Scanpix nuotr.
Daug kalbų, mažai reformų. Vargšė Ukraina.
Ant Ukrainos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko stalo stovi Žanos d’Ark statulėlė. Ši griežta politikė, kuri 2004 metais vadovavo „oranžinei revoliucijai“, vėliau dirbo ministre pirmininke, bet sausį prezidento rinkimuose pralaimėjo Viktorui Janukovičiui, nėra nei šventoji, nei kankinė. Bet ji nusiteikusi kovingai, o V. Janukovičius jai duoda daug amunicijos. „Beveik neturime laiko reaguoti į visus jo darbus“, – linksmai sako ji.
Keli sąjungininkai buvo areštuoti apkaltinus korupcija. Dėl jos buvusio pavaduotojo Oleksandro Turčinovo vyksta tyrimas. Anot J. Tymošenko, V. Janukovičius veda kampaniją, siekdamas įbauginti opoziciją ir atkeršyti už jos pastangas išvalyti liūdnai pagarsėjusį korumpuotą Ukrainos dujų prekybos verslą. Vyriausybė atkakliai tvirtina tiesiog persekiojanti korumpuotus pareigūnus. Abi pusės iš dalies teisios.
Ukrainoje mažai visiškai švarių politikų. Bet kai korupcija išvešėjusi, vien asmenų iš opozicijos persekiojimas kenkia pliuralizmui. Kaip sako vienas V. Janukovičiaus sąjungininkas: „Priešams – teisinė valstybė, o draugams visa kita.“ Tai, kad kai kuriuos tyrimus vykdo saugumas, kuriam vadovauja su J. Tymošenko susiginčijęs žiniasklaidos magnatas, tokią mintį paprasčiausiai patvirtina. Dar daugiau nerimo kelia pasakojimai apie nevyriausybinių organizacijų bauginimą.
Per septynis valdymo mėnesius V. Janukovičius patvirtino daugiau būgštavimų dėl autoritarizmo nei vilčių dėl reformų. Jis ėmėsi nepatikimo žaidimo su konstitucija, siekdamas parlamente suformuoti koaliciją, ir mėgina panaikinti konstitucijos pataisą, kuri riboja prezidento valdžią. Rengdamasi spalio 31 d. vyksiantiems vietos rinkimams, vyriausybė opozicinėms partijoms mėgino sudaryti naujų kliūčių. Be to, J. Tymošenko teigia, kad V. Janukovičius labai stengėsi, ir ne visai tuščiai, suskaldyti jos partiją.
Tačiau, anot jos kritikų, tai atspindi, kokia silpna jos partija, kurios vienintelė ideologija – remti J. Tymošenko interesus. Priešrinkiminės viltys, kad V. Janukovičiui teks rungtis su rimta opozicija iš jos pusės, dar nepasiteisino. Daugybė ukrainiečių ja iki šiol nepasitiki. Už ją nepopuliaresnis tik buvęs prezidentas Viktoras Juščenka. Tiesą sakant, vaikydamasis korumpuotų pareigūnų ir žadėdamas reformų, V. Janukovičius daro tai, ką 2004 metais pažadėjo (bet nepadarė) oranžiniai revoliucionieriai.
Vadovaujant V. Juščenkai, ekonomika vidutiniškai augo 7 proc. Bet, kaip pasirodysiančioje ataskaitoje nurodo Pasaulio bankas, augimas pasiektas be rimtų reformų, tik pasinaudojant palankiomis prekybos sąlygomis ir gaunamu kapitalu. Per finansų krizę ūkis susitraukė 15 proc., taigi klestėjimas baigėsi. Liko gausybė problemų, įskaitant yrančią infrastruktūrą, nesaugias nuosavybės teises, senstančius gyventojus ir biurokratizmą.
Neatidėliojamas finansines problemas išspręsti pavyko iš TVF gavus dosnų 15 mlrd. JAV dolerių krepšelį, kuriame, anot vieno stebėtojo, pernelyg nuolaidžiaujama dėl reformų. Skeptikų manymu, tai Ukrainos prizas, iš JAV gautas už tai, kad ši atsisakė savo prisodrinto urano atsargų. Tačiau vis tiek mainais į pinigus V. Janukovičius gyventojams padidino dujų kainas. Bet kol kas jis dar nepatvirtino reformų, kurios ardo asmeninių interesų tinklą biurokratiniame aparate arba naikina tai, ką Pasaulio bankas apibūdina kaip „gluminančią krūvą taisyklių ir reglamentų, licencijų, standartų ir sertifikatų, kurie dažnai netenkina jokių viešųjų poreikių, o tiesiog skirti tam, kad inspektorių armija galėtų rasti klaidų, rinkti baudas arba kyšius, ir tam, kad penėtų gausią biurokratiją“.
Anot Pasaulio banko, kosmetinių priemonių nepakaks. Užuot buvus parazitine, rentas renkančia šalimi, Ukrainai metas tapti šiuolaikine paslaugas teikiančia valstybe. Gera žinia, kad kraštas reformų trokšta, o pasipriešinimas autoritarizmui gausus. Bloga žinia, kad net to gali nepakakti norint išspausti pokyčių.
