Pusantrų metų Panevėžio Laisvės aikštėje veikusi vienintelė Lietuvoje žmones su negalia įdarbinusi kavinė uždaryta.
Tačiau neilgam. Po remonto „Solidari kava“ duris atvers modernesnė, o negalią turintys jos darbuotojai ne tik virs kavą, bet ir vietoje gamins desertus.
Laukia pokyčiai
Laisvės aikštėje įsikūrusi kavinė „Solidari kava“ ypatinga tuo, kad ir kavą joje verda, ir lankytojus aptarnauja ypatingi jauni žmonės, turintys intelekto ar psichikos negalią.
Darbo vietos jiems įsteigtos įgyvendinant Socialinių pokyčių centro parengtą projektą.
Jis užtikrina, kad kavinė Laisvės aikštėje gyvuos iki 2027 metų balandžio.
Visgi jau kurį laiką „Solidari kava“ durys lankytojams užvertos.
Socialinių pokyčių centro vadovė Lina Trebienė teigia, kad kavinė šiuo metu atnaujinama.
Anot jos, remonto imtasi ne todėl, kad patalpose atsirado kokių nors techninių trukdžių. Pačiame projekte buvo numatyta, kad po pusantrų metų veiklos kavinėje prasidėtų remontas. Tam bus panaudotos projekto lėšos.
„Po remonto kavinės lankytojams bus jaukiau, o darbuotojams – paprasčiau darbuotis. Turintiesiems intelekto negalią aplinkoje viskas turi būti labai aišku, kiekvienas daiktas turėti tikslią vietą“, – teigė L. Trebienė.
Nuo 2024 vasaros iki praėjusių Kalėdų veikusioje kavinėje žmonės su negalia virdavo kavą bei pasiūlydavo skanėstų, pagamintų kitur. Po remonto kavinė turės ir savo virtuvę – desertai bus gaminami vietoje.
„Labai tikimės, kad tai padaryti tikrai pavyks ir kad kavinė išgarsės išskirtiniais gardėsiais“, – viliasi Socialinių pokyčių centro vadovė.
Bendrystės siekis
Pasak L. Trebienės, steigti tokią kavinę sumanyta siekiant, kad puodelio kavos užsukę lankytojai ir ją verdantys žmonės su negalia bendrautų, artimiau pažintų vieni kitus.
Joje įrengta ir erdvė vaikams, ir vieta darbui.
Kavinė buvo atvira ir lankytojams su keturkojais augintiniais.
Čia vykdavo koncertai, edukacijų metu lankytojai liejo žvakes, gamino kvepiantį muilą, pynė apyrankes bei ėmėsi kitų įdomių veiklų.
„Tikrai įvyko pokyčių žmonių su negalia gyvenime. Jie žinojo, kad eina į darbą, juto atsakomybę, kad gerai jį padarytų, įgijo ir savarankiškumo, ir orumo.“
E. Gudžinskienė
„Iš pradžių pastebėdavom tokį dalyką, kad mūsų kavinėje vykstant renginiui, šurmuliuojant lankytojams, būdavo į mus žvelgiančiųjų pro langus iš lauko pusės. Modavom, kviesdavome užeiti, bet nemažai praeivių kažkodėl nedrįsdavo praverti durų“, – pasakoja L. Trebienė.
Visgi, anot jos, palaipsniui įsidrąsinta, lankytojų daugėjo, radosi ir nuolatinių.
Ne vienas čia išgerti kavos ateina būtent dėl solidarumo, norėdamas palaikyti idėją, parodyti šios kavinės darbuotojams, kad turintieji negalią yra svarbūs.
Liejosi pagyros
Išskirtinėje kavinėje lankytojus aptarnaudavo dešimt žmonių su negalia.
Jų mėnesio atlyginimas siekia 50 eurų, mokamų taip pat iš projekto lėšų.
Tačiau, sako direktorė, nutikdavo ir taip, kad kavinės lankytojai palikdavo arbatpinigių. Juos darbuotojai pasidalindavo.
„Šią kavinę įvardijame socialinėmis dirbtuvėmis, o joje dirbančius žmones su negalia vadiname dirbtuvininkais. Būti dirbtuvininkais verdant lankytojams kavą ir ją patiekiant jiems tikrai sekėsi“, – patikino Socialinių pokyčių centro Socialinės globos skyriaus vadovė Eglė Gudžinskienė.
Pasak jos, ypač svarbu, kad tarp „Solidari kava“ darbuotojų ir jos lankytojų užsimezgė ryšys. Lankytojai įsitikino, kad žmonės su negalia – malonūs, paslaugūs, draugiški. Patys darbuotojai pasijuto bendruomenės dalimi, priimti ir vertinami.
Kavinę uždarius remontui, jos darbuotojai lanko Socialinių pokyčių centrą ir šio virtuvėlėje mokosi gaminti desertus, kuriais imsis prekiauti gegužę sugrįžę į atnaujintą savo erdvę Laisvės aikštėje.
Pokyčiai vyksta
E. Gudžinskienė atkreipė dėmesį, kad iki remonto „Solidari kava“ dirbdavo darbo dienomis, o daugiausia lankytojų sulaukdavo penktadieniais. Kiek mažiau jų ateidavo pirmadienį. Ne vienas nuolatinis lankytojas išgerti kavos užsukdavo dar iki prasidedant darbo dienai.
„Tikrai įvyko pokyčių žmonių su negalia gyvenime. Jie žinojo, kad eina į darbą, juto atsakomybę, kad gerai jį padarytų, įgijo ir savarankiškumo, ir orumo“, – patikino Socialinės globos skyriaus vadovė.
Anot jos, tokios kavinės pradžia buvo prieš aštuonerius metus tuomečio Jaunuolių dienos centro įsigytas triratis su kavos virimo aparatu. Negalią turintys jauni žmonės kavą virdavo triratrį pastatę įvairiose miesto vietose – aikštėse, parkuose, net J. Miltinio dramos teatre.
„Pamenu, yra tekę skaityti skaudžių atsiliepimų, kodėl teatro lankytojams kavą verda žmonės su negalia. Tikiu, kad „Solidari kava“ tokį požiūrį pakeitė. Dabar atsiliepimai – vien malonūs“, – sako E. Gudžinskienė.
