Scanpix nuotr.
Niekaip neprasideda atominės energetikos atgimimas JAV.
Branduolinė energija turėtų patikti visiems. Beveik jokio anglies dvideginio. Nereikia daug kainuojančio naftos importo iš šalių, kuriose knibžda teroristų. Netgi žaliųjų neapykanta jai sumažėjo. Kas politikui galėtų joje nepatikti?
George’as Bushas prieš penkerius metus buvo pirmasis po 30 metų atominę elektrinę aplankęs JAV prezidentas. 2007 metais Kongresas balsavo pritardamas sprendimui finansuoti federalinę paskolų garantiją, skirtą naujoms atominėms jėgainėms statyti. Sausio mėnesį Barackas Obama perėmė savo pirmtako viziją pasižadėdamas, kad bus statoma „nauja saugių, švarių atominių elektrinių karta“. O vasario 1-ąją trigubai, iki 54 mlrd. JAV dolerių, padidino 2011 metų siūlomame biudžete numatytas vyriausybės garantijas paskoloms, skirtoms naujoms atominėms elektrinėms statyti.
Tačiau daugelio pranašautas atominės energetikos atgimimas JAV iki šiol neprasidėjo. Spalio 8-ąją energetikos bendrovė „Constellation Energy“ atsisakė mėginimų vyriausybę įtikinti, kad ši sumažintų siūlomą mokestį už paskolos garantiją Česapiko įlankoje planuojamai atominei elektrinei. „Vyriausybės nustatyta kaina neabejotinai sužlugdys… bet kurio atominio projekto ekonomines galimybes“, – skundėsi bendrovė. Ekspertai prognozuoja, kad šis drauge su valstybės kontroliuojama prancūzų elektros energijos milžine EDF vykdomas projektas žlugs.
Prekybos asociacija „Nuclear Energy Institute“ (NEI) dėl nutrūkusių derybų su „Constellation“ kaltina „absurdišką šablonišką požiūrį“, parodytą Baltųjų rūmų Vadybos ir biudžeto tarnybos, kuri Česapiko įlankos elektrinę laiko labai rizikingu projektu. Nepaisant to, NEI nemato „įrodymų, kad administracija stokotų įsipareigojimo“. Kiti ne taip įsitikinę. Yra įtariančių, kad ankstesnė B. Obamos parama branduolinei energijai tebuvo gudrybė siekiant, kad respublikonai paremtų (nors taip neįvyko) klimato kaitos įstatymo projektą.
„Constellation“ sprendimas – naujausias smūgis šiai šakai. 2007 metais Kongresui sutikus finansuoti paskolų garantijas, buvo pateiktos 28 paraiškos naujoms atominėms jėgainėms statyti. Jungtinės Valstijos pasaulyje pagamina daugiausia branduolinės energijos, bet po Trijų Mylių saloje 1979 metais įvykusios baisios (nors be mirčių) atominės avarijos nepatvirtino nė vienos naujos elektrinės (Nuo to meto pradėjo veikti dar apie 50 elektrinių, bet reguliavimo institucijos jas jau buvo patvirtinusios, o nemažai kitų planų buvo atšaukti.)
Nusilpus ekonomikai, elektros energijos vartojimas sumažėjo, ir lygis iki šiol nesiekia 2007 metų piko. Kartu gerokai padidėjo ne atominės elektros pasiūla iš dujomis ir akmens anglimi kūrenamų elektrinių bei vėjo jėgainių, kurios buvo pastatytos siekiant patenkinti klaidingai prognozuotą didžiulę paklausą. Dujų kainos prieš kelerius metus buvo pakankamai aukštos, todėl energetikos įmonės ėmė svarstyti branduolinės energijos variantus, bet dabar jos gerokai žemesnės. Ekonomiką vertindamos pesimistiškai, JAV organizacijos ne itin linkusios į ilgalaikes kapitalo investicijas. Šie faktai atominei energetikai nėra palankūs.
O dar blogiau, kad JAV nesuformavo nuoseklios energetikos politikos, jau nekalbant apie anglies dvideginio kainas įvedančią politiką. Energetikos versle visi mano, kad anglies dvideginio tarifai bus įvesti, bet neaišku kada? Atominės elektrinės statyba kainuoja apie 9 mlrd. JAV dolerių ir gali trukti dešimtmetį (numatant bent ketverius metus patvirtinimui gauti). Kai reguliavimas toks neaiškus, privatiems investuotojams rizika per didelė, ypač kai tokie projektai dažnai kainuoja daugiau nei tikėtasi. Keli planai statyti atomines elektrines buvo atidėti vėlesniam laikui. Energetikos bendrovė „Exelon“ šiais metais irgi atidėjo planus Teksase statyti dviejų reaktorių elektrinę (nors ji tebesiekia gauti reguliavimo institucijų patvirtinimą tam atvejui, jei ekonominė padėtis pagerėtų).
Pavojus Homerio Simpsono darbui
Šiuo metu JAV statomos tik dvi atominės elektrinės, ir nė viena dar nėra galutinai patvirtinta reguliavimo institucijų. Vieną netoli Veinsboro (Džordžija) stato „Southern Company“. Kol reguliavimo institucijos ją galutinai patvirtins, dar gali praeiti metai ar daugiau, nors bent jau dėl valstybinės paskolos garantijos sąlygų birželį buvo susitarta. Kitą elektrinę Pietų Karolinoje stato „Scana“, kuri dėl paskolos garantijos konkuruoja su „NRG Energy“, ketinančia statyti Teksase.
Prognozuojama, kad 2030 m. atominių reaktorių skaičiumi Kinija pralenks JAV. (Scanpix nuotr.)
Lieka pamatyti, kaip į „Constellation“ pasitraukimą reaguos EDF. Bendrovė sako esanti „ypač nusivylusi“, kad buvusi partnerė „vienašališkai“ nusprendė pasiduoti. Ji teigia, kad buvo „beveik baigusi reikalus su Energetikos departamentu“ ir „pažanga buvo nemenka“. Spėliojama, kad EDF tęs netgi be garantijos vien tam, kad liktų JAV rinkoje ir išsaugotų pasaulinio masto veiklos ambicijas.
Jei mokestis už paskolos garantiją nebus skaičiuojamas pagal kitokią formulę, vargu ar valstijose, kurios savo energetikos rinkų nebereguliuoja, bent viena nauja elektrinė atitiks kriterijus taip, kad mokestis jai būtų įkandamas. „Southern Company“ elektrinė Džordžijoje priimtiną paskolos garantiją gavo dėl to, kad reguliuojama Džordžijos sistema leidžia pasirašyti ilgalaikes sutartis dėl tiekimo. Taigi „Southern Company“ iš anksto gana gerai žino, kiek pinigų ji uždirbs iš gaminamos elektros. Reguliavimo atsisakiusiose valstijose tai daryti kur kas sunkiau.
Nusiminė ne visi. „Ne vienus metus sakiau, kad sąlygų atominės energetikos atgimimui nėra, o dėl finansų krizės atominės energetikos atgimimo laikas nusikėlė dar penkeriems metams“, – sako „GE Hitachi Nuclear Energy“ tarptautinis atominės energetikos projektų vadovas Danny’s Roderickas. Bet, tiesą sakant, sektoriui tai galimybė pataisyti savo elektrinių projektus, kad pagerėjus sąlygoms darbai vyte vytų vienas kitą. „Nepaisant pastaruoju metu gerokai padidėjusio elektrinių efektyvumo ir saugumo, net jei atsirastų naujų jėgainių poreikis ir šiandien turėtume 100 užsakymų, nėra nė vieno projekto, kuris galėtų gauti licenciją. Bet branduolinė energija nėra sprintas, tai maratonas“, – sako D. Roderickas.
Prieš vasarą niekas neabejojo, kad 2016–2018 metais JAV turėtų pradėti veikti 4–8 naujos atominės elektrinės. Dabar niekas nenustebs, jei iki 2020-ųjų pradės veikti tik dvi. Vėliau – kas žino? O kol kas atominės energetikos potencialą kurti skuba kiti pasaulio kraštai. Statomos bent 55 elektrinės. Daugiau kaip 20 – Kinijoje. Ir prognozuojama, kad apie 2030 metus ši šalis pralenks JAV ir turės daugiausia atominių reaktorių.
