendimų – kelti kainas.
Kiek brangs kelionės, Panevėžio autobusų parkas dar skaičiuoja, tačiau patvirtina: kainų kėlimo nepavyks išvengti.
Vertins sausio rezultatus
Nuo sausio keleiviniam transportui taikoma PVM padidėjus nuo 9 iki 12 proc., vežėjai pripažįsta: bilietų branginimas darosi neišvengiamas.
Skaičiuojama, kad gyventojams kelionės gali pabrangti nuo kelių dešimčių centų iki vieno euro.
Panevėžio autobusų parko vadovas Arnoldas Gražys teigė, kad bendrovė neskubėjo kainų kelti iš karto nuo Naujųjų, ką jau padarė nemaža dalis šalies vežėjų.
Pasak A. Gražio, situacija bus vertinama gavus sausio mėnesio rezultatus.
„Sudėtinga bus nekelti bilietų kainų. Nors PVM lengvata nebuvo panaikinta kaip centralizuotai tiekiamai šilumos energijai, net ir PVM tarifo nuo 9 iki 12 proc. pakėlimas turės įtakos bilietų kainoms“, – tvirtina Panevėžio autobusų parko vadovas.
Neišgalės nebranginti
A. Gražio teigimu, po sausio mėnesio, kai bus matoma visa reisų ir keleivių statistika, bus galima tiksliau įvertinti, kiek gali brangti tarpmiestiniai autobusų bilietai. Anot vadovo, stengiamasi, kad kainų augimas keleiviams būtų kuo mažiau skausmingas, tačiau išaugusias sąnaudas teks kompensuoti.
„Bilietas tikrai neturėtų brangti daugiau nei euru, o kai kuriuose maršrutuose kainos galėtų kilti tik keliasdešimt centų“, – patikino jis.
Kol kas planuojama peržiūrėti tik tarpmiestinių reisų kainodarą.
Sprendimai dėl miesto viešojo transporto bilietų priklauso nuo miesto Tarybos.
Pasak A. Gražio, miesto transportui taikoma kita apskaitos sistema – vežėjui mokama už nuvažiuotą kilometrą, o bilietų pajamų ir nuostolių balansą stebi Savivaldybė, kuri tuos nuostolius ir dotuoja.
A. Gražys svarsto, jog tarpmiestinių kelionių branginimas neturėtų daryti didesnės įtakos keleivių srautams.
Paprastai nuo Naujųjų brangsta visos paslaugos ir kai kurios prekės, bet kyla ir žmonių pajamos.
„Viskas brangsta, bet su tuo visuomenė jau susitaikė. Jeigu žmogus susiplanavęs kelionę, papildomi 50 centų už bilietą sprendimo greičiausiai nepakeis“, – mano A. Gražys.
Vairuotojai – deficitinė profesija
Vežėjai pabrėžia, kad kainų augimą lemia ne tik pasikeitęs PVM tarifas, bet ir nuo sausio brangstantys degalai bei būtinybė kelti darbuotojų atlyginimus.
Pastarasis veiksnys, pasak A. Gražio, tampa vis aktualesnis, nes autobusų vairuotojų profesija praranda patrauklumą, o konkurencija su tarptautiniais vežėjais – sudėtinga.
A. Gražio teigimu, jau dabar nemaža dalis vairuotojų – pensinio amžiaus ir gali bet kada palikti darbą. Tad, norint prisikviesti naujų specialistų, tenka pasiūlyti konkurencingą atlyginimą.
„Baisu pagalvoti, kokia situacija bus po 10 ar 15 metų, ar beliks, kas norės sėstis prie autobuso vairo. Galbūt išmaniosios technologijos ar dirbtinio intelekto įrankiai pakeis vairuotojus, bet dabar tai mažai tikėtina. Turime nuolat kelti atlyginimus, kad pritrauktume vairuotojų“, – kalbėjo A. Gražys.
Gelbsti lengvatos
Keleivių pervežimo rinka, anot A. Gražio, vis dar jaučia karantino laikotarpio pasekmes.
Nors keleivių palaipsniui daugėja ir artėja, koks buvo prieš pandemiją, dalis gyventojų prie viešojo transporto taip ir nebegrįžo.
Tam tikrą postūmį suteikė tik išplėstas lengvatų gavėjų ratas – nuo praėjusių metų balandžio 1-osios 50 proc. nuolaida taikoma visiems vaikams, o savaitgaliais ir šventinėmis dienomis – ir su jais keliaujantiems tėvams, taip pat platesniam pensinio amžiaus asmenų ratui. Tikriausiai todėl didžioji dalis keleivių yra tie, kurie turi teisę į lengvatas – senjorai, neįgalieji, moksleiviai ir studentai.
Priklausomi ir nuo metų laikų
Anot A. Gražio, labai didelę įtaką keleivių srautams turi ir sezoniškumas.
Miesto autobusai vasarą pustuščiai, o tarpmiestiniai – gerokai pilnesni, bet žiemą – atvirkščiai.
„Tie trys vasaros mėnesiai, kai žmonės daugiau atostogauja, į mokyklas ar būrelius nebevažinėja ir moksleiviai, išties pakeičia srautus. Miesto autobusai ištuštėja, o tarpmiestiniai – prisipildo“, – pažymi A. Gražys.
Ko reikėtų, kad daugiau žmonių važiuotų tarpmiestiniais autobusais, anot direktoriaus, sunku atsakyti.
Dabartiniai keleiviai jau įpratę prie patogių keliavimo sąlygų – žiemą autobusai turi būti šildomi, o vasarą – vėsinami kondicionieriais, šiais laikais būtinas ir nemokamas internetas. Taip pat keleiviams labai svarbu, kad autobusai stotų ne tik stotyse, bet ir tarpinėse stotelėse, arčiau namų.
Bet konkuruoti su privačiu transportu, svarsto A. Gražys, autobusams praktiškai neįmanoma.
„Pokyčių ta linkme galėtų būti nebent tuo atveju, jeigu atsirastų didesni mokesčiai automobiliams. Tiesa, kartais pasitaiko, kai žmonės renkasi keliauti autobusu dėl didžiulių spūsčių, ribojimų įvažiuoti į didžiųjų miestų centrus ar vykdami į gydymo centrus. Vis daugiau miestų įsiveda mažos taršos zonas, tai dar labiau apribos įvažiavimus, kai kuriais atvejais laiko ir finansiniu atžvilgiu keliauti viešuoju transportu išties ir patogiau, ir pigiau“, – mano Autobusų parko direktorius.
