Pietų Sudano lyderių laukia nelengvos užduotys. Viduryje – vyriausybės vadovas Salva Kiir Mayarditas, kairėje – jo pavaduotojas Riekas Macharas.
Pietų Sudanas naują tautinį himną pasirinko demokratiniu būdu. Pilnutėlėje koncertų salėje Džuboje, nevalyvoje šios jaunos šalies sostinėje, konkuruojantis chorai sugiedojo savo dainas. Puristai ginčijosi, kad konkurse nugalėjusios dainos melodija neatitiko jos žodžių. Tačiau šis sprendimas paklojo dar vieną akmenį Pietų Sudano pamatuose statant naują valstybe.
Priešakyje laukia mažiau linksmybių. Prisijungimas prie nematomų tinklų, siejančių su kitomis šalimis, apima viską – nuo tarptautinių telefonų kodų ir interneto adresų domenų, pašto jungčių iki oro transporto kontrolės ir tarptautinės prekybos tarifų.
Pietų Sudano užsienio tarnybos jau įgauna formą. Apie 100 pietiečių dirbo Sudano diplomatais, diasporos nariai jau užima svarbius postus daugelyje šalių. Tačiau reikia daugiau darbuotojų.
Pašaliečiai skuba į pagalbą. Labdaros fondas „Nepriklausomas diplomatas“ (angl. Independent Diplomat) patarinėja naujajai valstybei. Austrija siūlo penkias vietas seniausioje pasaulio diplomatijos mokykloje Vienoje.
Pirmoji užduotis bus formali, bet gyvybiškai svarbi – gauti diplomatinį pripažinimą.
Laimėti pripažinimą maždaug 190-yje pasaulio valstybių kainuos daug laiko – Estija, atgavusi nepriklausomybę 1991 metais, palaiko santykius tik su 170 šalių, naujausi formalūs santykiai su Haičiu užmegzti 2010 metais.
Tačiau svarbiausių pasaulio vyriausybių pripažinimas (ir kuriam greičiausiai nepasigirs prieštaraujančių balsų) leis žengti esminį žingsnį – gauti narystę Jungtinėse Tautose (JT).
Pietų Sudanas mins taką, kuriuo pastaraisiais metais žingsniavo Rytų Timoras, Eritrėja, Slovakija ir buvusios Jugoslavijos bei Sovietų sąjungos respublikos, gimimo metu sulaukusios didžiųjų valstybių palaiminimo.
Procesą sunku būtų pavadinti kerinčiu – naujos šalys negauna iškilių gimimo liudijimų ar fanfarų orkestro.
Vietoje to JT Dokumentacijos skyriaus Redakcinė, terminologijos ir nuorodų tarnyba įrašys valstybę į sąrašą „Valstybių pavadinimai“, kuriame šešiomis kalbomis pateikiami populiarūs ir formalūs pilnateisių JT šalių pavadinimai.
Pašaliečiai, tokie kaip Abchazija, Kosovas, Šiaurės Kipras ir Vakarų Sachara turi tenkintis mažesniais sąrašais, dėl mažiau politinių tikslų sudaromais JT Statistikos skyriaus.
Įtraukimas į sąrašą Niujorke patepa daug ratų. Tai suteikia vietelę Ženevoje įsikūrusios Tarptautinės standartų organizacijos sudaromame kataloge ISO 3166-1. Šiame kataloge šalių pavadinimai pavirsta į dviejų ar trijų raidžių kodus, kaip kad AFG skirtas Afganistanui, ZWE Zimbabvei ir t.t.
Šie kodai pasitarnaus rūšiuojant naujos šalies korespondenciją, ženklinant jos piliečius imigracijos duomenų bazėse ir leis Pietų Sudano svarui liepos mėnesį pasirodyti tarptautinėje valiutų prekyboje.
Valstybių interneto adresų domenams (tokiems kaip Prancūzijos „.fr“ ar Vokietijos „.de“) dažniausiai naudojami ISO dviejų raidžių kodai. Pietų Sudano tinklalapių adresams gali tekti grėsminga, bet logiška „.ss“ priesaga.
Tarptautinius telefonų kodus skirsto taip pat Ženevoje įsikūrusi JT agentūra -Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga. Ji Pietų Sudanui paskirs naują kodą vietojo Sudano telefono kodo +249. Naujausia iki šiol Afrikos šalis Eritrėja turi +291, tad tikėtina, kad Sudanui teks +292.
Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga taip pat skirsto prieigą prie radijo bangų. Pietų Sudano palydovinė programa gali susidurti su problemomis, tačiau naujoji šalis turės vietos svariame tarptautiniame dažnių registre.
Iki tol, kai galės leisti sau atsipalaiduoti kokteilių vakarėliuose, Pietų Sudano diplomatai turės užmegzti santykius su daugybe kitų organizacijų. Pavyzdžiui, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ne tik užsiima su oro kelionėmis susijusia veikla, bet ir padeda naujoms vyriausybėms išleisti pasus, kuriuos galėtų nuskaityti mašinos.
Pasaulinė pašto sąjunga turi leisti laiškus su naujais Pietų Sudano pašto ženklais (kurių nekantriai laukia filatelistai) gabenti laiškus užsienyje. Tai yra didelė kliūtis neturintiems tokių teisių. Somalio paštas dažnai siunčiamas per Etiopiją, Palestinos paštas dar neseniai keliavo per Izraelį, iki 2008 metų paštas tarp Taivano ir žemyninės Kinijos buvo siunčiamas per Honkongą arba Makao.
Pietų Sudanas neturi pakrantės, bet jis galėtų prisijungti ir prie Tarptautinės jūrų organizacijos, kuri kovoja su piratavimu netolimuose vandenyse. Kone pusė sausumos apsuptų pasaulio valstybių priklauso šiai organizacijai.
Užtruks šiek tiek laiko, kol nauja valstybė atsiras vadovėliuose, enciklopedijose ir sieniniuose žemėlapiuose. Kai kurios neturtingos bibliotekos vis dar naudoja tokias iškasenas kaip Sovietų sąjungą ar Vokietijos demokratinę respubliką rodančius atlasus.
Tačiau po dešimtmečius trukusios kovos dėl nepriklausomybės Pietų Sudanas dabar tikrai nepritrūks kantrybės.
