Iraniečiai klestinčią prekybą su Kinija vertina nevienareikšmiškai.
Suaugusiems užsieniečiams skirtoje kalbų klasėje 140 km į šiaurės rytus nuo Irano sostinės Teherano esančiame pramoniniame Kazvino mieste mokytoja didelėmis raidėmis ant baltos lentos išraito žodį „ertibat“, reiškiantį „santykiai“.
Norėdama apibūdinti šį žodį mokytoja klausia: „Ar Irano santykiai su Vokietija geri?“ „Tai – labai komplikuota“, – nervingai kikendamas išdrįsta atsakyti vienintelis klasėje esantis vokietis. Mokytoja klausia vėl: „Kuri šalis palaiko gerus santykius su Islamo Respublika?“ „Kinija!“ – šaukia 12 jaunų kinų vyrų ir moterų, kurie sudaro likusią klasės dalį.
Prieš penkerius metus apie dešimtadalis šios mokyklos studentų buvo kinai. Dabar tokių yra maždaug pusė. Nors siekdamos užgniaužti Irano branduolines ambicijas Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos Vakarų vyriausybės sugriežtino ekonomines sankcijas, Kinija ir toliau stiprino ryšius su Islamo Respublika.
Vis daugiau naftos, kuri atneša Irano vyriausybei apie 80 proc. visų pajamų, plaukia į Kinijos naftos perdirbimo gamyklas. Pastaroji šalis virto didžiausia prekybos partnere. Iranas tapo pelninga rinka kiniškoms prekėms ir paslaugoms. Kinija investuoja 1 mlrd. JAV dolerių, kad pagerintų Teherano infrastruktūrą. Kinijos konglomeratas jau išplėtė plačiai išsidriekusį sostinės požeminį geležinkelį, kontrakto vertė siekė 328 mln. JAV dolerių.
Dauguma kalbų klasę Kazvine lankančių kinų yra jaunos moterys. Apie pusė jų ištekėjusios už iraniečių, kita pusė yra energingos ekonominės emigrantės. Chun, pati draugiškiausia, dirba tarpininke tarp Kinijos marškinėlių gamintojų ir jų klientų Irane. Ji ryte ryja „finansinius romanus“, tokius kaip „Skurdžiausio Kinijos vaikino dienoraštis apie kelią į turtus“ – tai iš skarmaliaus turtuoliu virtusio elektroninių kabelių pardavėjo istorija.
Anglų kalbą išmokusi žiūrėdama amerikietišką televiziją, ji angliškai kalba šūkiais. „Juk žinote, kad Kinijos žmonėms rūpi tik pinigai, – pusiau juokais pareiškia ji, įtraukdama orą per sukąstus dantis. – Manote, kad atvykau į Iraną dėl pramogų? Ne! Atvykau čia dėl pinigų. Jei norėčiau pramogų, būčiau iškeliavusi į kokią gražesnę vietą.“
Taisydamasi savo rožinę galvos skraistę ji paaiškina, kad „Kinija eina visur. Daug šalių nori kiniškų prekių, bet ne kiekviena šalis kalba kiniškai… Iranas yra labai gera vieta imtis verslo, nes čia nėra brangu, kaip kitose šalyse. Daug kinų bijo keliauti į musulmonų kraštus, nes mano, kad jie pavojingi. Tačiau tai netiesa. Iranas yra tik pamišusi, bet ne pavojinga šalis“.
Ji tvirtina uždirbanti 150 JAV dolerių per dieną, septynias dienas per savaitę. „Nuvykstu vienai dienai, jie sudaro sutartį. Lengva“, – Chun atstovauja naujai Kinijos verslininkų kartai besivystančiose pasaulio rinkose.
Nors JAV smerkia su Iranu vis dar verslu užsiimančias šalis ir įmones, Kinija nesutiko mažinti Irano naftos importo, kuri užtikrina apie 10 proc. Kinijos poreikio. „Kinija prieštarauja bet kuriai šaliai, primetančiai vienašales sankcijas kitai valstybei remiantis savo vietiniais įstatymais“, – birželį išleistame pranešime pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras. Kinija prekybą su Iranu laiko platesnės geografinės strategijos dalimi, kuria mėginama atsverti JAV viešpatavimą Artimuosiuose Rytuose ir tuo pat metu apsunkinti JAV pastangas „atlikti svarbų vaidmenį ir Ramiojo vandenyno regione“.
Navidui, iraniečiui prekeiviui, priklauso chemikalus iš Kinijos importuojanti ir juos Irano plastiko pramonei tiekianti vidutinio dydžio bendrovė. Prieš penkerius metus visi jo tiekėjai buvo Europoje, bet po kelių iš eilės prieš Iraną nutaikytų sankcijų jis daugiausia chemikalų įveža iš Kinijos.
Vis dėlto dauguma iraniečių nejaučia ypač šiltų jausmų nei Kinijai, nei kinams. Daugelis galvoja, kad Kinija yra tik dar viena jų tėvynės „silpnybę“ siekianti išnaudoti šalis. „Mes negalime pasikliauti kinais, – sako Navidas. – Jiems rūpi tik jie patys.“
Kiniškos prekės dažnai būna nekokybiškos. Sulaukęs kelių krovinių su „padirbtais“ chemikalais viduje, dabar jis yra priverstas mokėti už kokybės patikrinimą Kinijoje, todėl kroviniai atvežami keliomis savaitėmis vėliau. „Mongolai ir vėl vykdo invaziją“, – apibendrina jis.
