Dažnai manoma, kad didžiausi mokslo proveržiai gimsta sostinėje ar didžiuosiuose universitetiniuose centruose. Panevėžio mokslininkai griauna šį stereotipą. Jų kuriami išradimai keičia ateitį.
Dujų jutikliai, matuojantys patalpų oro būklę ar stebintys žmogaus gyvybines funkcijas, netgi atpažįstantys iškvepiamus virusus – nebe tolima ateitis, o panevėžiečių – profesoriaus daktaro Dariaus Viržonio su komanda – kūrinys, prieš porą metų jiems pelnęs laurus ir konkurse „Europos burės“.
Nors pirmieji jų pritaikymai siejosi su medicina bei aplinkos stebėsena, šiandien panevėžiečių sukurti jutikliai vis ryškiau įvardijami kaip svarbi ateities energetikos grandis.
Ši technologija matoma kaip viena perspektyviausių priemonių sprendžiant iššūkius, su kuriais susiduria sparčiai auganti alternatyvios energetikos pramonė.
Mokslininkams atstumas ne kliūtis
Bendrovės „Orius tech“ vienas iš kūrėjų, vyriausiasis įmonės mokslininkas, Vilnius Tech universiteto profesorius daktaras Darius Viržonis pažymi: šiais laikais atstumai ar geografinė padėtis nebėra kliūtis moksliniams atradimams.
Buvimas Panevėžyje nesuteikia jokio išskirtinumo, kaip ir buvimas bet kuriame kitame mieste, kur telkiami dideli mokslo centrai ar slėniai.
„Negali būti profesionaliu mokslininku, jeigu nesi pasaulinių smegenų kolektyvo narys. Tačiau šiuolaikinis mokslas jau nėra priklausomas nuo geografijos, tad juo gali būti gyvendamas ir dirbdamas iš bet kurio žemės kampelio“, – pabrėžia D. Viržonis.
Prieš keletą metų tuo metu dar Kauno technologijos universitete jo vadovaujamos Mikroelektromechaninių sistemų modeliavimo, kūrimo ir taikymo mokslinės grupės kartu su JAV atmosferos chemijos ekspertais iš Lehigh universiteto sukurti gravitaciniai dujų jutikliai tiek pramonėje, tiek medicinoje atvėrė naujas galimybes tiksliai ir realiu laiku stebėti aplinkos bei žmogaus organizmo pokyčius.
Jie matuoja ne tik patalpų oro būklę, bet ir stebi žmogaus gyvybines funkcijas ar net atpažįsta iškvepiamus virusus.
Pasak D. Viržonio, didžioji šio darbo dalis vyko Lietuvoje, o amerikiečiai mokslininkai padėjo savo žiniomis ir idėjomis bei testavo lietuvių sukurtus jutiklius.
„Atstumas tikrai ne kliūtis, gal tik reikia prie laiko skirtumų prisitaikyti, bet kartais ir tie laiko skirtumai veikia pozityviai, kai mes darbo dienos pabaigoje pavargstame, kolegos Amerikoje būna žvalūs ir toliau sėkmingai gali dirbti prie išradimų“, – šypsosi D. Viržonis.
Medicina ir technologijos – ateities pasaulis
Dr. D. Viržonio su mokslininkų komanda sukurti dujų jutikliai skirti žmogaus bei visuomenės sveikatai sekti.
Vieni jų skirti atpažinti tam tikras dujas, kiti gali būti naudojami virusams aptikti.
„Mes kuriame technologinę galimybę, o kokią genetinę medžiagą tas jutiklis atpažins, priklausys nuo to, kaip jis bus modifikuotas. Mūsų sukurta technologinė platforma gali būti įvairiai modifikuojama ir pritaikoma tiek gripo virusui, tiek pačiai koronaviruso infekcijai ar vėžinėms bei imuninėms ligoms atpažinti. Medicinos sritis labai produktyviai jungiasi su technologijomis ir tai yra vienas iš ateities pasaulio požymių“, – pasakojo D. Viržonis.
Visgi medicininių jutiklių srityje, pasak profesoriaus, darbai šiuo metu pristabdyti.
Matavo oro kokybę
Mokslininkų komanda dėmesį sukoncentravo į dujų jutiklių taikymą energetikoje ir pramonėje, kur tokių technologijų poreikis sparčiai auga.
Panevėžyje jau buvo atliktas ir bandomasis projektas – bendradarbiaujant su miesto Savivaldybe penkiose šiame projekte savanoriškai dalyvavusiose mokyklose, panaudojant pažangius dujų jutiklius, realiu laiku registruota oro kokybė klasėse.
Kiekviena tyrime dalyvavusi mokykla gavo po penkis oro kokybės stebėjimo įrenginius. Jie visą savaitę nepertraukiamai fiksavo anglies dioksido koncentraciją, temperatūrą, drėgmę, lakiųjų organinių junginių lygį ir kietųjų dalelių kiekį.
Tyrėjai stebėjo, kaip klasės darbas, langų atidarymas, patalpų kasdienis vėdinimas ar šių veiksmų stoka veikė oro kokybę. Ji vertinta analizuojant anglies dioksido koncentracijos duomenis ir oro kokybės indeksą, kurį pateikė lakiųjų organinių junginių jutiklis.
Gauti duomenys leido tiksliai matyti, kada mokiniai susirenka į patalpas, kada jose pritrūksta vėdinimo, o kada pamirštama atidaryti langus.
Vis dėlto tam, kad tokie sprendimai galėtų būti plačiai integruoti į pastatų vėdinimo, šildymo ir vėsinimo sistemas, pasak dr. D. Viržonio, dar trūksta aiškesnės teisinės bazės.
Nauja technologija energetikos pramonėje
Šiuo metu pagrindinis Panevėžio mokslininkų tikslas – pritaikyti dujų jutiklius pramonėje.
Jau pasirašytos ir bendradarbiavimo sutartys su energetikos bendrovėmis, nuolat ieškančiomis sprendimų alternatyviosios energetikos srityje.
Pasak dr. D. Viržonio, dujų nuotėkiai energetikos sektoriuje išlieka rimta problema, nes esamomis technologijomis juos aptikti sudėtinga ir brangu.
„Dujų, ypač tokių kaip metanas,vandenilis, nuotėkis yra didelis galvos skausmas, nes esamomis technologijomis gana sudėtinga tą kontroliuoti. Dabar pramonė neturi tokios technologijos, kuri leistų priimtinomis sąnaudomis turėti labai tankų jutiklių tinklą. Pramonėje naudojami standartiniai dujų monitoriai, kuriuos darbuotojai privalo naudoti energetikos objektuose atlikdami remonto, priežiūros darbus. Bet jie tinkami tik tokiam individualiam naudojimui. Technologinių nuotėkių kontrolei šiuo metu turimi dujų jutikliai per brangūs, kad jų būtų įmanoma įrengti daug. Tačiau pereinant prie alternatyvių energetikos šaltinių atsiranda poreikis stebėti praktiškai kiekvieną vamzdynų sujungimą, tokių jutiklių įrengti reikia kone prie kiekvieno sujungimo vamzdžio“, – problemą įvardija mokslininkas.
Anot pašnekovo, Panevėžyje kuriama technologija leidžia tai padaryti gerokai mažesnėmis sąnaudomis nei dabar naudojami analogai, todėl energetikos sektoriui ji kelia didelį susidomėjimą.
Iš Panevėžio laboratorijų į pramonę žengiantys dujų jutikliai šiandien jau tampa svarbia grandimi kuriant saugesnę ir išmanesnę alternatyvios energetikos infrastruktūrą.
Nebejuokinkite su savo svaičiojimais iš daugiabučio.