Šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės esanti teritorija 2008 m. pralaimėjo konkurencinę kovą suomiams dėl vietos „Google“ serverių laukui ir 350 mln. eurų investicijų. Šį kartą kauniečio verslininko Vlado Lašo paraginta Lietuva kur kas rimčiau stoja į žaidimą, kurio nugalėtojas galės tikėtis milijardinių investicijų į elektromobilių elektros elementų gigafabriką „Tesla“. Ir vėl pagrindiniai konkurentai gali būti suomiai, o Lietuvai tenka mokytis iš praeities klaidų.
Dainoras LUKAS SK žurnalistas
Atsiliepė kompanijoje dirbantys lietuviai
V.Lašas sako, kad Vyriausybė ir agentūra „Investuok Lietuvoje“ aktyviai pritarė jo idėjai. „Su „Investuok Lietuvoje“ šiam projektui sudaryta komanda bendraujame vos ne kasdien. Ten puikūs specialistai, tik jie apkrauti darbu su mažesniais ir labiau pasirengusiais investuotojais“, – mano V.Lašas
Anot jo, projektui padeda visuomenės supratimas, palaikymas. „Jau atsirado žmonių, kurie dirba JAV kompanijoje „Tesla“ ir sako norintys bei galintys patarti. Pavyzdžiui, vienas jų tiesiogiai pažįsta asmenį, kuris dažnai bendrauja su Elonu Musku, gali su juo pasikalbėti. Neoficialūs dalykai yra svarbūs. Kaip ir jaunos energingos žaidėjų komandos per savaitgalį įgyvendintas sumanymas – pastatytas gigafabrikas „Minecraft“ žaidimo aplinkoje. Tai daugiau nei žaidimas. Šis pavyzdys parodo, kad Lietuvoje turime jaunų žmonių, sugebančių dirbti komandoje, greitai organizuotis, valdyti kompiuterius. Tai atitinka „Teslos“ viziją – joje daug darbuotojų, neseniai perėjusių žaidimų etapą. Jie žino, kad tokia patirtis suteikia augimo ir lavinimosi viltį. Šie jauni mūsų piliečiai, netrukus baigę studijas, jau galės vadovauti sudėtingai skaitmeninei gamybai“, – mano V.Lašas.
Lietuvos kompiuterinių žaidimų žaidėjų bendruomenė virtualiame pasaulyje atkūrė Kruonio LEZ aplinką ir joje pastatė Nevadoje veikiančio „Teslos“ gigafabriko kopiją. Nerukus „Tesla“ sureagavo – socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje pareiškė: „Lietuva žino kelią į mūsų širdis.“ V.Lašas įsitikinęs: „Iniciatyvą pamatė visa kompanijos „Tesla“ bendruomenė. Net jei nepasieksime nieko daugiau, tai yra reikšmingas Lietuvos vardo garsinimas ateities technologijų kontekste.“
Kruonis šį kartą pasirengęs
JAV Nevados valstijoje „Tesla“ baigia statyti 5 mlrd. JAV dolerių vertės elektros elementų gigafabriką – kol kas gamykla tik iš dalies veikia. „Teslos“ vadovas E.Muskas yra pareiškęs, jog antras panašaus dydžio fabrikas turėtų būti statomas Europoje.
JAV technologijų bendrovė siekia ličio jonų elementų gamybą išplėsti, kad pagamintų tiek elektros baterijų, kiek jų pagamina gamintojai visame pasaulyje. Jei „Tesla“ pasirinktų fabriką Europoje statyti Lietuvoje, didžiausia tikimybė, kad jis iškiltų šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Kruonio HAE pramoniniame parke statyboms paruošta 74 ha žemės. Elektrinė – valstybės saugomas objektas, todėl teritorijoje garantuojamas aukščiausio lygio saugumas ir geriausia infrastruktūra. Yra galimybė prisijungti prie aukštos įtampos tinklų patenkinant aukščiausius elektros tiekimo saugumo reikalavimus.
2010 m. Vyriausybė pramoninio parko Kruonio HAE teritorijoje įrengimo projektą pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Pernai gruodį Vyriausybė nutarė keisti plėtojamos parko teritorijos detalųjį planą: anksčiau leistiną 15 m pastatų aukštį padidino iki 35 metrų. Šis sprendimas priimtas pasikonsultavus su kompanijų duomenų centrų atstovais.
Parke reikėjo rekonstruoti apie 5 km kelių, įrengti vandentiekio su vandens gręžiniais ir lietaus vandens nuotekų tinklus. 2014 m. vasarį visi darbai baigti.
Pernai, per idėjos pristatymo konferenciją, „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas prisiminė, kaip 2013 m. po Kruonio teritoriją vedžiojo „Virgin Group“ įkūrėją, verslininką ir filantropą Richardą Bransoną. Jį į Kaune vykstantį forumą buvo pakvietęs kaunietis verslininkas V.Lašas. Dabar V.Lašas išsikėlė užduotį į Lietuvą pakviesti „Teslą“.
Lengvatos – ne svarbiausia
Entuziastus, raginančius Lietuvos valdžią negailėti finansinių nuolaidų „Teslai“ pritraukti, jau perspėjo teisininkai. Jie priminė, kad Europos Sąjungos valstybės negali žadėti mokesčių lengvatų investuotojams. Belgija, Olandija, Airija, Liuksemburgas jau įpareigos atsiimti milijardines lengvatas iš „Apple“, „Fiat“, „Starbucks“, „McDonald’s“, „Amazon“ bendrovių.
„Valstybės gali rasti būdų skirti finansinę paramą, bet tai ribojama. Ši aplinkybė yra mūsų pranašumas, nes didesnės šalys, kurios galėtų labiau paremti finansiškai, irgi suvaržytos“, – mano V.Lašas.
Jis yra užsisakęs naują modelį „Tesla 3“, kuris prekyboje turi pasirodyti metų pabaigoje. „Jau priimta beveik 400 tūkst. užsakymų, kurie pagrįsti 1000 dolerių arba eurų grąžinamu avansu. Pirkėjai turėtų gauti automobilį per 2018 metus. „Tesla“ ruošiasi sparčiai didinti modelio gamybos apimtį. Jis bus dvigubai pigesnis (standartinis modelis kainuos 35 tūkst. dolerių) nei dabartiniai X ir S modeliai“, – sakė V.Lašas.
Bręsta nauja revoliucija
Ar 35 tūkst. dolerių už elektromobilį gali sukelti tokią revoliuciją, kaip kažkada „Ford“ automobilis už 1000 dolerių? „Tai stipriai paspartins elektromobilių plėtrą ir žmonių pripratimą prie autonominio automobilio technologijų. „Tesla 3“ turės technologijas, leidžiančias labai saugiai važiuoti be vairuotojo. Kol kas dėl teisinių dalykų negalime atsisakyti vairuotojų, bet tai sveikintinas žingsnis skatinant energijos taupymą ir didinant saugumą keliuose“, – pažymėjo V.Lašas.
Teigiama, kad „Tesla 3“ viena įkrova nuvažiuos daugiau nei 300 kilometrų. Baterijos sudaro maždaug trečdalį elektromobilio kainos ir yra esminė priežastis, kodėl ekologiški automobiliai brangesni nei įprasti. Baterijų įkainiai mažės dėl pigesnių medžiagų, trumpesnės tiekimo grandinės ir gamyklų automatizavimo.
Dėl šio projekto konkuruos daug Europos valstybių. „Konkurencija didelė. Kol kas viešumoje tik Lietuva sulaukė nuoširdaus „Teslos“ padrąsinimo. Pasakos baigiasi laimingai, jei princas laimi princesės širdį. JAV kompanija taip ir parašė: Lietuva žino kelią į „Teslos“ širdį. Tai tik simboliai, bet skamba gražiai“, – šyptelėjo pašnekovas.
Kruonį įveikė Suomija
Prieš dešimtmetį Lietuva prarado puikią galimybę prie Kruonio turėti „Google“ duomenų centrą. Dar 2006 m. „Google“ pradėjo ieškoti vietos jam Europoje. 2007 m. balandį bendrovė paskelbė investuosianti Belgijoje. 2010 m. ėmė veikti duomenų centras Belgijoje, iš viso investuota 550 mln. eurų.
2008 m. sausį į viešumą iškilo, kad „Gooogle“ domisi ir Lietuva. Tada bendrovės atstovai lankėsi mūsų šalyje, susitiko su valdžios atstovais. Bet susitarti nepavyko. Amerikiečiai pasirinko Suomiją. Dar 2009 m. kovą įmonė nusipirko seną popieriaus fabriką šioje šalyje. Ten investavo 350 mln. Eur, o centrą atidarė 2011-aisiais. Aušinti naudoja jūros vandenį ir 450 m tunelį. Iki sienos su Rusija yra tik 64 kilometrai.
2012 m. dar vienas „Google“ duomenų centras atidarytas Airijoje, tam pritaikytas senas sandėlis. Pernai ten ėmė veikti dar vienas centras. Iš viso „Google“ investicijos pasiekė 750 mln. Eur, sukurta 6000 darbo vietų. Pernai pradėtas statyti „Google“ centras Nyderlanduose, investicijos sieks 600 mln. eurų.
Kodėl „Google“ nepasirinko Lietuvos?
Iki šiol buvo keista, kad viešumoje nepasirodė informacijos, kodėl „Google“ nesiryžo investuoti Lietuvoje. Atsakymas sietinas su neišmanymu ir politiniais žaidimais.
Tiesa, viešai nuskambėjo, kad buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, kalbėdamas Seimo Ekonomikos reikalų komitete, teigė, esą „Google“ atsisakė planų tuomet, kai „Kauno apskritis dar dirbant buvusiai Vyriausybei pasakė, kad tokios investicijos nereikalingos“. Tik neoficialiai buvo kalbama, jog sumanymas žlugo dėl žemėtvarkos reikalų ir detaliųjų planų rengimo, aukštos elektros energijos kainos ir mažai išplėtoto atsinaujinančių energijos šaltinių tinklo.
Buvęs Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (dabar – „Investuok Lietuvoje“) direktorius Mantas Nocius savaitraščiui teigė, kad susitarimas su „Google“ buvo gana arti. „Šie reikalai neviešinti dėl konfidencialumo susitarimo. Ir dabar negaliu atskleisti detalių. Viskas ėjosi neblogai, tačiau dėl kai kurių pareigūnų veiksmų ir neveikimo nepavyko. Problema sietina su Kauno apskrities viršininko administracija. Šiai tuo metu vadovavo Romualdas Morkevičius (jis tuo metu buvo Pilietinės demokratijos partijos, vadovaujamos Viktoro Muntiano, narys – aut. pastaba.)
Apskritis biurokratiškai kėlė didžiausias problemas. Reikėjo, kad bent netrukdytų. Manau, centrinė valdžia galėjo šią problemą išspręsti, reikėjo tik aktyviau spustelėti. Tačiau suveikė kažkokie politiniai niuansai. Nėra garantijos, kad būtume laimėję projektą, bet buvome arti“, – teigė M.Nocius.
Jis sakė ir dabar bendraujantis su buvusiu „Google“ atstovu, apsilankiusiu Lietuvoje. „Jis toje kompanijoje jau nebedirba. Tik neoficialiai žodžiu pranešė, kad pasirinko kitą vietą – Suomiją“, – sakė M.Nocius.
Visi galai – į Kauno apskritį
„Apskričių viršininkai buvo pavaldūs tiesiogiai Vyriausybei, o ji projekto nepalaikė. Nes tuo metu investicijos buvo blogis“, – savaitraščiui teigė D.Kreivys. Nuo 2006 m. liepos iki 2008 m. lapkričio pabaigos Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Gediminas Kirkilas. „Apie tai nieko negaliu pasakyti. Klauskite Andriaus Kubiliaus“, – savaitraščiui pareiškė G.Kirkilas. Tačiau premjeru tapus konservatoriui A.Kubiliui (2008 m. lapkritį) „Google“ jau neberodė intereso investuoti Lietuvoje.
Buvęs Kauno apskrities viršininkas R.Morkevičius, savaitraščio paklaustas apie „Google“ projektą, sakė nenorįs apie tai kalbėti. „Jau sunku detaliai viską prisiminti. Atsiprašau, negaliu daugiau pasakyti“, – sakė šiuo metu Raseinių rajono administracijoje dirbantis R.Morkevičius.
D.Kreivys, ministru paskirtas 2008 m. gruodį, teigė, kad dar bandyta „Google“ grąžinti į derybas. „Nepavyko. Tuomet ir ėmėme Kruonyje kurti laisvąją ekonominę zoną duomenų centrams. Paskui prasidėjo derybos su „Microsoft“, tačiau dėl elektros kainos ir tiekimo patikimumo (dar nebuvo tam tikrų jungčių) ši kompanija atsisakė ketinimų čia investuoti “, – prisiminė D.Kreivys.
„Aš pats kalbėjausi su R.Morkevičiumi. Jis nesuprato projekto svarbos, o Vyriausybė nepasirūpino, kad reikalas neužstrigtų Kauno apskrityje“, – apgailestavo V.Lašas.
Suomiai nusiteikę rimtai
Dar vieną šansą Lietuva prarado prieš maždaug 20 metų. „Tuo metu „Intel“ planavo savo centrą įkurti mūsų šalyje. Per neapdairumą susitikimas su „Intel“ atstovais buvo įrašytas į ūkio ministro Vinco Babiliaus darbotvarkę, tad kompanijos atstovus, kurie tikėjosi visiško konfidencialumo, pasitiko žurnalistai. Iš esmės projektui skirta per mažai dėmesio, nes Vyriausybei rūpėjo „Mažeikių naftos“ reikalai“, – prisiminė V.Lašas.
Suomijos miestas Vaasa pernai gruodį paskelbė, kad varžysis dėl „Teslos“ fabriko, ėmė veikti tam skirta interneto svetainė. Suomiai turi pranašumų. Visų pirma – didžiausias Europoje ličio atsargas Kaustinene. Taip pat nikelio. Abi medžiagos reikalingos baterijų gamybai. Vaasa energijos klasteryje jau dabar dirba 140 kompanijų.
E.Muskas turi V.Lašo telefono numerį. Ar sulauksime skambučio?
Varžybos vyko ir JAV
Prieš maždaug 3 metus „Tesla“ pranešė planuojanti pirmo gigafabriko (angl. „Gigafactory“) statybas. Visos valstijos bandė privilioti „Teslą“, kai ši pareiškė investuosianti beveik 5 mlrd. dolerių ir sukursianti apie 6500 darbo vietų. Vėliau investicijos turėtų padidėti iki 10 mlrd. dolerių.
Galiausiai liko varžytis Arizonos, Teksaso, Naujosios Meksikos, Nevados ir Kalifornijos valstijos. Nevada pasiūlė 1,3 mlrd. dolerių siekiančias mokesčių lengvatas (tokia suma susikaups per 20 m. laikotarpį). Kitos valstijos siūlė dar didesnes lengvatas, tačiau Nevada garantavo trumpiausią statybos laiką ir geriausiai parengtą infrastruktūrą.
Europoje „Tesla“ žada investuoti apie 5 mlrd. eurų, o tai turėtų sukurti apie 17 tūkst. darbo vietų.
Kaip Latvija išgąsdino „Google“
Žurnalisto Steveno Levy knygoje apie „Google“ „In the Plex: How Google Thinks, Works and Shapes Our Lives“ rašoma, kaip Latvija prarado galimybę pritraukti serverių centrą („Googleplex“ vadinasi „Google“ būstinė Kalifornijoje).
Buvusi „Google“ verslo plėtros direktorė Cathy Gordon pasakoja apie savo kelionę į Latviją. „Google“ ieškojo vietos serverių centrui, galiausiai susiaurino paiešką iki kelių šalių. Tarp jų buvo Šveicarija, Belgija, Prancūzija, Latvija. Pastarojoje C.Gordon niekada nesilankė.
„Google“ komanda atskrido į aptriušusį mažą oro uostą ir susitiko su ekonomikos vystymo komitetu, kadrais, kurie atrodė kaip stereotipiniai sovietų biurokratai. Vadovas palydėjo juos į potencialią duomenų centro vietą – apleistą sovietų mikroautobusų gamyklą. Pastatas buvo tamsus lyg urvas ir niūrus.
Milžiniško statinio viduryje žiojėjo didžiulė duobė ir C.Gordon galėjo tik spėlioti, ar joje nėra irstančių kūnų. Grupė nuėjo į vietą, kur buvo elektros įrenginiai, ir C.Gordon atrodė, kad jie pateko į siaubo filmo filmavimo aikštelę, daktaro Frankenšteino laboratorijos „Gulago archipelago“ versiją. „Vienas lydinčių asmenų pasilenkė prie jos ir konfidencialiai sušnabždėjo su stipriu slavišku akcentu: „Neikite arti tų daiktų. Iš esmės aš nežinau, gal jie gali jus užmušti“, – jis ištarė.
Vlado Lašo archyvo nuotraukos
