Roberto Gateso atsisveikinimo šūvis atskleidžia Europos karinius trūkumus.
Karas Libijoje trunka jau daugiau nei tris mėnesius, ir prie užtikrintų kalbų apie NATO bombų vis labiau palaužiamas Muammaro Qaddafi pajėgas prisideda nerimas, kad dėl užsitęsusios kampanijos įtampa apėmė patį aljansą. Britų karinio jūrų laivyno vadas sako, kad karui užsitęsus iki rudens ir ilgiau jam teks priimti „sunkių sprendimų“, kaip dislokuoti savo laivus. Jo kolega iš Prancūzijos skundžiasi, kad vieninteliam jų lėktuvnešiui „Charles de Gaulle“ prie Libijos krantų likus iki metų galo, jį teks remontuoti visus 2012 metus be galimybės naudoti. Norvegija, kuri yra viena iš kelių ryžtingai nusiteikusių bombarduoti pulkininko Qaddafi pajėgas, sako, kad nedidelės jos oro pajėgos nebesusitvarko: dabar šalis sumažins operacijų, o rugpjūčio 1-ąją jas apskritai nutrauks.
Bet negailestingiausiai Europos ydas atskleidė griausmingas kadenciją baigiančio JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso atsisveikinimo šūvis. Dėl vadovavimo operacijoms Libijoje europiečiai nuo pradžių pasikliovė amerikiečiais. Dabar, kai kontroliuoja NATO, jie tebėra priklausomi nuo JAV pagalbos nustatant taikinius ir ore papildant degalų atsargas. JAV ekspertai buvo skubiai išsiųsti padėti operatyviniam NATO štabui Neapolyje. „Galingiausias istorijoje karinis aljansas operacijas prieš prastai ginkluotą režimą retai apgyvendintoje šalyje vykdo dar tik 11 savaičių, – pastebėjo R. Gatesas. – Bet daugybei sąjungininkų jau pradeda stigti amunicijos, ir JAV dar kartą turi padengti skirtumą.“
Pagrindinė šių trūkumų priežastis – ne paslaptis. Dauguma europiečių per mažai skiria gynybai, o tai, ką skiria, dažnai paleidžiama vėjais. Kad europiečiams karine ir politine prasme sunku išlaikyti dešimtis tūkstančių karių tolimajame Afganistane – suprantama. Tai, kad jie nusivaro per ribotas oro operacijas prie pat Europos sienų (pavyzdžiui, intensyvumu jos nusileidžia 1999 metų Kosovo karui), rodo rimtesnes bėdas.
Libija apie NATO atskleidžia nepatogų faktą. Jo karinę stiprybę iš esmės lemia tai, kiek prisidėti pasirengusios JAV. Be Jungtinių Valstijų, ribotas net stipriausių narių iš Europos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinis smūgis. Negana to – apie tai irgi užsiminė R. Gatesas – europiečiams JAV įsipareigojimų nereikėtų laikyti savaime suprantamais. Jis – vienas paskutinių šaltojo karo laikų amerikiečių šiame poste, o naujai lyderių kartai jo prisirišimas prie aljanso gali būti svetimas, aljansą jie netgi gali pradėti laikyti našta. Jeigu Europa nedės daugiau pastangų, NATO pajėgos gali „kolektyviai prarasti karinę svarbą“ ir jų laukia „nyki ir liūdna ateitis“.
R. Gateso žodžius galima atmesti kaip irzlų atsistatydinančio politiko bambėjimą. Visos JAV administracijos europiečiams valdingai aiškino, kad reikia dalytis našta. D. Eisenhowerio laikų valstybės sekretorius Johnas Fosteris Dullesas 1953-iaisiais grasino „skausmingu įvertinimu iš naujo“. JAV lyderiai europiečius nuolat pradeda vertinti kaip naudingus politinius, jei ne karinius, sąjungininkus. Netgi vienašališkumą palaikęs George’as Bushas jaunesnysis susitaikė su savo kritikais iš Europos. Kankynės Irake metu JAV generolai mėgo cituoti W. Churchillį: „Yra bent vienas didesnis blogis už kovojimą su sąjungininkais – kovoti be jų.“
Pradinė NATO misija buvo priešprieša Sovietų Sąjungai, bet aljansas ją nemenkai pergyveno. Jis nuolat nuogąstauja dėl savo tikslo, bet nūnai užimtas labiau nei kada nors. Tačiau, pasak buvusio JAV ambasadoriaus prie NATO Kurto Volkerio, mąstymas pasikeitė. „Europiečiams NATO reiškia Ameriką, Amerikai – Europą. Jis nebepriklauso nė vienam mūsų.“ Pusės gali atitolti dar labiau. Pasibaigus šaltajam karui JAV saugumo interesai iš Europos persikėlė į Artimuosius Rytus, Pietų Aziją, galiausiai į kylančią Kiniją. Europa savo saugumu turi rūpintis pati, ji vertinga tik dėl pagalbos, kurią gali suteikti.
Tačiau dėl skolų krizės Europos šalys mažina gynybos išlaidas. Nūnai tik trys tenkina NATO tikslą gynybai išleisti bent 2 proc. BVP: Didžioji Britanija, Prancūzija ir Graikija. Kelios atideda 1 proc. arba mažiau. Palyginimui, JAV skiria apie 5 proc. BVP. Pradėdamos irgi karpyti gynybos išlaidas JAV žers daugiau kritikos nenorintiems susimokėti europiečiams.
Daug pinigų, mažai trenksmo
Libija – perspėjimas. JAV nebesitiki vadovauti kariniams veiksmams, tėvynėje kontroversijas sukelia netgi antraeilis šalies vaidmuo. Pietiniai Viduržemio jūros regionai gyvybiškai svarbūs turėtų būti europiečiams. Jeigu čia jie negali imtis veiksmų, kokia prasmė, kad gynybai jie skiria 275 mlrd. JAV dolerių? Šiais griežto taupymo laikais europiečiai staiga nepradės leisti daugiau. Bet bent galėtų nuo gynybos nenurėžti didžiausių sumų ir geriau koordinuoti veiksmus, idant NATO išlaikytų jėgų pusiausvyrą.
Dabar labiau nei kada nors europiečiams reikia didesnio trenksmo už savo pinigus. Karių jie turi daugiau nei JAV, bet dislokuoti užsienyje gali kur kas mažiau. Jų biudžetai išsibarstę tarp daugybės kariuomenių, karinių jūrų laivynų ir oro pajėgų. Europoje gaminamos 20 skirtingų modelių šarvuotosios mašinos, šešių modelių puolimo povandeniniai laivai ir trijų modelių naikintuvai. Karinės įrangos kainai augant sparčiau už infliaciją, Europos šalims akivaizdžiai reikia geresnės masto ekonomijos. Tai nereiškia, kad reikia sukurti Europos armiją, kaip kai kurie norėtų. Toks žingsnis paskatintų paralyžių: pamėginkite bendrą prancūzų ir vokiečių brigadą išsiųsti į Afganistaną, jau nekalbant apie Libiją. Europiečiams verčiau specializuotis, o imantis panašios veiklos formuoti bendrus įrangos fondus.
Nė vienas variantas nėra lengvas. Šalys nenori nei priklausyti nuo kitų, nei būti įtrauktos į ne savo karą. Kai kurios turi gynybos pramonę, kurią reikia paramstyti. Bet Danija atsisakė povandeninių laivų, ir jai tai leido rimčiau prisidėti Afganistane ir Libijoje. Kelios šalys dalijasi transportiniais lėktuvais C-17. Pernai sudarytas Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos gynybos paktas rodo kelią: be kitų sričių, šios dvi šalys bendradarbiaus vykdydamos branduolinius bandymus, lėktuvnešių operacijas ir ne itin žavingas, bet gyvybiškai būtinas pagalbines funkcijas, taip pat turės bendras ekspedicines pajėgas. Pamoka aiški: arba sudarai bendrą fondą, arba viską prarandi.
