Sveiki žmonės nė nepastebi, kaip kvėpuoja. Apie tai susimąstoma tik pajutus, kad sunku įkvėpti, trūksta oro, spaudžia krūtinę. Dusimas – tai ženklas, kad organizmas, pagreitindamas kvėpavimo judesius, siekia palaikyti gyvybei būtiną deguonies kiekį kraujyje.
Signalas, kad nepakanka deguonies, per klajoklį nervą pasiekia galvos smegenis ir suaktyvina jų kvėpavimo centrą, o šis duoda nurodymą pagreitinti kvėpavimą. Dusulys – visų pirma reakcija į padidėjusį fizinį krūvį: kai einama sparčiu žingsniu, bėgte vejamasi tuoj nuvažiuosiantį autobusą ir pan. Po tokių veiksmų tenka atgauti kvapą, o tai kartais užtrunka ilgokai.
Receptas, kaip išvengti su judėjimu susijusio oro trūkumo, visai paprastas ir visiems žinomas – reikia reguliariai mankštintis ir daugiau vaikščioti. Dirbančiųjų sėdimą darbą raumenys dirba ne visa jėga, jų susitraukimai nepakankami normaliai širdies veiklai užtikrinti.
Taigi nenuostabu, kad atliekant vienodo sunkumo užduotis besitreniruojantys žmonės uždūsta ne taip smarkiai kaip tie, kurių gyvenimo būdas nejudrus.
O kada kvėpavimo sutrikimai turėtų priversti susirūpinti? Tarkime, kasdien 10–15 minučių einama tuo pačiu maršrutu, bet vieną kartą pastebima, kad žingsniuoti darosi sunku, ima trūkti oro, ir tenka stabtelėti atsikvėpti. Tokių pertraukų poreikis ir kvėpavimo judesių padažnėjimas (normaliai jų esti 14–16 per minutę) rodo, kad atsirado sveikatos problemų.
Kvėpavimo pokyčių priežasčių gali būti bent kelios – nutukimas, mažakraujystė, bet bene dažniausia – širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių ligos. Plaučių neskauda, kad jie nesveiki, galima spręsti pagal netiesioginius požymius, vienas iš jų – dusimas.
O jis taip pat būna nevienodas. Kai bronchuose susikaupia gleivių, žmogus jaučia, kad jam sunku įkvėpti.
Panašiai pasireiškia ir kvėpavimo takų auglys. Kai dūstama dėl bronchų spazmo, nemalonių pojūčių atsiranda jau oro iškvėpimo metu, sunkiausiais atvejais net galima pasijusti lyg smaugiamam.
Siekiant išsiaiškinti, kas trukdo orui laisvai patekti į plaučius, atliekamas specialus išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas. Vis dar likus neaiškumų pasitelkiama bronchoskopija – ant plono zondo galo pritaisyta optinė sistema leidžia gerai apžiūrėti trachėją ir visus bronchus.
Dusulys dėl širdies kraujagyslių negalavimų taip pat sukelia oro trūkumo jausmą, darosi sunku įkvėpti. Tokia būklė – dažnai pasitaikantis išeminės širdies ligos požymis. Bet kartais dūstama dėl kraujo apytakos nepakankamumo arba plaučių patinimo.
Širdies darbo ištyrimas ultragarsu, visą parą trunkantis šio organo ritmo stebėjimas, elektrokardiograma ir kiti širdies ligų nustatymo būdai padeda sužinoti tikrąją kvėpavimo sunkumų priežastį.
O jei dusulys prasideda esant ramybės būsenos, galima įtarti rimtą organizmo veiklos sutrikimą. Netikėtai užklupęs ir vis sunkėjantis, jis gali būti plaučių plyšimo arba jų kraujagyslių užsikimšimo pasekmė.
Naktį staiga ima trūkti oro dažniausiai dėl ūmaus širdies nepakankamumo arba jos ritmo sutrikimo, arba bronchinės astmos. Bet kuriuo iš šių atvejų būtina skubi medikų pagalba.
Neretai dusimas būna susijęs su emocinėmis perkrovomis – dideliu susijaudinimu, pykčiu, nerimu, baime, paskatinančiomis adrenalino gaminimąsi. Patekęs į kraują, jis priverčia organizmą darbuotis hiperventiliacijos režimu (t. y. perpumpuoti per plaučius neįprastai daug oro).
Hormonų audros sukelti signalai nueina į centrinę nervų sistemą, o ši dėl sujaudinimo priverčia dažniau susitraukinėti kvėpuojamuosius raumenis. Ir kuo apėmę jausmai stipresni, tuo sunkiau darosi kvėpuoti.
Negana to, smarkiau ima plakti širdis, nes padažnėja jos susitraukimai. Bet vos tik stresas nuslūgsta, baigiasi ir kvėpavimo nesklandumai.
Verta žinoti, kad dusulys, be plaučių bei kraujo apytakos ligų, būdingas ir kitokiems negalavimams. Kvėpavimo sutrikimų atsiranda sergant tireotoksikoze (t. y. kai skydliaukė gamina per daug kai kurių hormonų) ir cukriniu diabetu. Kai kurių vaistų vartojimas taip pat gali sukelti dusimą. O kai sunkiai ima gaudyti orą kūdikis, tikėtina, kad į jo kvėpavimo takus pateko svetimkūnis.
Taigi pastebėjus, kad ima trūkti oro įprastinio fizinio krūvio metu arba ilsintis, taip pat naktį, jei kartu atsiranda ir kitų nemalonių pojūčių (skausmas širdies plote, galvos svaigimas, silpnumas, širdies ritmo sutrikimas, pastangų reikalaujantis įkvėpimas arba iškvėpimas), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Parengė A. Gotautaitė
